Naujas leidinys apie gabių vaikų ugdymą

Ne kartą esame rašę apie gabių vaikų ugdymą ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) įgyvendinamą projektą „Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“, mūsų pašnekovė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. dr. Sigita Girdzijauskienė yra minėjusi, kad vienas iš „apčiuopiamų“ projekto rezultatų bus „Baltoji knyga“, kurioje jos autoriai surinks ir apibendrins aktualiausią informaciją mokyklų bendruomenėms, tėvams, politikos formuotojams. Neseniai šis siekis virto realybe – NŠA išleido doc. dr. Sigitos Girdzijauskienės, Ingos Nekrošienės ir Marytės Skakauskienės sudarytą leidinį „Baltoji knyga. Didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo ir ugdymo vadovas“. Knygoje aprašoma, kas yra didelį mokymosi potencialą turintys mokiniai, patariama, kaip juos atpažinti, ugdyti, koks yra mokyklos bendruomenės vaidmuo juos ugdant, rašoma apie specialistų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą bei didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių politiką. El. formatu knygą galima rasti čia.

 

Pirmiausia leidinyje aptariama didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių samprata, nes švietimo dokumentuose, mokslinėje ir kitoje švietimo specialistams skirtoje literatūroje šiai grupei priskiriami vaikai įvardijami skirtingai: kaip gabūs, talentingi, išskirtinių gebėjimų, kūrybiški, aukštų pasiekimų ir pan. Sąvokų gausa apsunkina sutarimą, kiek tokių mokinių yra, kaip juos atpažinti ir ugdyti. Juk šie vaikai turi specialiųjų ugdymosi poreikių, Pasaulinės gabių vaikų tarybos teigimu, kiekviena šalis turėtų rūpintis jų ugdymu ir palaikymu.

 

Dalis didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių nerealizuoja savo gebėjimų ir jų mokymosi pasiekimai yra maži. Tyrimai rodo, kad mokytojų nuomonė, kurie mokiniai nerealizuoja savo gebėjimų, gali būti ne itin pagrįsta ir patikima, taip pat ir S. Girdzijauskienė viename pokalbyje pabrėžė, kad tokie mokiniai gali (ne)sąmoningai slėptis ir nebūti atpažinti tėvų ar mokytojų. Būtų kur kas naudingiau, kad atrankose atpažįstant didelį mokymosi potencialą turinčius vaikus (projekto metu sukurta ir išbandyta tokių vaikų atpažinimo sistema) dalyvautų visi mokiniai. Be to, mokykla iš karto turi turėti planą, kaip tokius mokinius ugdys.

 

Atpažįstant ir įvertinant didelį mokymosi potencialą turinčius vaikus, bendradarbiauti turi mokytojai, psichologai ir tėvai. Mokinių psichoedukacinis įvertinimas turėtų būti grindžiamas lygių galimybių, atsakomybės, dinamiškumo ir tęstinumo, teisingumo, objektyvumo, veiksmingumo principais. Knygoje aprašoma, kokie didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų atpažinimo ir įvertinimo būdai naudojami dažniausiai, kokie taikomi įvairiose užsienio šalyse, kokiais principais turėtų būti grindžiamas didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo įgyvendinimas, koks turėtų būti ugdymo turinys ir būdai, kaip pavyzdžiai įvardijami specialieji moduliai, papildomi dalykai, kai kurių dalykų mokymasis universitete ar kolegijoje, nuotoliniu būdu.

Leidinyje rašoma, kad mokiniui nustačius didelį mokymosi potencialą turėtų būti suderinamas individualus ugdymo planas ir sudaroma sutartis. Bent kartą per metus su kiekvienu mokiniu rengiamas ugdomasis pokalbis, siekiant aptarti, kaip vykdomas ugdymo planas ir įgyvendinami sutartyje numatyti tikslai, kokie yra vaiko poreikiai. Pokalbio metu taip pat susitariama dėl tolesnio mokymosi ir tobulėjimo tikslų. Mokykloje kaupiama informacija apie didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius (tai gali būti DMP mokinio aplankas), jo pažangą. Ši informacija yra svarbi vaikui pereinant visas ugdymo pakopas ir iš dalies gali užtikrinti tokio ugdymo tęstinumą.

 

Projekto metu parengtą medžiagą, skirtą aukštesnių gebėjimų turintiems mokiniams atpažinti ir ugdyti, galite rasti čia, o ankstesnius interviu su S. Girdzijauskiene apie gabių vaikų ugdymą ir projektą skaitykite čia ir čia.