Suteikti pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams reikia kuo anksčiau

Gegužės 22 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija organizavo virtualią diskusiją „Kaip užtikrinti pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams?“, kurioje aptartos gerosios savivaldybių patirtys užtikrinant pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams.

 

Renginį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė pradėjo nuo teorinės informacijos: tikslinė mokymosi pagalba yra įtvirtinta Švietimo įstatyme, jo pataisas 2021 m. prezidentūra inicijavo po bendrų diskusijų apie tai, kad mokinių pasiekimų duomenys rodo, jog yra grupė vaikų, kuriems sunkiau sekasi pademonstruoti įgytas žinias, nes, tikėtina, turi spragų, kurios kaupiasi einant į aukštesnę klasę, todėl negali sėkmingai išlaikyti Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ar valstybinių brandos egzaminų (VBE). Todėl įstatymo pataisose yra nuostata, įsigaliojanti nuo ateinančių mokslo metų, kad mokiniams, kurie įgijo pradinį, pagrindinį išsilavinimą arba baigė pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekė patenkinamo pasiekimų lygmens, yra sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas, skiriama reikalinga pagalba.

 

Šiuo metu patenkinamas pasiekimų lygmuo prasideda nuo keturių balų, nuo 2025 m., siejant su atnaujintomis bendrosiomis programomis, jis prasidės nuo penkių. Taigi savotiškai išaugs mokinių, kuriems reikės mokymosi pagalbos, skaičius.

 

 

Pagalba, užfiksuota įstatyme, gali būti teikiama 5, 9 arba 11 klasėje. Skaičiuojant lėšas, grindžiant šio įstatymo poreikį, apskaičiuota, kad papildoma mokymosi pagalba turėtų būti teikiama ne didesnėse kaip 5 mokinių grupėse ir turėtų būti suteikiama ne mažiau nei 20 konsultacijų. „Gruodį su savivaldybių atstovais kalbėjome apie jau egzistuojančias praktikas, paaiškėjo, kad mokytojams ir mokiniams skirtos pagalbos modeliai yra skirtingi, taip ir turėtų būti, nes mokyklų situacijos yra nevienodos, todėl nėra atskiro dokumento, apibrėžiančio mokymosi pagalbą, tik bendrieji ugdymo planai“, – paaiškino J. Navickaitė. Mokymosi pagalbą turi užtikrinti mokyklos steigėjas, ji gali būti organizuojama arba mokykloje, kur mokinys mokosi, arba kitoje ugdymo įstaigoje, konsultacijas gali teikti tiek mokantis, tiek kitas mokytojas, jos organizuojamos ne pamokų metu, pagal iš anksto mokiniams žinomą tvarkaraštį. Mokiniams turi būti parengiamas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas, konsultacijas teikiantis mokytojas turi susipažinti su mokymosi rezultatais (mokiniui keičiant mokyklą ar ugdymo pakopą, informacija nuo šio rugsėjo bus prieinama Mokinių registre). Konsultacijos gali vykti intensyviai arba periodiškai, jei mokinys nedalyvauja paskirtose konsultacijose, apie tai reikia informuoti tėvus, praleistos konsultacijos nėra kompensuojamos, už jas nereikia atsiskaityti ar dar kartą dalyvauti PUPP ar VBE.

Savivaldybių patirtys

 

Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič pasakojo, kad daug dėmesio skiria matematikai, iš savivaldybės biudžeto skiria lėšų (kasmet apie 11 tūkst. Eur) ir organizuoja konsultacijas 2–4 gimnazijos klasėse besimokantiems mokiniams. Į jas renkasi tie, kurie nori jose dalyvauti, privalomo lankomumo nėra. Po egzaminų gaunami teigiami atsiliepimai ir padėkos įkvepia šią iniciatyvą tęsti ir toliau. To paties skyriaus vyriausiasis specialistas Henrykas Danulevičius teigė, kad svarbu neleisti atsirasti ugdymo spragoms, skirti dėmesį nuo pradinių klasių. Papasakojo apie 9 klasėje padidintą matematikos pamokų skaičių, nes trijų yra per mažai. Kaip problemą specialistas įvardijo tai, kad į pensiją išėjo akademiškai stiprūs mokytojai.

 

„Pas mus nuo 2019 m. tik du mokiniai neišlaikė matematikos egzamino, nors jį pasirenkančių daugėja. Trūksta gerų mokytojų, tų, kurie gali mokyti, ne tik patarinėti ar konsultuoti (to užtektų aukštesnių gebėjimų mokiniams, kitiems reikia akademiškai stipraus mokytojo). Teikiame papildomas konsultacijas visiems mokiniams nuo 5 iki 12 klasės, yra papildoma pamoka, mokytojas pasirenka, su kokiais vaikais jis dirbs tą dieną: kiekvieną penktadienį per paskutinę pamoką vaikai žino, kad gali ateiti, o mokytojas mato, kad sunkiai sekasi, pvz., trigonometrija, pagal tai jis mėnesį su jais dirba, taip pat skiriamos papildomos konsultacijos (įvairių dalykų) visai klasei, jei to reikia“, – patirtimi dalijosi Miroslav Mickelevič, Šalčininkų rajono Jašiūnų Mykolo Balinsko gimnazijos direktorius.

 

Sostinėje, pasak EDU Vilnius direktoriaus pavaduotojos dr. Jurgitos Rimkuvienės, pirmokams–aštuntokams (nes vėliau „išsiskiria“ programos) naudojama platforma „Eduten“, nes mokiniams patinka kompiuteriai, sužaidybinta veikla, iškelto tikslo siekimas, prizas, didėja motyvacija.

Taip pat padedama abiturientams ramiau laukti VBE: rudenį buvo sukviesti Vilniaus matematikos mokytojai, vyko seminarai, mokymai mokytojams ir mokiniams, nuotoliniai psichologo ir mokinių susitikimai, kuriuose kalbėta apie stresą, vyko bandomasis egzaminas, jo aptarimai su mokiniais ir mokytojais.

„Tyrinėjimo meno“ programa mokyklose sprendžia tokias problemas kaip įsitraukimas, bendradarbiavimas grupėje, domėjimasis tuo, ką daro, problemų sprendimas, mokytojų bendradarbiavimas, mokymasis iš kolegų, darbas grupėje.

Esportas skatina vaikų įsitraukimą, socializaciją, ši priemonė išbandyta dviejose Vilniaus mokyklose, viena iš jų – jaunimo, kur mokiniai nenori eiti į mokyklą, bet dėl esporto ateina. Kai su jais dirba žaidimo specialistas, akcentuojantis problemos sprendimą, bendradarbiavimą, motyvavimą ir t. t., ir psichologas, tai tampa viena iš galimybių su žmogaus motyvacija dirbti kitaip ir padėti jam sugrįžti į ugdymo procesą.

 

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius pasidalijo patirtimi, kad, siekdami geresnių Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP), PUPP, VBE rezultatų, su kolegomis sudarė programą mokinių pasiekimams gerinti – tam skiria 40 tūkst. Eur, be to, kompiuterinėms priemonėms, edukacinėms naujovėms, inovacijoms diegti skiriamos papildomos lėšos – 100 tūkst. Eur per metus, o šiemet mokiniai mokyklose rengia projektus, pristato, apskaičiuoja, visi mokyklos mokiniai balsuoja, išsirenka įdomiausią, naudingiausią projektą, kuriam skiriamas finansavimas. Tai didina vaikų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą, motyvaciją, jie pasijunta mokyklos šeimininkais. Mokyklose naudojamos „Educraft“, „Eduka“, „Ema“ skaitmeninės priemonės, rūpinamasi mokytojų kvalifikacija, kad jie taikytų šiuolaikinius mokymo metodus, žinotų, kaip dirbti su vaikais, savivaldybė finansuoja grupines nuotolines konsultacijas mokiniams, kurias veda mokyklos mokytojai, rengiamos konsultacijos su psichologais, kur kalbama apie stresą prieš egzaminus. Pastebima, kad savivaldybės įsitraukimas duoda naudą ir tikrai padeda vaikams, ypač pradedant mokymosi pagalbą teikti anksčiau, nuo pradinių klasių, nei, tarkime, vienuoliktoje klasėje.

 

J. Navickaitė, apibendrindama išsakytas mintis, teigė, kad buvo įdomu išgirsti savivaldybių patirčių įvairovę, norisi tikėtis, kad visos savivaldybės rūpinasi mokinių pasiekimų gerinimu, jo siekia. Šiuo metu savivaldybėse vyksta diskusijos su tarybų nariais apie tai, kokį modelį taikyti, nes jau yra pateikta informacija, kiek mokinių nepasiekė patenkinamo lygmens po ketvirtos ir aštuntos klasės pasiekimų patikrinimo – jų nedaug, apie 5 proc., netrukus bus paskelbti ir PUPP rezultatai. Kitų metų pavasarį bus galima diskutuoti, kokie pagalbos būdai labiausiai pasiteisino. Pravartu, kad įsitrauktų mokslininkai, padėtų švietimo politikos formuotojams ir praktikams vertinti taikomas praktikas atlikdami tyrimus ir pateikdami jų išvadas. Norisi kuo anksčiau nustatyti spragas, kuo anksčiau pritaikyti veiksmingiausius jų šalinimo būdus, tam reikia sistemingo darbo visais lygmenimis.