Veiksminga lyderystė švietime: iššūkiai brėžia naujas kryptis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija surengė XXIV edukacijos forumą, į kurį buvo pakviesti tyrėjai edukologai, doktorantai, analitikai, švietimo įstaigų vadovai, mokytojai, savivaldybių švietimo padalinių ir regioninių mokytojų švietimo centrų atstovai, neformaliojo švietimo institucijų specialistai, visi tie, kuriems yra aktualios švietimo lyderystės problemos ir galimi jų sprendimo būdai.

 

Forumo dalyvių dėmesiui buvo pateikti net trys lyderystės švietime temai skirti pranešimai, skirtingais aspektais gvildenantys svarbias šios srities problemas, aptariantys pokyčių keliamus iššūkius, siūlantys patirtimi ir įžvalgomis paremtus sprendimus.

Sėkmingos lyderystės kryptys dabartyje ir ateityje

 

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė habilituota daktarė Vilma Žydžiūnaitė perskaitė pranešimą „Mokytojų lyderystės dabarties ateičiai kryptys: spartėjanti technologijų panauda, sumažėjęs mokinių dėmesys ir mokytojo holistinė ūgtis“.

 

„Kai šiandien kalbame apie lyderystę, sakome, kad reflektuojanti lyderystė turėtų būti praeitis, nes retrospektyvinis mąstymas galbūt galėtų būti strateginio mąstymo prielaida, bet jeigu per ilgai jame užsibūname, faktiškai kyla įstrigimo niuansų. Mano pranešimas bus suskirstytas į dvi labai stambias dalis – praeities ir ateities. Dabartyje paliesiu technologines inovacijas, bet tai neužgoš paties lyderystės fenomeno. Vėliau kalbėsiu apie pasaulyje aktualias tendencijas. Atsiras naujas terminas, kurį įvedu į Lietuvos lyderių tyrimo erdvę – judri lyderystė“, – pradėdama pranešimą sakė prelegentė.

 

Pabrėžusi, kad, neįtikėtinai tobulėjant technologijoms, jų populiarumas ir įtaka mūsų kasdieniam gyvenimui kasdien auga, prof. habil. dr. V. Žydžiūnaitė aptarė ir teigiamas, ir neigiamas technologijų poveikio mokymui ir mokymuisi puses. Viena vertus, technologijos padeda mokiniams tyrinėti ir išmokti naujų dalykų, kurie padeda jiems tobulėti pasirinktoje srityje, stiprina kūrybiškumą, keičia tiek mokinių, tiek mokytojų mentalitetą. Prelegentė paminėjo ir teigiamo šiuo metu daug dėmesio sulaukiančio dirbtinio intelekto kalbos modelio „ChatGPT“ poveikio mokiniams bruožus: tai galimybė suteikti mokiniams prieigą prie daugybės informacijos ir žinių, padedančių išmokti naujų sąvokų ir suprasti sudėtingas temas, taip pat pagalba sprendžiant problemas, nes mokiniams pateikiami nuoseklūs jų užklausų sprendimai, ir laiko taupymas, nes besimokantiems nereikia valandų valandas praleisti ieškant informacijos.

 

Tačiau, pasak prelegentės, tuo pat metu susiduriama ir su neigiamu technologijų poveikiu švietime: nors technologijos padarė mokymą ir mokymąsi nepaprastai lengvą, dėl pernelyg didelio jų naudojimo kai kuriais atvejais smarkiai nukentėjo mokinių fizinė ir psichinė sveikata. Technologijos naikina socialinius įgūdžius ir didina tinginystę, nes besaikis technologijų naudojimas žlugdo mokinių socialinius įgūdžius. Mokiniai dėl internete lengvai pasiekiamos informacijos gausos gali tingėti mąstyti. „Kai viską supranti per kelias sekundes, noras iš tikrųjų tyrinėti ir mokytis gali atrodyti nuobodi užduotis. Tai padidina tinginystę, nes žinodami, kad galima parašyti savo rašinį paskutinę minutę tiesiog naudojant paiešką internete, mokiniai nepasitelkia savo kūrybiškumo, kad jų darbas būtų kitoks“, – pabrėžė pranešėja.

 

Svarstydama apie mokytojų dabarties lyderystės kryptis, prof. habil. dr. V. Žydžiūnaitė pabrėžė gebėjimą sukurti palankias mokymo ir mokymosi sąlygas. Pasak jos, palankios aplinkos skatinimas mokant ir kuruojant bendraamžius, įgalinant bendradarbiavimą ir profesinį tobulėjimą, propaguojant kolektyvinę atsakomybę ir įsipareigojant nuolat tobulėti yra esminiai veiksmingos mokytojo lyderystės elementai. Prelegentė nurodė ir kitą svarbų lyderystės aspektą – mokytojo atsidavimą mokinių mokymuisi ir sėkmei. Atviras protas, drąsa, nuolankumas, lankstumas ir aistra mokytis – sėkmės lydimo mokytojo lyderio savybės. Svarbus ir noras prisiimti apskaičiuotą riziką. „Mokytojai lyderiai įkvepia savo mokinius mokytis klasėje ir už jos ribų. Jie tai daro rizikuodami, motyvuodami savo mokinius, spręsdami sudėtingas problemas ir pasisakydami už pokyčius. Pasikliaudami strategija, keldami didelius lūkesčius ir prisiimdami apgalvotą riziką, mokytojai lyderiai gali parodyti atsparumą ir ryžtą, tuo pačiu skatindami visus siekti numatytų, aktualių mokymuisi ir mokyklos kaitai tikslų“, – sakė prelegentė.

 

Pranešime daug dėmesio buvo skirta lyderystės švietime ateities klausimams. Prelegentė apžvelgė lyderystę kuriant naują švietimo naratyvą, pristatė paveikaus mokytojo lyderio naratyvo elementus, aptarė mokytojo lyderystę mokymosi ekosistemose, lyderystę vardan teisingumo ir lygiateisiškumo, lyderystę inovacijoms. „Aktuali tampa judri lyderystė (agl. agile leadership), kuri reiškia kartotinį projektų valdymo ir programinės įrangos kūrimo metodą, padedantį komandoms greičiau teikti vertę vartotojams. Kitaip sakant, mokytojui tampa aktualus įgūdis dirbti su mokiniais pasitelkus projektinį metodą mokantis komandose ir suvokiant kuriamo rezultato vertę. Tai reiškia ir greitą bei lengvai įvykdomą kaitą“, – teigė pranešėja.

Dėmesio centre – pasidalytoji lyderystė

 

Antrąjį pranešimą edukacijos forume perskaitė dr. Dalia Dambrauskienė, Šiaulių Centro pradinės mokyklos direktorė, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos tarybos narė, Šiaulių miesto savivaldybės švietimo įstaigų vadovė-mentorė. Jo tema „Pasidalytosios lyderystės įgyvendinimas švietimo įstaigose“. Tyrimų sritimi pasirinkusi lyderystę ir pokyčių valdymą, prelegentė pristatė savo disertacinį tyrimą, atliktą ikimokyklinio ugdymo įstaigose: pasidalytosios lyderystės reiškinys buvo tiriamas organizaciniu lygmeniu.

Pastebėjusi, kad XXI a. vadovų lyderystės organizacijose nebepakanka, nes pastebimas padidėjęs visuomenės sudėtingumas ir greitesni pokyčių tempai, dr. D. Dambrauskienė pabrėžė, kad pasidalytoji lyderystė yra vienas iš būdų organizacijos tikslams siekti, darantis teigiamą įtaką organizacijos veiklos rezultatams. „Mokslininkų sukurta pasidalytosios lyderystės populiarinimo teorinė bazė tapo švietimo politikos prioritetu Europos Sąjungos ir kitose šalyse. Tai skatina lyderystės plėtojimą švietimo įstaigų praktikoje ir tolesnį jos tyrinėjimą moksle“, – teigė prelegentė. Anot jos, aktualu nagrinėti atskiros šalies, regiono pasidalytosios lyderystės įgyvendinimo lauko specifiką, modelius, išskirti pasidalytosios lyderystės įgyvendinimą veikiančius veiksnius.

 

Įvardijusi savo mokslinio tyrimo tikslą – konceptualizuoti pasidalytosios lyderystės įgyvendinimo švietimo įstaigose procesą kaip pokytį ir pagal empirinių tyrimų rezultatus sukurti pasidalytosios lyderystės įgyvendinimo modelį – pranešėja forumo dalyviams pristatė tyrimo etapus, naudotus metodus, instrumentus, imtis, vykdymo laiką. Ji taip pat pateikė pasidalytosios lyderystės įgyvendinimo švietimo įstaigose teorinio ir empirinio tyrimo rezultatus, aptarė koncepcinį pasidalytosios lyderystės kaip organizacinio pokyčio įgyvendinimo švietimo įstaigoje modelį.

Išmokti ir atmokti

 

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto doktorantas Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, perskaitė pranešimą „Trigerių reikšmė atmokstant lyderystės kompetencijų‘‘. „Ši tema – mano disertacijos dalis, aš iš esmės tyrinėju, kaip mokomasi ir atmokstama lyderystės bendrąja prasme, o šiame pranešime norėsiu atkreipti dėmesį į sampratą, kaip visa tai vyksta“, – kreipdamasis į forumo dalyvius sakė prelegentas. Doktorantas R. Komičius paminėjo, kad ši tema jam aktuali, nes pats yra vadovas. „Tapus vadovu teko patirti daug įvairių emocijų: atrodė, kad aš mokausi, o pasirodė, kad daug buvo ir atmokimo. Man labai rūpėjo tiek edukologine, tiek vadybine, tiek psichologine prasme pasižiūrėti, kas konkrečiai vyksta su vadovu, kaip keitiesi juo tapęs“, – sakė pranešėjas.

 

Priminęs, kad ugdymo kokybė priklauso nuo mokyklos kultūros ir nuolatinio jos mokymosi, kad organizacijos progresui būtinas nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis, kad lyderiai formuoja organizacijos kultūrą, o lyderių kompetencijų raiška skiriasi, prelegentas pabrėžė, kad šių kompetencijų dažnai išmokstama iš praeityje įgytos patirties, todėl, norint keisti jau susiformavusį mąstymą, būtina naudoti kitus su mokymusi susijusius metodus, tokius kaip atmokimas (unlearning). Nors daug žinoma apie išmokimą arba mokymąsi, tačiau atmokimo fenomenas nėra pakankamai ištyrinėtas, sakė doktorantas R. Komičius. Atmokimą jis apibūdino kaip sąmoningą anksčiau išmoktų įsitikinimų, įgūdžių ar elgesio, kurie nebėra naudingi ar tikslūs, atsisakymą ir pakeitimą naujais, labiau atitinkančiais esamas žinias ar aplinkybes.

 

Pasak pranešėjo, pagrindinis jo tyrimo klausimas – kaip Lietuvos švietimo įstaigų vadovai atmoksta neveiksmingų lyderystės kompetencijų? Prelegentas pristatė tyrimo metodologiją, kontekstą, dalyvius, duomenų rinkimo įrankius ir duomenų analizės metodą, supažindino klausytojus su teorine jo apžvalga, pagrindinėmis sąvokomis ir jų tarpusavio ryšiu, apibūdino tų sąvokų turinį. Pranešime daug dėmesio skirta atmokimo tipams, jo procesui, atmokimo įrankiams, kurie gali būti naudingi vadovams. Prelegentas taip pat apžvelgė, kaip Lietuvos švietimo įstaigų vadovai atmoksta neveiksmingų lyderystės kompetencijų.

 

Po forume perskaitytų pranešimų vyko diskusija, kurioje dalyvavo pranešėjai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pedagogų skyriaus patarėja Audronė Razmantienė, kiti forumo dalyviai. Forumą apibendrino ir vedė dr. Lina Bairašauskienė, Mykolo Romerio universiteto lektorė, Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos švietimo ir lyderystės tinklo pirmininkė, ir dr. Eglė Pranckūnienė, Mokyklų tobulinimo centro vadovė, Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė.

 

Visą forumo įrašą galima peržiūrėti „Youtube“ kanale.

 

„Švietimo naujienų“ inf.