Atviri švietimo duomenys – ir mokslui, ir ugdymo praktikai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija surengė XXV edukacijos forumą. Šįkart jo dalyviai nagrinėjo aktualią, bet švietimo bendruomenės retai aptarinėjamą švietimo duomenų naudojimo temą. Forumo dalyvius – ugdymo mokslų specialistus, tyrėjus, švietimo ir mokslo institucijų atstovus, švietimo politikos formuotojus, duomenų administravimo ir analizavimo specialistus – į diskusiją pakvietė forumo tema „Atviri švietimo sistemos duomenys: kaip juos efektyviau naudoti mokslo tyrimuose ir švietimo praktikos tobulinimui?“.

 

Įžanginį žodį forumo dalyviams tarusi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja dr. Asta Ranonytė trumpai pristatė svarbiausius šio edukacijos forumo klausimus. „Ar mes visi, dirbantys švietimo tyrimų lauke, žinome, kokie informaciniai vienetai, duomenys, jų masyvai yra kaupiami, saugomi? Kur jie prieinami? Antras svarbus dalykas, kuriuo norėtume šiame forume pasidalinti, pristatyti savo patirtis, – kuo jau naudojasi Lietuvos mokslininkai, kaip jiems sekasi gautus duomenis pritaikyti savo tyrimų tikslais? Turbūt ne mažiau svarbus aspektas yra ir tai, kur judame toliau – ar tie kiekybiniai duomenys, kuriais operuojame kaip institucija, kuriais dalinamės su kitomis institucijomis, ir toliau bus tarsi tiesi linija, vedanti link duomenų sodrinimo, ar bus ir kitokių jų išraiškų?“ – sakė dr. A. Ranonytė.

 

Pagrindinį forumo pranešimą „NŠA duomenys ir jų naudojimo galimybės“ perskaitė NŠA Infrastruktūros plėtros departamento direktorius Eduardas Daujotis ir NŠA Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Evaldas Bakonis.

 

Apžvelgęs, kokiais švietimo duomenimis disponuoja NŠA, E. Daujotis konstatavo, kad agentūra valdo ir teikia oficialiai statistikai beveik 90 proc. Lietuvos švietimo duomenų. Pranešėjas pristatė NŠA tvarkomus asmens duomenų registrus ir informacinę sistemą, kur kaupiami pirminiai duomenys. Tai Mokinių registras, Pedagogų registras, Studentų registras, Diplomų, atestatų ir išsilavinimo pažymėjimų registras, Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinė sistema. Apibūdinęs šiuos informacinius išteklius prelegentas pristatė kitus registrus, kurie aptarnauja asmens duomenų registrus, – tai Švietimo ir mokslo institucijų registras, Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras, Neformaliojo švietimo programų registras, Išsilavinimo pažymėjimų blankų registras ir Licencijų registras.

 

Pasak E. Daujočio, NŠA naudojasi ir kitais asmens duomenų šaltiniais – Gyventojų registru, Socialinės paramos šeimai informacine sistema, SODRA informacine sistema, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacine sistema, Krašto apsaugos ministerijos informacine sistema, Valstybinės mokesčių tarnybos ir Užimtumo tarnybos informacinėmis sistemomis. Prelegentas paaiškino, kaip registrų ir kitų informacinių sistemų duomenys integruojami Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS), kaip jie susiejami per instituciją ir asmens identifikatorių. Forumo dalyvius jis supažindino su duomenų modeliais, ataskaitomis, aptarė ŠVIS struktūrą ir pagrindinius ŠVIS duomenis.

 

NŠA Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas E. Bakonis savo pranešime daugiausia dėmesio skyrė NŠA duomenų naudojimo galimybėms. Jis pabrėžė duomenų naudojimo svarbą rengiant švietimo politikos sprendimus. „Bendrasis principas: sprendimai švietime – tiek sistemos valdymo, tiek procesų organizavimo, tobulinimo, kokybės užtikrinimo ir taip toliau – turėtų būti priimami remiantis duomenimis. Lietuvos švietime prioritetas teikiamas kiekybiniams duomenims. Tai, kad viešpatauja su rezultatais susijęs kiekybinių duomenų naudojimas, taip pat nekelia euforijos. Tai nėra siekiamas gėris, bet tik realybės pripažinimas“, – sakė E. Bakonis.

 

Prelegentas aptarė sprendimų švietime priėmimo hierarchiją, jos lygmenis, pradedant nuo žemiausio – duomenų apdorojimo ir perdavimo, baigiant operaciniu, taktiniu ir galiausiai strateginiu lygmeniu. Pabrėžė, kad, atsižvelgiant į lygmenį, kiekvienam sprendimui reikalinga vis kitokia duomenų analizė. Dažniausiai ji skiriasi pagal naudojamų duomenų bazę ir gausą, laiko sąnaudas, analizės sudėtingumą.

E. Bakonis apibrėžė duomenų valdytojo ir mokslininkų tyrėjų galimybes, atsižvelgiant į paskirtį, poreikius, intelektinius resursus, laiko išteklius. Jis akcentavo, kad sukaupti administraciniai duomenys labai dažnai lieka „duomenimis sau“, jie menkai naudojami svarbiausiems taktiniams ir strateginiams sprendimams parengti. Pasidalinęs mintimis, kodėl taip yra, aptarė problemą, ar yra vilties švietimo administraciniais ir tyrimų duomenimis „padengti“ visą CIPO (kontekstas – indėlis – rezultatas) modelį.

 

Po pranešimų prelegentai atsakė į forumo dalyvių klausimus.

Diskusijoje dalyvavo ir savo patirtimi bei įžvalgomis dalijosi Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėjas Rimantas Žylius, Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas, VILNIUS TECH profesorius dr. Aleksei Iurasov, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Brandišauskienė, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Tarpdisciplininių statistinių tyrimų grupės vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė dr. Audronė Jakaitienė.

 

Forumą apibendrinusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja profesorė dr. Loreta Žadeikaitė savo ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentės profesorės dr. Liudmilos Rupšienės vardu padėkojo forumo iniciatoriams, organizatoriams, pranešėjams ir diskusijos dalyviams. „Matau NŠA imantis lyderystės, kad atvirieji švietimo duomenys būtų įveiklinti. Labai gerai, kad Eduardas Daujotis priminė – mokėmės Harvarde pas geriausius profesorius, Tomą Cassidy ir kitus, kurie aiškino, kaip svarbu, kad švietimo valdymo informacinės sistemos duomenų rinkimo, naudojimo, analizavimo ir sprendimų priėmimo grandinėje būtų mokslininkai. Nepraėjo nė dešimt metų ir jau matome, kokie mokslininkai aktyvūs, kiek daug darbų padaryta“, – pasidžiaugė prof. dr. L. Žadeikaitė.

 

Visą edukacijos forumo „Atviri švietimo sistemos duomenys: kaip juos efektyviau naudoti mokslo tyrimuose ir švietimo praktikos tobulinimui?“ vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.

 

„Švietimo naujienų“ inf.