Lietuvos pedagogų patirtis, ugdant vaikų raštingumą ir mąstymą, sudėta knygoje „Vaikų idėjų vaivorykštė“

Dijana Borisovienė
,
Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Dobilas“ mokytoja ekspertė

Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Dobilas“ nuolat ieško naujų metodų ir būdų ugdant vaikų kalbą ir raštingumą. Nuo mažens skatiname vaikus kurti, mąstyti, kiekvieno ugdomojo proceso pabaigoje fiksuoti išvadas ar apibendrinimus. Tam pasitelkiame rašytinę ir sakytinę kalbą. Tik iš vaiko pasakytų žodžių ir „užrašymų“ popieriaus lape, galime suprasti, ko šis išmoko, ką suprato, kokių klausimų jam kilo.

 

Išleista nemažai leidinių, kuriuose mokytojai dalijasi patirtimi, kokias priemones kuria vaikų ugdymui(si), bet mažai pavyzdžių, kokių idėjų kyla vaikui, besimokant to, ką siūlo mokytojas.

 

Mūsų darželis priėmė iššūkį – sudaryti knygą „Vaikų idėjų vaivorykštė“, kurioje atsispindėtų vaikų idėjos, jų galimybės, mąstymo lygis, kūrybingumas, vaizduotė. Ir visa tai turėjo būti perkelta į popieriaus lapą, naudojantis rašytine kalba.

Sukvietėme visus Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojus dalintis patirtimi, parodyti geriausius vaikų ugdomosios veiklos darbų pavyzdžius, skirtus lavinti vaikų kalbą, raštingumą, mąstymą ir prisidėti išleidžiant vaikų idėjų knygą šalies mastu.

Į mūsų kvietimą dalyvauti idėjų mugėje atsiliepė net 25 ugdymo įstaigos iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų.

 

Kalba ir raštingumas vaiko ugdyme(si)

Kalba yra ir bus viena svarbiausių kompetencijų žmogaus gyvenime. Tačiau ją ugdyti nėra lengva. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis kūrybiškumo, teigiamų emocijų ir sėkmės nuojautos. Vaiko sėkmė priklauso nuo pedagogo gebėjimo sudominti, jo žaismingumo, išradingumo, įtaigumo, vaizdinių priemonių. Tik kūrybiškos užduotys sudomina vaiką ir sudaro galimybę atskleisti gebėjimus ir plėtoti sakytinę bei rašytinę kalbą.

 

Kaip kilo idėja išleisti knygą „Vaikų idėjų vaivorykštė“?

Pastebėjome, kad mokytojai nepakankamai dėmesio skiria kalbos ir raštingumo ugdymui(si), trūksta praktinių pavyzdžių. Šiuo metu vis labiau naudojami patirtiniai ugdymo(si) metodai, kurie ugdo vaiko gebėjimus patiriant. Jie būtini šiuolaikiniame ugdyme, bet jokiu būdu neturime pamiršti kalbos. Ši vis skursta, raštingumas prastėja. Juk būtent kalbėdamiesi sužinome, kokios patirties ugdytinis įgijo, koks jo gebėjimų lygis. Tad popieriaus lape jis išreiškia savo supratimą – rašydamas – ženklais, grafikais, simboliais. Svarstymai skatina vaiką mąstyti, tobulėti, o naudodamasis rašytine kalba jis ruošia ranką rašymui. Ugdant kalbos kompetenciją, kaip ir kitas kompetencijas, reikia ieškoti inovatyvių ugdymo(si) metodų, kurie sudomintų, prakalbintų, pažadintų vaizduotę, emocijas, jausmus, padėtų juos išsakyti.

 

Tikslai ir siekiamybė

Vienas iš tikslų – atkreipti pedagogų dėmesį į kalbos vaidmenį šiuolaikinio vaiko gyvenime. Siekiame, kad pedagogai, ugdydami kalbą ir raštingumą, išnaudotų visas įmanomas galimybes ir atskleistų vaikų gebėjimus; atrinktų geriausius ugdomosios veiklos pavyzdžius, pasidalintų vaikų idėjomis, kūrybiniais atradimais su kolegomis ir perimtų sėkmingą vieni kitų patirtį.

 

Pedagogų įžvalgos, kas paskatino vaikus išsakyti įdomias idėjas:

  • kai kurios idėjos vaikams „gimė“ panaudojus aplinkoje esamas priemones. Mažesnieji savo darbelius paįvairino lipdukais;
  • matytų filmų siužetai skatino vaikus kurti įvairias kliūtis, tada jas siūlė įveikti draugams;
  • ryto rato pokalbiai, patirtis namuose, tėvelių profesijos įkvėpė naujų sumanymų;
  • perskaitę knygą ar pasižiūrėję animacinių filmukų, popieriaus lape vaikai vaizdavo herojų sprendimo būdus;
  • mokytojų sukurtos priemonės, žaidimai, žemėlapiai skatino domėtis ir kurti;
  • pasivaikščiojimai lauke, gamtoje vykstančių pokyčių stebėjimai, atlikti bandymai, tyrinėjimai skatino daryti išvadas, diagramas.

Kokios idėjos atsispindi vaikų darbuose? Tai:

  • simboliais ir ženklais užkoduotos užduotys; žodžiai, kuriuos atkodavus, suradus šifro raktą, perskaičius, kas parašyta;
  • keliai, labirintai su užduotimis ir kliūtimis;
  • individualių planų sudarymas ir užrašymas – ko reikia, kad planas pavyktų. Pavyzdžiui, kaip pagaminti robotą – kokių detalių ir įrankių prireiks;
  • sukurti galvosūkiai, žaidimai; mąstymo reikalaujančios užduotys draugams;
  • ornamentų kūrimas;
  • užduotys garsinei analizei;
  • pomėgiai, svarstymai, norai ir jų išsakymas popieriaus lape;
  • diagramos, schemos;
  • vaikų svarstymai, kaip įveikti baimes, pyktį, liūdesį, įgyvendinti svajones ir kt.

Apibendrinimas

Vaikų idėjų knygoje daug puikių minčių, pasiūlymų, praktinių pavyzdžių. Didelis dėmesys skiriamas mąstymo metodų taikymui, apibendrinimų analizei. Mokytojai išbandė daugybę įvairių vaiką tobulėti skatinančių ugdymo metodų, lavinančių kalbą. Leidinyje daug žaidybinių elementų, idėjų, pasiūlymų, užuominų, skatinančių kurti ir įgyvendinti naujus sumanymus.

 

Pamatėme, kiek daug kūrybingų pedagogų dirba Lietuvoje, nes tik jų pastangomis atsiskleidė vaikų kūrybingumas, mąstymas, įvairūs sprendimo būdai.

Peržiūrėjusi ir įvertinusi įvairių Lietuvos ikimokyklinių įstaigų ugdytinių darbus, ir susumavus komisijos balsus, į knygą pateko net 61 ugdytinio darbas. Šioje knygoje kiekvienas mokytojas (atsižvelgdamas į individualius vaiko gebėjimus ir amžių) ras idėjų kalbos ugdymui ir galės praktiškai jas pritaikyti. Tada, bendromis pastangomis sudėjus visas geriausių veiklų idėjas, skirtas ugdyti kalbą ir raštingumą, išleista visos šalies vaikų idėjų knyga – „Vaikų idėjų vaivorykštė“.

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems mokytojams, pasidalijusiems patirtimi ir, žinoma, vadovams, kurie skatina tai daryti.

 

Knyga „Vaikų idėjų vaivorykštė“ I dalis

Knyga „Vaikų idėjų vaivorykštė“ II dalis

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir pedagogai, kurių ugdytiniai tapo nugalėtojais, o jų darbai pateko į respublikinę idėjų knygą:

Alytaus senamiesčio pradinė mokykla, Ala Vološina;

Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Bitutė“, Asta Babilienė;

Jonavos r. Žeimių mokykla-daugiafunkcis centras, Daiva Ilevičienė, Danguolė Steponavičienė;

Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Dobilas“, Milita Čelkonienė, Agnė Pajaujytė, Dijana Borisovienė, Irena Jankauskienė, Regina Markucevičienė, Milda Sadzevičienė, Asta Lauciūtė, Vida Masteikienė, Daiva Tuskienė, Stanislava Miliauskienė, Daiva Minkevičienė;

Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Saulutė“, Jurgita Paulauskaitė;

Jonavos r. Ruklos J. Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro skyrius „Pušaitė“, Irina Žuravliova;

Klaipėdos vaikų lopšelis-darželis „Giliukas“, Ingrida Kasputytė;

Klaipėdos „Vitės“ progimnazija, Audronė Mališkienė;

Klaipėdos vaikų lopšelis-darželis „Dobiliukas“, Virginija Žilienė, Sandra Jašauskienė;

Kauno vaikų lopšelis-darželis „Klausutis“, Daiva Jučienė;

Kauno vaikų lopšelis-darželis „Klumpelė“, Rita Pileckienė;

Kauno vaikų lopšelis-darželis „Rasytė“, Audronė Domanaitienė;

Molėtų vaikų lopšelis-darželis „Saulutė“, Vilė Černiuvienė, Daiva Vasiljevienė;

Panevėžio r. Paliūniškio pagrindinė mokykla, Asta Savickienė;

Raseinių vaikų lopšelis-darželis „Liepaitė“, Albina Kunigonienė;

Radviliškio V. Kudirkos progimnazija, Kristina Poškienė;

Šiaulių Petro Avižonio regos centras, Algina Kaulinienė, Jolanta Grublienė;

Šiaulių r. Bubių mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius, Raimonda Valančienė;

Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla, Raimonda Aušbikavičienė;

Utenos vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“, Vilma Židonienė;

Vilniaus vaikų lopšelis-darželis „Šnekutis“, Viktorija Karmazaitė;

Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupė, Renata Janavičienė.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.