Šventinis galvosūkis

Esame nemažai girdėję apie daugiakultūriškumo ir pakantumo religinių bei tautinių mažumų grupėms iššūkius, su kuriais susiduria gausias imigrantų bendruomenes priglaudusios Europos šalys. Ypač prieš Kalėdas ir kitas didžiąsias krikščioniškos Europos religines šventes, svetimas islamo, hinduizmo bei kitų pasaulio religijų tradicijoms. Apie tai, kaip multikultūralizmo ir tolerancijos kontekste šią problemą šiandien bandoma spręsti Skandinavijos šalių mokyklose, papasakojo Suomijoje leidžiamas internetinis leidinys „Yle“.

 

Jo teigimu, Skandinavijos kraštų ugdymo įstaigose didžiųjų krikščioniškų švenčių šventimą stengiamasi padaryti kuo labiau pasaulietiniu, kad mokiniai iš kitų religinių ir kultūrinių tradicijų besilaikančių šeimų nesijaustų atskirti ir nebūtų užgauti jų jausmai mokyklų bendruomenėms švenčiant jiems religine ar kultūrine prasme svetimas šventes.

 

„Yle“ skelbia, kad Kalėdų šventimas šalies mokyklose jau kurį laiką kelia dideles diskusijas: šį klausimą be kita ko teisiškai reguliuoja šalies parlamento priimtas Lygybės aktas. Prieš kelerius metus Suomijos parlamento paskirto ombudsmeno – žmogaus teisių laikymąsi prižiūrinčio pareigūno – pavaduotojas pareiškė, kad mokyklos neturėtų rengti Kalėdų šventimo iškilmių lankantis bažnyčiose: esą tai neturi būti religinio pobūdžio šventinis renginys. Suomijos mokyklos buvo įpareigotos rasti „balansą“ tarp krikščioniškų tradicijų paveldo ir pakantumo kitokiems tikėjimams bei vertybėms, kad mokiniai šventiniu laikotarpiu nepasijustų atskirti.

 

Suomijos švietimo taryba atnaujino visoms šalies mokykloms skirtą instrukciją, kaip metų pabaigoje švęsti jungtines mokyklos bendruomenės šventes. Dokumente sakoma, kad kalėdiniai vakarėliai mokyklose negali būti rengiami religine dingstimi. Tiesa, vis dar paliekama vietos „pavieniams“ religiniams elementams, pavyzdžiui, kalėdinių giesmių giedojimui. Tai nedraudžiama, nes visgi, Švietimo tarybos teigimu, kalėdinės giesmės yra Suomijos kultūros dalis. Kita vertus, kiek toli gali siekti religinė Kalėdų vakarėlio dalis, taip ir lieka neaišku.

 

Švietimo tarybos patarėja Outi Raunio-Hannula tvirtina, kad mokyklos turėtų atsižvelgti į tai, jog šventiniai renginiai jose skirti visiems mokiniams. Be to, pasak jos, mokykla turėtų informuoti moksleivių tėvus apie renginio programą, ir mokiniams turėtų būti suteikta galimybė nedalyvauti atskirose renginio dalyse, jeigu jie norėtų jas praleisti.

 

Kitas mokyklinio galvosūkio dėl Kalėdų šventimo klausimas – ar jis turėtų būti rengiamas bažnyčioje, kur giedamos giesmės, skaitoma Evangelija, klausomasi kunigo pamokslo. Viena vertus, Suomijos konstitucija nedraudžia rengti mokyklinių kalėdinių renginių bažnyčiose, todėl ir Švietimo taryba negali to uždrausti. Kita vertus, ji siūlo mokykloms atidžiai apgalvoti galimą savo pasirinkimą. Pavyzdžiui, vakarinėje Suomijos dalyje esančio Teuvos miesto mokykla nutarė organizuoti du šventinius renginius: vieną – bažnyčioje, kitą – su „alternatyvia“ programa. Mokinių tėvai buvo informuoti, kad jų vaikai gali pasirinkti, kuriame dalyvauti. Kitoje šio šalies regiono mokykloje kalėdinės iškilmės vyks su „religiniais elementais“, bet mokiniams bus suteikta galimybė išeiti.

 

Kai kurios mokyklos Norvegijoje Kalėdas švenčia „nereliginiu“ ir „lyčiai neutraliu“ būdu. O vienos Umea miesto mokyklos bendruomenė šitaip jau atšventė šv. Liucijos, arba Šviesos, dieną: iškilmės esą buvo „labiau įtraukios“ ir neatstūmė mokinių musulmonų, pranešė šalies dienraštis „Dagen“. Užuot minėjus krikščionių kankinę, šiemet buvo susitelkta į šviesos ir meilės temą. Pasak šios mokyklos choro vadovo, musulmonai mokiniai jau keletą metų nedalyvavo šv. Liucijos dienos iškilmėse, nes jų tėvams šv. Liucija kėlė asociacijų su Kalėdomis. Tačiau šiemet esą buvo kitaip: atsisakius „religinių elementų“, pirmą kartą mokykliniame chore dainavo ir vaikai iš musulmoniškų šeimų. Tokia permaina esą džiugina.

 

Tačiau, pasirodo, ne visus, rašo „Dagen“. Dešiniosios Švedijos demokratų partijos atstovai Kentas Ekerothas ir Richardas Jomshofas pareiškė, kad ši Norvegijos mokykla nusileido musulmonų reikalavimams. Dienraščio redaktorė Frida Park savo ruožtu pastebėjo, kad mokyklos administracijos sprendimas pasiuntė „aiškų ir nelinksmą“ signalą visiems  mokiniams, kad religija yra kažkas pavojinga ir netinkama. Tai gali gerokai įskaudinti mokinius iš tikinčiųjų šeimų. Taigi, kalėdinį galvosūkį kai kurių Europos šalių mokyklose kažin ar pavyks išspręsti taip, kad visi liktų įtikinti sprendimo teisingumu.

 

„Švietimo naujienų“ inf.