Mokytojų trūksta ne tik Lietuvoje

Su pedagogų trūkumo problema šiandien susiduria daugelis Europos šalių, skelbia „Euronews.com“. Vienur ji mažesnė, kitur – didesnė, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Italijoje, ji kelia labai rimtą susirūpinimą. Šiose valstybėse švietimo įstaigos sunkiai randa norinčiųjų užimti laisvas mokytojų darbo vietas. Pagrindine priežastimi įvardijamas plačiai paplitęs nusivylimas šia profesija, jį dar labiau sustiprino koronaviruso pandemija.

Skelbiama, kad 2025 m. Vokietijoje trūks 25 tūkst. mokytojų, o Portugalijoje iki 2030-ųjų – net 30 tūkst. Šios prognozės paremtos nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis. Prancūzijoje jau šiuo metu į laisvas vietas mokyklose ieškoma 4 tūkst. mokytojų.

 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) švietimo reikalų eksperto Erico Charbonniero teigimu, COVID-19 pandemija išryškino problemas, susijusias su menkstančiu mokytojo profesijos patrauklumu. Tačiau kiti ekspertai įžvelgia kitokias pedagogų trūkumo problemos priežastis. Antai Bordo universiteto Prancūzijoje edukologijos profesorius Regis Malet mano, kad mokytojų trūkumą, ypač Prancūzijoje, nulėmė maži atlyginimai, prastėjančios darbo sąlygos, menkstantis socialinis statusas, taip pat stipriai jaučiama dėmesio šiai profesijai ir pripažinimo stoka.

Pasak jo, mokytojavimas iš aukštą socialinę pridėtinę vertę turinčio prestižinio darbo virto savotiška neapibrėžta profesine misija, vis labiau prarandančia prasmę ir galiausiai keliančia disonansą tarp mokyklos ir gyvenimo.

Prancūzijoje susiduriant su beprecedenčiais sunkumais įdarbinant mokytojus Švietimo ministerija atšaukė kandidatavimo į laisvas darbo vietas mokyklose 2023 m. galutinę paraiškų pateikimo datą. Pasirodo, trūksta kandidatų. Pernai vasarą Prancūzijos Senato narys Gerardas Longuetas pristatė tyrimo apie pedagogų trūkumą ataskaitą. Joje teigiama, kad mokytojo profesijos patrauklumas yra visos Europos bendra problema. Jų trūksta nepriklausomai nuo mokytojams mokamo atlyginimo dydžio.

Vokietijai, Portugalijai, Švedijai ir Italijai šios problemos sprendimą dar labiau apsunkins masinis mokytojų pasitraukimas į pensiją. EBPO duomenimis, Italijoje 60 proc. pradinėse mokyklose dirbančių mokytojų yra vyresni nei 50 metų, Vokietijoje tokių yra 37 proc., Portugalijoje – 42 proc., Švedijoje – 36 proc., Prancūzijoje – 23 proc.

 

Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) atstovai tvirtina, kad mokytojų trūkumas tapo globalia problema. Pedagogų paklausa viršija pasiūlą ir Afrikos šalyse, ir Šiaurės Amerikoje. Praėjusių metų spalį paskelbtame UNESCO dokumente nurodyta, kad šiais metais pasaulyje trūks maždaug 69 milijonų bendrojo ugdymo mokytojų.

Su mokytojų trūkumu susiduria ir turtingos valstybės, tarp jų – Jungtinės Amerikos Valstijos. Pedagogų stoka, pasak EBPO eksperto E. Charbonniero, čia virto precedento neturinčia krize. Praėjusios vasaros pabaigoje dienraštis „The Washington Post“ dramatiškai skelbė apie „katastrofišką“ mokytojų trūkumą, pabrėždamas, kad šalis dar niekad nebuvo susidūrusi su tokia bloga situacija.

 

Kita vertus, ekspertai pabrėžia, kad ši jau globali problema visgi yra išsprendžiama. Kad mokytojų trūkumas nėra neišvengiamas, rodo Suomijos, Pietų Korėjos ar Airijos pavyzdys, nes šiose šalyse vykdoma aktyvi pedagogo profesijos prestižo kėlimo politika, o visuomenė skatinama gerbti ir vertinti mokytojo darbą.

 

Parengta pagal „Euronews.com“ informaciją