Lituanistai aptarė būsimą tarpinį patikrinimą

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) neseniai paskelbė lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo tarpinio patikrinimo, skirto kalbiniams gebėjimams įvertinti, užduočių pavyzdžius, išbandytus dvidešimtyje mokyklų. Kartu buvo vykdomas šių užduočių vertinimo kriterijų ir vykdymo procedūrų išbandymas. Birželio pradžioje nuotolinio susitikimo metu šis tarpinis patikrinimas buvo aptariamas su pedagogais. „Visa tai išbandyta, gauti mokytojų ir mokinių atsiliepimai, mokinių atliktys, kurias esame pasirengę viešinti pagal pasiekimų lygius, apibrėžtus naujoje programoje“, – pradėdama renginį teigė NŠA direktoriaus pavaduotoja dr. Asta Ranonytė.

Kaip atrodo užduotys?

 

Iš esmės šios užduotys panašios į užsienio kalbos egzamino kalbėjimo dalį, skirtumas tas, kad jos pateikiamos ekrane, mokinys prisijungęs prie sistemos gauna tekstą, pagal kurį turi ruoštis kalbėti, ir trumpas gaires, ko iš jo tikimasi. Tam skirta apie 20 minučių, tuo metu jį vertinantis mokytojas ir antrasis mokytojas, kuris ruošiasi vesti pokalbį, ekrane gauna tą pačią užduotį, kad pasiruoštų pokalbiui, vertinimui. Kalbėjimui skiriama dešimt minučių – penkios pasiruoštai kalbėjimo daliai, penkios skirtos diskusijai, klausimams, tą dalį veda pokalbį palaikantis mokytojas, kuris turėjo orientacinius klausimus. Vėliau abu mokytojai, turintys vertinimo kriterijus, turi nurodyti taškų skaičių vertinimo formose. Mokinio kalbėjimas įrašomas, kad mokyklos įrašus vėliau galėtų pateikti NŠA.

 

Apžvelgus mokytojų atsiųstus atsiliepimus apie tai, kaip jiems sekėsi, kaip jie vertina užduotis, paaiškėjo, kad daugumai mokinių ir mokytojų laiko pasiruošti ir pakalbėti užteko, dauguma perskaitydavo tekstą, pasirengdavo greičiau, nei baigdavosi tam skirtas laikas, vertinimo kriterijai aiškūs, taip pat didžioji dalis pritarė holistiniam vertinimui, tekstų, klausimų tinkamumą vertino teigiamai. Tiesa, 40 proc. pedagogų teigia susidūrę su techniniais nesklandumais.

 

Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Stukienė su kolege išbandė abu vaidmenis – ir mokytojo, ir pokalbio palaikytojo – ir pastebėjo, kad trūksta laiko mokiniams pasikeisti, mokytojui padiktuoti mokinio prisijungimo kodą, prisijungti, o pasibaigus kalbėjimui, išsaugoti įrašą, jį patikrinti (nes tik tada gali ateiti kitas mokinys). Šešių mokinių jos klausėsi tris valandas, turint omenyje, kad tam numatyta skirti keturias valandas, pedagogės sakė, kad tiek išsėdėti bus sunku – po dviejų valandų bent trumputė pertraukėlė mokytojui būtų ne pro šalį.

 

Be to, tokiai užduočiai reikia didesnio pasirengimo iš anksto, ugdymo proceso metu, kaip kad mokomasi rašyti rašinį. Tekstai, mokinių ir mokytojų akimis, buvo įdomūs, aktualūs, o apimtis – ne per didelė. Kilo techninis klausimas, ar yra galimybė mokiniui pradėti kalbėti anksčiau, jei jis pasiruošia greičiau (nes kompiuteris rodo laiką ir to „neleidžia“).

 

Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Linos Cholinienės vertinimu, kilo klausimų dėl atrinkimo kriterijų – pasirodė, kad A ir B lygių tekstai vienodai nelengvi, taip pat dėl teksto kupiūravimo – parenkant ištraukas galimai iškraipomi pagrindiniai akcentai, be to, būtina suvienodinti visoje Lietuvoje tokius atsiskaitymus vertinančių mokytojų žinias apie mokiniams pateikiamus tekstus (kokie pagrindiniai akcentai, ką mokinys turėtų pasakyti). Kaip papildomi privalumai būtų kompiuteryje įdiegtas žodynas (pasitaikė žodžių, kurių mokinai gali nežinoti, kompiuteryje juos surastų greičiau nei knygoje), vartotojui patogesnė egzamino platforma (norėtųsi ir klausimus, ir tekstą mokytojui (ypač vertinančiam) matyti viename lange).

 

Pedagogai teigia, kad juos šiek tiek gąsdina tekstų perteklius: per dieną mokytojui tektų susipažinti su šešiolika skirtingų tekstų, geriau, kad jų būtų, pavyzdžiui, aštuoni: pirmam ir šeštam atsakinėjančiam mokiniui tektų tas pats. Taip pat mokytojai norėtų, kad mokiniai ruoštųsi atskiroje patalpoje, gretimame kabinete, kur budintis mokytojas padėtų jiems susivesti prisijungimo kodus ir pan., o mokytojai, kurie klausysis mokinio, galėtų pasitarti apie tekstą, vertinimą – bendravimas su kolega, teksto aptarimas yra svarbus dalykas.

 

Vertinimo normas reikėtų tobulinti: akcentuoti, kad bent pusę laiko reikia skirti tekstui, jam aptarti, nes mokiniai (dešimtokai, vienuoliktokai) „bėgo“ nuo teksto, t. y. trumpai jį aptarę pereidavo prie savo patirties. Pedagogės svarstė, kad galbūt diskusijų laiką reikėtų trumpinti iki trijų minučių, tada užtektų laiko prisijungti. Kadangi mokytojai vertinimo normas gali suprasti skirtingai, reikėtų jas suvienodinti, pateikti pavyzdžius, kaip atrodo gera, vidutinė kalba, ką reiškia gera įžanga.

 

NŠA Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė Marijona Bareikienė svarstė, kad galbūt reikėtų keisti klausimus mokiniui, nes jei rašome tik tematiką, problematiką, jis ir pasako: „Tema – tokia, problemas gvildena tokias“, pakoreguota užduotis mokinį įpareigotų ilgiau kalbėti apie tekstą. Kitas aspektas yra teksto suvokimo vienodumas. Vertinimo objektyvumą tai palengvintų, bet juk visi skaitydami tekstus juos suprantame skirtingai, teksto ar skaitytojų ugdymo atžvilgiu tai nebus gerai.

Planuojami pakeitimai

 

NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento direktoriaus pavaduotoja Teresė Blaževičienė pristatė pirmuosius po pateiktų pasiūlymų planuojamus pakeitimus (su vykdymo instrukcija dar bus dirbama iki rugsėjo 1-osios).

 

Planuojama, kad patalpos bus atskirtos, vienoje vykdymo patalpoje ruoštis galės trys kandidatai iš skirtingų grupių, o vertinimo patalpoje ruoštųsi vertintojai ir atsakinėtų kandidatas. Kandidatams pridėtos penkios minutės prisijungti prie sistemos, tarpinis žinių patikrinimas greičiausiai vyktų per pavasario atostogas kartu su užsienio kalbų egzaminų kalbėjimo dalimi. Naujasis tvarkaraštis atrodo taip (galima įterpti 15 min. pertraukėlę, tada pietų pertrauka truktų 45 min.).

A. Ranonytė, baigdama renginį, teigė, kad užduotis ir techninę dalį rengiantys specialistai yra tobulinimo kelyje, kartu su T. Blaževičiene dėkojo išbandyme dalyvavusioms mokykloms už pasiūlymus ir pastabas.

 

Visą renginio vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

 

Bendrojo ir išplėstinio kurso lietuvių kalbos ir literatūros užduočių pavyzdžiai viešai prieinami informacinėje testavimo sistemoje BETA ir NŠA svetainėje.

 

„Švietimo naujienų“ inf.