Pasirengimas diegti atnaujintas ugdymo programas iš arčiau: pokyčiai, pagalba, patirtis

Artėjantys naujieji mokslo metai, o su jais ir įsigaliosiančios atnaujintos ugdymo programos pedagogų bendruomenei kelia nerimą, jaudulį, klausimų. Neseniai vykusi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) organizuota viešoji nuotolinė konsultacija buvo skirta savivaldybių švietimo skyrių darbuotojams, švietimo įstaigų vadovams, pavaduotojams ugdymui, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų, profesinių sąjungų, švietimo bendruomenių ir tėvų asociacijų atstovams suteikti daugiau informacijos ir aiškumo apie būsimus pokyčius.

Pasirengimas įgyvendinti UTA 2023–2025 m.

 

Saulė Vingelienė, NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus vedėja, laikinai einanti Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas, pabrėžė, kad ugdymo turinio atnaujinimas yra tęstinė kaita, pristatė pagalbą diegiant bendrąsias programas: metodinę paramą (rekomendacijas, metodinius leidinius) ir mokymus.

Principas „70 / 30“ (kai 30 proc. ugdymo turinio mokytojai gali pasirinkti patys) taikomas pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, netaikomas priešmokykliniame ugdyme, o viduriniame – realizuojamas per mokinio pasirenkamuosius dalykus. Visas mokymosi laikas turi būti skiriamas bendrosiose programose apibrėžtiems pasiekimams ugdyti, tik dalį turinio galima pasirinkti pritaikant jį prie klasės poreikių.

Atnaujintose programose planų reglamentavimo kaip ir neliko, dėl planavimo formos tariamasi mokykloje, bet visada kyla klausimų, kokie galėtų būti pavyzdžiai, tad S. Vingelienė parodė, kaip tai galėtų atrodyti.

Pasiekimų lygių požymiams dažniausiai naudojamos trys skalės: savarankiškumo, konteksto, sudėtingumo.

Kadangi daug klausimų kyla apie kompetencijų ugdymą, šia tema sukurtas vaizdo įrašas.

Planuojama sukurti ir vaizdo klipą apie įgyvendinimo rekomendacijas, yra ir kitos metodinės medžiagos, sukurtos įvairiuose projektuose.

 

Vyko nemažai mokymų, „Moodle“ platformoje yra ir savarankiškam mokymuisi skirtų kursų.

Daug naudingos informacijos galima rasti čia.

Bendrųjų programų vaizdavimas atnaujintame Švietimo portale

 

Dr. Vaino Brazdeikis, NŠA Ugdymo turinio departamento direktorius, supažindino renginio dalyvius su atnaujinta švietimo portalo (emokykla.lt) struktūra, kuri artimiausiu metu bus prieinama visiems lankytojams, papildytu skyreliu „Bendrosios programos“ – jame esančius tekstus pedagogai galės išsisaugoti „Word“ dokumente savo kompiuteryje, atsisiųsti, kopijuoti į savo rengiamą planą.

 

Mokymosi turinio dalyje paspaudus ant simbolių bus pateikiamos nuorodos į tarpdalykinę integraciją. Tarpdalykinių temų pasiūlymai yra ir skyrelyje „Bendrosios programos“. Prisijungę vartotojai galės komentuoti, rašyti atsiliepimus, pavyzdžiui, prie informacijos apie vadovėlius, siūlyti metodinę medžiagą, atskirame skyrelyje bus pateiktos rekomendacijos, jas galima rasti ir prie kiekvieno dalyko, atsisiųsti doc ar pdf formatu. Tikimasi, kad atnaujintas portalas padės mokytojams susipažinti su naujomis programomis ir pagal jas dirbti.

Išorinis vertinimas

 

Vidmantas Jurgaitis, NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius, kalbėjo apie pokyčius savo kuruojamose srityse, pabrėžė, kad tai, kas bus vertinama, yra nurodyta bendrosiose programose, skyriuje apie mokinių pasiekimų vertinimą, kalbėjo apie nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) ir valstybinius brandos egzaminus (VBE).

 

Šiemet ir po metų patikrinimai vyks pagal šiuo metu galiojančias, o nuo 2025 m. – su tam tikromis išlygomis pagal atnaujintas programas (kai kas bus pradėta anksčiau). Šiemet pirmą kartą NMPP pasiekimai įvertinti ne tik taškais: kiekvienam dalyviui priskirtas atitinkamas pasiekimų lygis, V. Jurgaitis aptarė šių metų rezultatus, nurodydamas, kiek procentų mokinių kokį lygį pasiekė.

 

PUPP artimiausiu metu pokyčių turinio srityje neplanuojama, tik mokiniams suteikiami vardiniai prisijungimai, mokyklos galėjo skirstyti mokinius į srautus, į vertinimą įtraukiamos savivaldybės, nes jos formuoja vertinimo centrus (jų kiekis priklauso nuo mokinių skaičiaus). Taip siekiama užtikrinti aukštesnę darbų vertinimo kokybę.

Visuose pasiekimų patikrinimuose pereinama nuo asmens pavardžių viešo skelbimo prie įėjimo, koridoriuose ir pan. prie identifikavimo kodo iš mokinių registro. Mokiniai tuos kodus turėtų žinoti ir pagal juos ieškoti egzaminų centre jam priskirtų patalpų.

 

Nuo 2025 m. mokyklinių brandos egzaminų nebelieka, tik vieni valstybiniai turės du tarpinius patikrinimus (bendrojo ir išplėstinio kurso lietuvių kalba ir matematika), kiti – po vieną. Tarpiniai patikrinimai lemia 40, o egzaminas – 60 proc. galutinio įvertinimo.

Daugiau atsakymų į aktualius klausimus pedagogai gali rasti čia.

„Kitais mokslo metais turėsime du galiojančius aprašus, todėl gali būti painiavos. 2024 m. baigsime vertinimą pagal dabar galiojančias programas ir dabar galiojantį brandos egzaminų aprašą ir kartu tais pačiais metais prasidės tarpiniai patikrinimai vienuoliktokams pagal 2025 m. brandos egzamino aprašą. Jie įtraukiami siekiant mažinti mokinių emocinę įtampą, aukščiausiais balais tarpinį patikrinimą išlaikęs mokinys eis į egzaminą žinodamas, kad jį jau beveik išlaikė, nors kiekvienoje dalyje reikės surinkti bent po vieną tašką“, – paaiškino V. Jurgaitis.

 

Dalykų tarpinių patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo projektą galima rasti internete, šiuo metu pagal šiuos aprašus rengiamos ir išbandomos pavyzdinės užduotys. Gegužės–birželio mėnesiais planuojama aptarti jas su ekspertais, vėliau paskelbti viešai, kad mokytojai turėtų jas kaip orientyrą, bet reikia suvokti, kad 2025 m. atskirų egzaminų programų, kokios yra dabar, nebus. Užduotys bus rengiamos iš visos bendrosios programos. Taigi ir pavyzdinės užduotys bus daugiau formato, naujumo, ne turinio prasme. Artimiausiu metu planuojama paskelbti ir 2024 m. pasiekimų patikrinimų tvarkaraštį, patikrinimų laikas liks toks pats, kaip ir šiemet, 4 ir 5 klasės mokinių NMPP vyks sausį–vasarį, kitąmet į vasario vidurį turėtų įsiterpti vienuoliktokų lietuvių kalbos ir literatūros pirmasis tarpinis kalbėjimo patikrinimas, kovo mėnesį dėliojami kiti tarpiniai patikrinimai, pradžia būtų aštuntą ryto, tikimasi, kad administravimas vyks savoje mokykloje, jei joje trūksta kompiuterių, mokiniai galės ateiti į progimnazijas. Tuo metu, kai patikrinimą laikys nedaug mokinių, galimai vyktų ir ugdymo procesas, jei daug (matematikos ir lietuvių kalbos atveju) – ugdymas prasidėtų dviem valandomis vėliau.

Daug anksčiau įvykusių pasiekimų patikrinimų (ir bandomųjų) užduotis galima rasti čia.

Įtraukusis ugdymas

 

Pasak Anos Pavilovič-Jančis, NŠA Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyriaus specialiosios pedagogės, specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems mokiniams bendrosios programos yra arba pritaikomos, arba individualizuojamos. Tam į pagalbą ateina rekomendacijos. Ugdymo procesas remiasi sudarytu individualiu ugdymo planu arba individualiu pagalbos planu, juos galima sujungti į vieną dokumentą, taip sumažinant biurokratinę naštą. Rekomendacijas rengė profesionalai praktikai, ekspertai, akademinės bendruomenės atstovai.

 

42 savivaldybėse, kurios atsiliepė į kvietimą, organizuoti mokymai, juose dalyvavo 99 pedagogai, švietimo pagalbos specialistai, galintys konsultuoti programos įgyvendinimo klausimais. Tad mokytojai gali kreiptis į savo savivaldybės švietimo skyrių, kad šis suteiktų konsultuoti galinčio asmens kontaktus.

Pranešėja pristatė du NŠA ir ŠMSM parengtus leidinius, kuriuose pateikiami pavyzdžiai, kaip pritaikyti aplinką, kokias mokymo priemones naudoti.

Įtraukties link. Ką turi žinoti mokykla. Atmintinė mokykloms 

Universalaus dizaino mokymuisi gairės

Pagalbą ir specialiosioms, ir bendrojo ugdymo įstaigoms suteiks ir aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai, Įtraukties plėtros centras.

Vadovėliai ir skaitmeninės mokymo priemonės

 

Dr. Ingrida Mereckaitė-Kušleikė, Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė, papasakojo apie „EdTech“ veiklas, jos apima inovacijų kultūros skatinimą, skaitmeninių kompetencijų tobulinimą, skaitmeninio turinio kūrimą, vykdomos įvairios studijų programos ir mokymai pedagogams.

Kuriamos skaitmeninės mokymo priemonės bus suderintos su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis. Priemonės yra įvairios: atviro kodo (nemokamos, lengvai prieinamos), naudojamas universalaus dizaino principas, užtikrinantis SUP mokinių integravimą, bus kuriamas ir nuolat pildomas užduočių bankas, mokytojai galės skirti užduotis mokiniams, jos bus suskirstytos pagal lygius, sudėtingumą, klases, temas, užduočių pobūdį. Užduotys bus įtraukios, tinkamos gabiems vaikams, prieinamos gestų kalba.

Edita Sederevičiūtė, NŠA Ugdymo turinio departamento Mokymo priemonių sklaidos skyriaus vedėja, pristatė apklausus leidyklas apie planuojamus leisti vadovėlius gautą informaciją – daugiausia vadovėlių ketinama leisti lietuvių kalbai ir literatūrai.

 

Mokyklos gali naudoti ir turimus vadovėlius, kol nebus išleisti nauji ar atnaujinti vadovėliai, o mokytojai, remdamiesi bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijomis, – siūlyti mokiniams tinkamą medžiagą, esančią anksčiau mokyklų įsigytuose vadovėliuose. Mokytojai turėtų užtikrinti, kad turinys būtų pritaikytas siekti atnaujintoje programoje įvardytų tikslų ir uždavinių, ugdyti joje apibrėžtas mokinių kompetencijas. Ministerija parengė aplinkraštį, paaiškindama situaciją dėl vadovėlių, papildomai prie mokinio krepšelio lėšų planuojama skirti apie 8,5 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšų Lietuvoje išleistiems vadovėliams įsigyti. Daugiau informacijos mokykloms dėl papildomų lėšų (ką ir kaip už jas bus galima įsigyti) bus pateikta šių metų gegužę.

E. Sederevičiūtė atkreipė dėmesį, kad kalendoriniams metams pasibaigus mokykla turi pateikti informaciją, kiek ir kokių vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijo, kasmet iki kovo 1 d., paskelbti šią informaciją mokyklos interneto svetainėje. Pirkti reikėtų tik tuos vadovėlius, kurie yra duomenų bazėje.

Kaip diegti atnaujintas BP rengiasi Klaipėda?

 

„Turbūt ir kitose savivaldybėse darbas vyksta panašiai: pirmiausia sudarėme komandą, ruošėme veiksmų ir priemonių planą, kaip komanda veiks, komunikuos, į kokį lygmenį eis, po pusmečio koreguodami planą pajutome, kad reikia labiau eiti į mokyklų lygmenį, veikti per jas. Mūsų mieste vyksta komandinis darbas, pedagogų švietimo kultūros centras daro daug dalykų, kad mokytojai per dalykinius metodinius būrelius dalytųsi patirtimi ir įgyvendintomis veiklomis, šiame etape daug veikia miesto bendrojo ugdymo mokyklų direktorių pavaduotojų ugdymui metodinis būrelis, kurio vadovė netrukus pati papasakos apie jo veiklą“, – pasakojimą pradėjo Vida Bubliauskienė, Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja.

 

Asta Jankauskienė, Klaipėdos Gedminų progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, papasakojo, kaip rengiantis įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį bendradarbiauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centras, Bendrojo ugdymo mokyklų direktoriaus pavaduotojų ugdymui, dalykų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų metodiniai būreliai: „Jie daro viską, kad kuo nuosekliau ir sklandžiau nukeliautume iki ateinančių mokslo metų, galėtume kokybiškai įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį. Pirmiausia reikia žinoti, kur esame, ko trūksta, kaip vyksta veiklos, kokios pagalbos, priemonių mokykloms reikėtų. Apklausos vyksta įvairiais lygmenimis, taip pat komunikuojame kaip pavaduotojų metodinio būrelio grupė, kuri nuoširdžiai atsakinėja į klausimus, bendraujame, žinome, kokia situacija yra „dabar ir čia“, ko reikėtų, kad viskas vyktų kuo sklandžiau, pagal tai organizuojama veikla. Kitas svarbus aspektas – dalijimasis aktualia informacija, pavaduotojai turi susikūrę „Google“ disko aplanką, o jame – formas, kuriose rašo, kokią pagalbą galėtų teikti kitoms mokykloms, kuriais klausimais konsultuoti, įkeliame aktualiausius leidinius, nuorodas, kad viskas būtų po ranka. Per pavaduotojus į mokyklas paskleidžiame informaciją apie renginius, metodinius susibūrimus, organizuojamas konsultacijas. Dalijimasis yra abipusis: visada laukiame grįžtamojo ryšio, kuris svarbus suvokiant, kiek informacija yra aktuali, gal ją reikia pagilinti.“

 

Metodinių būrelių veikla vykdyta visada, bet šiuo metu yra itin svarbi, visi sutelkę jėgas rengiasi ateinantiems mokslo metams, džiaugiamasi, kad mokytojai yra aktyvūs, inicijuoja pokyčius, atvirai išreiškia poreikius ir organizuoja forumus, apskritojo stalo diskusijas, buria lektorių komandas, dalijasi gerąja patirtimi, dabar planuojamas pasidalijimas patirtimi mokytojų, kurie jau baigė UTA mokymus pagal kvotas, ir vadovėlių klausimų aptarimas – visa tai, kas aktualu mokytojams. O direktorių pavaduotojai – tai ta bendruomenė, kuri domisi ir, aišku, turi būti žingsniu priekyje mokytojų, kad galėtų kuo labiau motyvuoti savo komandas nuosekliai rengtis įgyvendinti atnaujintą turinį. Paraleliai rengiantis naujiems mokslo metams nepamirštamas ir įtraukiojo ugdymo atėjimas, ruošiamasi ir jam. Tai jau vyksta mokyklose ir buvo svarbu įsivardyti, kokios jų stiprybės, ko dar trūksta. Mokyklų komandos (prisidėjo ir švietimo pagalbos specialistai, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos atstovai) išsigrynino Klaipėdos miesto profilį, stiprybes ir tobulintinas sritis, du pedagogai Klaipėdoje yra pasirengę konsultuoti mokyklas, kaip įgyvendinti rekomendacijas. Įvyko forumas apie atnaujinto ugdymo turinio diegimą, kur programų rengėjai praktikai, vienos Kauno mokyklos atstovai pristatė savo patirtį, daug diskutuota apie tai, kas aktualu. Daugiausia dėmesio seminaruose, mokymuose sutelkta į ugdymo turinio pokyčius, kompetencijas, pamoką (jos struktūrą, planavimą), įtraukųjį ugdymą. Žinojimas mokytojams padeda žengti drąsiau. Kita veiklos sritis – mokyklų tinklaveika, mokyklos pagal savo poreikius susigrupavo po dvi, tris – dalijimasis patirtimi bendraminčių dalykininkų grupelėse (nes kai kurių dalykų mokytojų mokyklose yra tik po vieną, jie neturi su kuo pasitarti) yra puikus būdas pastiprinti save.

 

„Mūsų dar laukia planavimas, ugdymo planų rengimas, esame suplanavę susirinkimą-konsultaciją, kurioje aptarsime, kaip parengti ugdymo planą, svarstome ir tariamės, kaip veiksmingai panaudoti gautas lėšas mokymo priemonėms įsigyti, turime labiau pasigilinti į vertinimą, kad galėtume būti tvirti šioje srityje. Visa komanda teikiame pagalbą mokytojams, kad jie jaustųsi saugūs, suprasti ir palaikomi. Tam jau suplanavome kurti metodų, skirtų tam tikroms kompetencijoms ugdyti, banką. Svarbus ir grįžtamasis ryšys tarpusavyje, kuris padės planuoti tolesnes veiklas. Nemažai mokytojų teigia: „Jau taip dirbame“, – tai mus nuramina ir parodo, kad iššūkį įveiksime“, – džiaugiasi A. Jankauskienė.

 

Renginio pabaigoje jo vedėja NŠA Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėja Albina Vilimienė priminė, kad rudenį prasidės nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, pirmosios iš jų bus skirtos gyvenimo įgūdžių, įtraukties, matematikos mokymo(si) temoms. NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė mokyklų bendruomenių nariams pabrėžė, kad po rugsėjo pirmosios jie neliks vieni su atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimu: „Mes, kai reikės, būsime šalia: už jūsų, prieš jus. Kaip priklauso mums, kaip vienai didelei institucijai, keliame sau tikslą – užtikrinti dermę tarp visų pokyčių, atnaujinimo veiksmų“.

 

Visą renginio vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.