Gero vadovo užduotis – suderinti pedagogų, mokinių ir jų tėvų poreikius

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tęsia tinklalaidžių ciklą „VadovAUK“. Naujausioje tinklalaidėje aptarti reikalavimai norint tapti ugdymo įstaigos vadovu. Studijoje kompetencijų vertinimą ir kitus kandidatui reikalingus elementus aptarė Egidija Urbanavičienė, Riešės gimnazijos direktorė, Diana Brown, Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja, ir Snieguolė Dinapienė, NŠA specialistė.

 

Snieguolė Dinapienė papasakojo, kad pagal patvirtintą aprašą yra dešimt vadovavimo kompetencijų – penkios bendrosios ir tiek pat vadovavimo sričių kompetencijų. NŠA šiuo metu vertina tik penkias kompetencijas: asmeninį veiksmingumą, strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, mokėjimo mokytis, vadovavimo žmonėms, vadovavimo ugdymuisi ir mokymuisi. Vertinimas, pasibaigus pandeminiams ribojimams, vėl vyksta kontaktiniu būdu (t. y. reikėtų atvykti į Vilnių), trunka iki keturių valandų, susideda iš trijų dalių. Grupinės užduoties metu tikrinama, kaip kandidatai bendrauja tarpusavyje, kokie jų komandinio darbo įgūdžiai, hipotetinės užduotys sukurtos remiantis švietimo įstaigų vadovų praktika, jose dėmesys kreipiamas į individualias vadovo kompetencijas, jo gebėjimą atsiskleisti, paskutinė dalis – giluminis interviu, užduodami klausimai iš penkių vertinimo kompetencijų, reikalaujantys praktinių pavyzdžių, žinių. Kitos penkios kompetencijos vertinamos savivaldybėje per atranką į konkrečios įstaigos vadovo pareigas kartu su pretendento darbo patirtimi, išsilavinimu, vadovavimo gairėmis konkrečiai įstaigai, į kurios vadovo pareigas asmuo pretenduoja.

 

E. Urbanavičienės teigimu, laukiant vertinimo, atrodo, kad pats savimi nusivilsi: „Mes, vadovai, esame perfekcionistai, nerimaujame, kas bus, jei nepasiseks, todėl niekam nepasakojau, kad dalyvauju vertinime. Rengiantis vertinimui auga darbo krūvis, nes tuo metu be kasdienio darbo tenka ruoštis vertinimui. Pretendentams siūlau pagalvoti apie penkias kompetencijas, kurias vardijo S. Dinapienė, mokymus. Dalyvavau Vilniaus savivaldybės organizuojamuose mokymuose, mentorystės programoje, visą laiką galvojau apie tas penkias kompetencijas. Vertinimo metu pateikiamos situacijos tikrai gana realios, iš mokyklos gyvenimo, tik sėdi vertintojai, todėl šiek tiek jaudiniesi, be to, esi vienas, o darbe gali pasitarti su kolegomis, nuspręsti kartu.“

 

Antrą kartą, jei pirmąjį nepavyko, galima įsivertinti po pusmečio. Trečią – po metų, rašant motyvuojantį prašymą, kad nori dalyvauti vertinime, argumentuotai aprašant, kaip sekėsi įgyvendinti rekomendacijas. Ir komisija sprendžia, ar leisti kandidatui trečią kartą dalyvauti vertinime, ar ne.

 

Norint tapti ugdymo įstaigos vadovu, pasak S. Dinapienės, pirmiausia reikia noro, vėliau laukia formalūs reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, pedagogo kvalifikacija, 2–3 m. patirtis, baigus viešojo administravimo studijas ir neturint pedagogo kvalifikacijos, reikia būti išklausius švietimo lyderystės kursą, turėti vadovaujamo darbo patirties, mokėti užsienio kalbą B1 ar aukštesniu lygiu, turėti IT žinių.

 

Kokio ugdymo įstaigos vadovo tikisi savivaldybė? D. Brown sako, kad svarbiausia yra noras, smagu matyti, kad vadovas mato aiškią viziją, prasmę, ką toje įstaigoje norėtų atnešti savo atėjimu, kokiomis žiniomis pasidalinti, drąsiai siūlo sprendimus, kurie pagerins mokytojų darbo sąlygas, padės mokiniams mokytis, smagu, kai ateina pasiruošęs, pabendravęs su tos mokyklos bendruomene.

 

S. Dinapienė paaiškino, kad, jei pretendentas yra laimėjęs konkursą ir turėjęs vertinimą, jis galioja septynerius metus, kol dirba vadovu, ir dar septynerius pabaigus kadenciją. Toje pačioje ugdymo įstaigoje vadovas gali dirbti dvi kadencijas po penkerius metus, po vienos kadencijos vertinimas galioja septynerius metus ir galima eiti dirbti į kitą įstaigą. Nuo 2018 m. vyksta kasmetis vadovų veiklos vertinimas, jei penkerius metus esi įvertintas labai gerai arba gerai, kompetencijų vertinimo nereikia, gali būti skiriamas antrai kadencijai.

 

Paklausta, kaip atrodo vadovo diena, E. Urbanaičienė atsakė, kad ją visada reikia planuoti ir perplanuoti, tenka daug bendrauti – vadovas neturi užsidaryti kabinete: iki trečios valandos, kol baigiasi pamokos, ji bendrauja su vaikais ir mokytojais (ypač daug to reikia naujiems vadovams), vėliau sėda prie el. pašto, dokumentų. „Nė viena diena nepraėjo taip, kaip suplanuota, stengiuosi atvažiuoti anksčiau, nuo pusės aštuonių sveikinuosi su ateinančiais vaikais, tėvais, stebiu pamokas ir kt. Be to, tam, kad darbas būtų veiksmingas, svarbu ir pailsėti“, – neretai pamirštamą tiesą pabrėžė viena iš tinklalaidės pašnekovių.

 

E. Urbanavičienė mano, kad dar niekur pasaulyje nėra idealios švietimo sistemos: „Ji prasideda nuo mūsų vidinės kultūros, vertybių, kurias ugdome, ideali švietimo sistema bus tada, kai susitarsime dėl vertybių, suprasime, kad be švietimo nesukursime geros visuomenės. Reikia galvoti apie pasidalintą lyderystę, geras vadovas yra tas, kuris šalia savęs užsiaugina kitus vadovus.“ Anot S. Dinapienės, mokykla turėtų ugdyti kūrybišką vaiką, atliepti jo poreikius, kad jam mokykloje būtų saugu ir gera. Kad būtų pastebėta kiekvieno vaiko pažanga (kad ir nedidelė). Kad mokytojams ir vadovams būtų gera dirbti švietimo įstaigoje, kurioje būtų šiek tiek mažiau kontrolės. D. Brown teigė, kad švietimas yra darbas su žmonėmis, dėl žmonių, tad svarbu suderinti vaikų, tėvų, pedagogų poreikius, visos švietimo reformos prasideda pamokoje, pradžia ir pabaiga yra mokytojas, kuris turi skambutį į pamoką ir iš jos. Ir švietimo skyriaus darbuotojai, ir įstaigos vadovas turėtų padėti mokytojui įgyvendinti jo sumanymus pamokoje, suteikti reikiamas sąlygas.

 

APIE VadovAUK: tai pokalbiai tarp mokyklų direktorių, mentorių ir įvairių švietimo ekspertų apie tapimą ugdymo įstaigos vadovu. Mokyklų vadovų stygius šalyje – nemenka problema, dažniausiai iškylanti dėl įvairių šią profesiją supančių stereotipų. Tinklalaidės metu pašnekovai apžvelgė kiekvieną tapimo direktoriumi etapą, įrodė, kad tai nėra neįmanoma, ir pakvietė patiems apsvarstyti galimybę tapti vadovu. Tinklalaidės galima klausytis platformoje „Spotify“ arba žiūrėti „YouTube“ kanale.