JAV mokyklos sukilo prieš socialinius tinklus

Interneto socialinių tinklų ir įvairių turinio platformų poveikis jaunų žmonių psichinei sveikatai – jau ne vieną dešimtmetį ir psichologų, ir ugdymo specialistų, ir sociologų įdėmiai tyrinėjama tema. Tai, kad socialiniai tinklai gali daryti neigiamą įtaką paauglių psichinei sveikatai, patvirtina ne vienas pastaraisiais metais atliktas tyrimas.

 

Prieš metus gerai žinomame mokslo žurnale „Nature Communications“ buvo paskelbti grupės mokslininkų iš Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų atlikto tyrimo rezultatai. Jie patvirtino prielaidą, kad interneto socialinės platformos gali neigiamai veikti paauglių emocinę raidą. Ypač tai esą pastebima brendimo laikotarpiu. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 72 tūkst. 10–80 metų amžiaus Didžiosios Britanijos gyventojų: tyrėjus domino, kiek laiko jie praleidžia socialiniuose tinkluose ir kaip yra patenkinti savo gyvenimu.

 

Daugiausia dėmesio buvo skirta 10–21 metų amžiaus respondentų atsakymams. Rezultatai atskleidė, kad 10–15 metų amžiaus apklaustųjų auditorijoje nebuvo nustatyta koreliacijos tarp pasitenkinimo gyvenimu lygio ir socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko. Tačiau vyresnio amžiaus paauglių grupėje buvo pastebėta, kad merginos, daug bendraujančios socialiniuose tinkluose, yra mažiau patenkintos savo gyvenimu.

 

Pastebėję tokį pokytį, tyrimo autoriai atliko papildomą paauglių apklausą, joje dalyvavo daugiau nei 17 tūkst. mergaičių ir berniukų. Rezultatai patvirtino ryšį tarp savo gyvenimo kokybės vertinimo ir laiko, praleidžiamo socialiniuose tinkluose, trukmės. Ši tendencija labiausiai pastebima mergaitėms sulaukus 11–13 metų, berniukams – 14–15 metų. Tyrėjai daro prielaidą, kad lytinio brendimo metu paaugliai daugiau dėmesio skiria idealiems psichosocialiniams modeliams socialiniuose tinkluose ir lygina juos su savimi. Savo ruožtu tai gali nulemti bendro pobūdžio nepasitenkinimą savo gyvenimu ir skatinti mintis, kad jie yra ne tokie, kaip visi. Nors tyrėjai pabrėžė neturintys aiškaus patvirtinimo, kad būtent internetas ir socialiniai tinklai lemia paauglių emocinius sutrikimus, tačiau nurodė pastebintys aiškią tokio pobūdžio koreliaciją. Tyrimą planuojama išplėsti, kad būtų galima nustatyti tas paauglių grupes, kurios labiausiai pasiduoda tokiai įtakai.

 

Tačiau gyvenimas dažnai lenkia akademinės bendruomenės pastangas visapusiškai tirti naujus šiuolaikinio gyvenimo reiškinius ir teikti visuomenei tyrimų išvadomis pagrįstas rekomendacijas. Naujienų portalas „Euronews.com“ pranešė, kad kai kurios mokyklos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) jau ėmėsi teisinių veiksmų prieš socialinius tinklus ir internetines turinio platformas, kaltindamos jas žalojant savo mokinių psichikos sveikatą. O tie kaltinimai, pasirodo, labai rimti: pradedant dėl neva socialinių tinklų poveikio sustiprėjusio moksleivių nerimo ir atsiradusios depresijos, baigiant suicidiniais bandymais.

 

Kelių Sietlo miesto (Vašingtono valstija) vidurinių mokyklų vadovai dėl šios priežasties kreipėsi į teismą ir pateikė ieškinius socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ ir internetines platformas „Youtube“, „Tik Tok“ valdančioms bendrovėms. Mokyklų administracijos kaltina jas žalojant mokinių psichinę sveikatą. Pasak JAV žiniasklaidos, tai esąs pirmasis mokyklų žingsnis siekiant patraukti atsakomybėn socialinės medijos kompanijas už moksleivių socialinei, emocinei ir psichinei gerovei padarytą žalą.

 

„Savižudybių ir bandymų žudytis skaičiaus didėjimas, su psichine sveikata siejamų skubiosios pagalbos teikimo atvejų dažnėjimas nėra joks atsitiktinumas. Ši krizė jau didėjo prieš koronaviruso pandemiją. Lig šiol atlikti tyrimai įvardijo socialines platformas atliekant esminį vaidmenį dėl jauniems žmonėms kylančių psichinės sveikatos problemų“, – teigiama apie Sietlo mokyklų iniciatyvą pranešusioje JAV žiniasklaidoje.

Skelbiama, kad ieškinius teismui pateikę mokyklų vadovai kaltina socialinius tinklus ir turinio platformas valdančias bendroves „eksploatuojant jų vartotojų psichologiją ir neurofiziologiją taip, kad jie vis daugiau ir daugiau laiko praleistų šiose platformose. Šitaip yra kuriama jaunų amerikiečių psichinės sveikatos krizė“. Mokyklų atstovų teigimu, to siekiama dėl pelno, nes kuo daugiau vartotojai laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ir turinio platformose, tuos daugiau reklamos atsakovai gali jose parduoti.

 

Sietlo švietimo apygardos, kuriai priklauso ieškinius pateikusios vidurinės mokyklos, atstovai žurnalistams sakė jau suteikę joms įvairiapusę pagalbą dėl mokinių, susiduriančių su psichikos sveikatos bėdomis. Tačiau esą turėtų prisidėti ir pačios internetinės bendrovės, nes jų sukeltos mokinių psichinės sveikatos krizės naštos neturėtų nešti vien mokesčių mokėtojai.

Bendrovės „Meta“ atstovai, į kuriuos kreipėsi žurnalistai prašydami komentaro dėl Sietle paduotų ieškinių, teigė sukūrę daugiau nei 30 paaugliams ir jų tėvams skirtų programinių įrankių, leidžiančių apriboti „Instagram“ ir kituose socialiniuose tinkluose leidžiamą laiką. Taip pat naudojama ir vartotojų amžiaus patvirtinimo technologija, turinti apsaugoti paauglius nuo jų amžiui netinkamo turinio.

 

Kitų mokinių psichinės sveikatos žalojimu apkaltintų kompanijų atstovai taip pat nurodė jau siūlomas priemones, kurios turėtų padėti jauniems vartotojams išlikti emociškai ir psichologiškai saugiems jų platformose. Teismui pradėjus nagrinėti prieš socialinius tinklus sukilusių Sietlo mokyklų ieškinį paaiškės, ar tokios verslo pastangos yra nuoširdžios ir veiksmingos, ar tai daugiau viešųjų ryšių dūmai. Šiaip ar taip, Amerikos mokyklos įdėmiai stebės šį teismo procesą: nuo jo baigties priklausys, ar interneto socialinių platformų kompanijų neužgrius ištisa naujų ieškinių lavina.

 

Parengta pagal „Euronews.com“