Karas dėl mokytojų – kol kas tik finansinis

Rimtų demografinių problemų kamuojama Europa susidūrė su neįprastu reiškiniu – mokytojų karais. Kol kas didžiausias susirėmimas vyksta tarp dviejų vokiškai kalbančių kaimyninių valstybių: Austrijos ir Vokietijos. Pasak žiniasklaidos, jėgos nelygios – vokiški finansiniai resursai nusveria austrų finansinį pasipriešinimą kovojant dėl mokytojų darbo vietų.

 

Austrijos valdžios skaičiavimais, kad būtų užtikrintas sklandus ugdymo procesas, kasmet šalies mokyklose dirbančių pedagogų gretas privalo papildyti mažiausiai keturi tūkstančiai naujų mokytojų. Tačiau praėjusiais metais Austrijos mokyklos ieškojo 8 400 kandidatų į laisvas mokytojų darbo vietas. Leidinys „The Local“ domėjosi, kodėl padėtis šioje valstybėje mokytojų trūkumo prasme toliau blogėja.

 

Kaip ir kitos Europos valstybės, Austrija kenčia nuo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemos. Dėl žemo gimstamumo, o ypač pastaraisiais metais pradėjus sparčiai trauktis į pensiją vadinamosios „kūdikių bumo“ kartos atstovams, gimusiems 1946–1964 metais, šalis susidūrė su medikų, inžinierių, mokytojų, kitų profesijų atstovų trūkumu. Nors demografinė krizė veikia visas ekonomikos sritis, tačiau padėtis švietimo sistemoje, pasak Austrijos mokytojų, jau tampa nebepakeliama. Austrai dėl to rimtai susirūpinę – ne veltui sakoma, kad nuo mokytojų priklauso visuomenės ateitis. Atsakymas į retorinį klausimą, kokia ji galėtų būti, jei mokyklose šiandien nėra kam dirbti, tikrai neguodžia.

 

Prastėjančią darbo jėgos švietimo srityje situaciją dar labiau komplikuoja ir tai, kad vis daugiau Austrijos mokytojų nesutinka dirbti visu darbo krūviu. Jau dabar maždaug trečdalis mokytojų šalyje dirba ne visu etatu. Nemažai pedagogų apskritai bando keisti savo profesinę karjerą, motyvuodami tokį sprendimą pačiomis įvairiausiomis priežastimis, pradedant sunkumais derinant tėvystę ar motinystę su darbu mokykloje, baigiant per mažais atlyginimais. Ypač jais skundžiasi ką tik mokykloje dirbti pradėję mokytojai.

 

Spręsti mokytojų trūkumo Austrijoje problemos nepadeda ir šalyje galiojanti ilga mokytojų rengimo programa. Bakalauro laipsnį įgiję kandidatai, neturintys formalaus pedagoginio išsilavinimo, turi vienerius metus dalyvauti „įvado“ į pedagogo profesiją programoje. Vis dėlto, situacijai blogėjant, mokyklos vis labiau linksta samdyti bakalauro ar magistro laipsnį turinčius kandidatus, ne iki galo atlikusius formalią pedagoginio „įvado“ programą.

Austrijos mokytojų profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad netrukus mokytojų mokyklose pritrūks dar labiau: kaimyninės Vokietijos Bavarijos žemės valdžia jau pradėjo mokytojų viliojimo iš kitų šalies žemių ir vokiškai kalbančių valstybių kampaniją. Kandidatams siūlomi didesni atlyginimai, geresnės darbo sąlygos ir įvairūs privalumai.

Tačiau į karą dėl Austrijos mokytojų įsitraukė ne tik Vokietija: dėl jų kovoja ir kaimyninė Šveicarija. Skelbiama, kad daug austrų mokytojų iš Forarlbergo žemės Austrijoje jau dabar kasdien važinėja į darbą šalimais esančiose Šveicarijos mokyklose, nes ten jiems mokami daug didesni atlyginimai nei tėvynėje. Austrija šiuo požiūriu nėra konkurencinga, dūsauja Austrijos mokytojų profsąjungų atstovai.

 

Alyvos į ugnį šliūkštelėjo Bavarijos žemės premjeras Markusas Söderis, pareiškęs, kad iki 2028 m. Bavarijos mokykloms papildomai reikės šešių tūkstančių mokytojų. Pradinis mokytojo atlyginimas Bavarijoje 35 proc. didesnis nei Austrijoje. Be to, Bavarijos vyriausybė papildomai siūlo trijų tūkstančių eurų priedą tiems, kurie sutiks dirbti regionuose, kur jaučiamas mokytojų trūkumas. Atvykusiems čia dirbti mokytojams bus kompensuojamos ir persikėlimo išlaidos.

„Mes tiesiog negalime šito atlaikyti, – žurnalistams sakė Austrijos mokytojų profesinės sąjungos atstovas Gertraudas Salzmannas. – Jei atlyginimai ten taip kyla, mūsų ministerija ir įstatymų leidėjai turi padaryti juos daug patrauklesnius.“ Tačiau Austrijos valdžios atstovai net neina į kalbas apie didesnį mokytojų finansinį skatinimą.

 

Austrijos švietimo, mokslo ir tyrimų ministras Martinas Polaschekas tvirtina, kad šalies vyriausybė nori padaryti mokyklas patrauklesnes. Tam skirta naujoji ministerijos veiksmų programa „Klasse Job“, kuria siekiama sumažinti mokytojų trūkumą. Be to, pasak ministro, dedamos pastangos kur kas labiau populiarinti mokytojo profesiją tarp studentų. Praėjusiais metais Austrijos valdžia skyrė 600 tūkst. eurų mokytojo profesijos populiarinimo kampanijai.

Be to, siekiama sutrumpinti ir pedagogų rengimo tvarką – nuo 2024 m. pradinių mokyklų mokytojų parengimo procesas bus trumpesnis. Šiais metais apie 4 300 į Austrijos pradines mokyklas priimtų mokytojų nėra įgiję klasikinio pedagoginio išsilavinimo. Prognozuojama, kad artimiausiais metais šis skaičius dar labiau padidės. Švietimo ministerija siūlo pedagoginius kursus „tinkamą“ aukštąjį išsilavinimą ir profesinę patirtį turintiems asmenims, norintiems dirbti mokytojais. Tikimasi, kad kasmet tokia programa pasinaudos nuo 200 iki 300 būsimųjų mokytojų.

 

Tačiau ar tokios Austrijos valdžios pastangos padės pasiekti pergalę ar bent jau lygiąsias karuose dėl mokytojų su kaimyninėmis šalimis, parodys artimiausia ateitis.

 

Parengta pagal leidinį „The Local“