Ar dirbtinis intelektas namų darbus paliks praeityje?

Sparčiai tobulėjančios ir populiarėjančios dirbtinio intelekto sistemos iš esmės keičia įprastinius mokinių ugdymo ir jų pasiekimų vertinimo metodus. Vis daugiau moksleivių ir studentų mokykloje ar universitete gautas užduotis patiki atlikti „ChatGPT“ ar kitiems panašiems dirbtinio intelekto (DI, angliškai AI – Artificial Intelligence) programiniams įrankiams. Ir jei anksčiau pedagogai – taip pat ir Lietuvoje – jų galimybes už mokinius atlikti nurodytas užduotis vertino skeptiškai, tai šiandien jau stebisi, kad DI įrankiai visai pakenčiamai rašo ne tik rašinius, bet ir kursinius ar netgi diplominius darbus. Kai kuriuos, kaip praneša spauda, nesąžiningiems absolventams netgi pavyksta apsiginti.

 

Internetinis leidinys „Euronews“ kelia klausimą, ar mokyklos turėtų visiškai uždrausti dirbtinio intelekto sistemų naudojimą, o gal susitaikyti su technologijų pažangos neišvengiamybe ir išmokti naudotis DI siūlomomis galimybėmis? Tie, kurie yra bent paviršutiniškai susipažinę su įvairių bendrovių plėtojamais dirbtinio intelekto modeliais ir praktiškai išbandę jų veikimą, suvokia šio klausimo svarbą ir situacijos rimtumą. Antai pelno nesiekiančios organizacijos „OpenAI“ plėtojamas DI įrankis „ChatGPT“ po naujausio atnaujinimo pasiekė tokį lygį, kad vartotojo nurodyta tema ir pasirinkta kalba automatiškai sugeneruotas tekstas tikrąja to žodžio prasme gali apstulbinti ne tik vidurinių mokyklų mokytojus, bet ir mokslininkus. „ChatGPT“ generuoja įvairaus konteksto, stiliaus ir paskirties tekstus, kurie gali būti naudojami virtualių padėjėjų ir klientų aptarnavimo sistemose. Žinoma, pritaikymo galimybė labai plati, įskaitant ir mokinių rašto darbus. Kiek labiau pasipraktikavus su „ChatGPT“, suvokus stipriąsias įrankio puses, išmokus apeiti tam tikrus apribojimus ir ištaisyti dažniausiai pasitaikančius trūkumus, galima pasiekti išties geros kokybės rezultatų. Tą patvirtino profesionalus visame pasaulyje nustebinusi „ChatGPT“ sugeneruotų reklaminių tekstų kokybė. Nenuostabu, kad mokyklos Jungtinėse Amerikos Valstijose pradeda drausti šios ir kitų DI priemonių naudojimą savo vidiniuose tinkluose ir kompiuteriuose.

 

Tokiu pavyzdžiu sekama ir kai kur Europoje. Antai prestižinis „Science Pro“ universitetas Paryžiuje neseniai pranešė griežtai uždraudęs studentams naudoti DI teksto generatorius. „Euronews“ kalbinta Tūro miesto Prancūzijoje vidurinės mokyklos mokytoja Cecile Cathelin sakė, kad 80–90 procentų jos kolegų pritaria tokiam draudimui, nes „ChatGPT“ ir kiti panašūs įrankiai esą padeda mokiniams sukčiauti.

 

Tačiau, pasak leidinio, ekspertai abejoja, ar tokie draudimai iš tikrųjų yra veiksmingi. Viena vertus, automatiniai teksto generatoriai mokiniams prieinami ne tik mokykloje. Kita vertus, kyla klausimas, ar prasminga drausti naudotis tais skaitmeniniais įrankiais, kurie artimiausiais metais, ko gero, vis plačiau bus naudojami profesinėje veikloje. Pirmajame Lijono universitete dirbanti dirbtinio intelekto specialistė Amelie Cordier tvirtina, kad per kelerius artimiausius metus studentai vis dažniau susidurs su žmonėmis, kurie turi teisę naudoti tokias sistemas, moka jomis naudotis ir jau suvokia, iki kokio lygmens gali jomis pasitikėti.

NEOMA verslo mokyklos asocijuotasis dekanas Alainas Goudey mano, kad esminis iššūkis – suvokti, kaip veikia DI įrankiai ir kokios yra jų galimybių ribos. Pasak jo, svarbu tą išaiškinti studentams, nes „ChatGPT“ veikimas remiasi algoritmais, kurie buvo sukurti analizuojant programuotojų pasitelktus dokumentus ir interneto tinklalapius. Tuo tarpu algoritmų „dėmesys“ pateikiamų faktų patikimumui nustatyti yra labai menkas. Automatiškai sugeneruotame tekste gali būti netikslių citatų ir klaidingos informacijos. A. Goudey atkreipia dėmesį, kad „OpenAI“ dar neatskleidė, kokiais duomenimis naudojosi kurdama ir tikslindama „ChatGPT“ kalbos modelį.

Pasak jo, reikia apsvarstyti įvairius scenarijus, kaip mokytojai galėtų prisitaikyti prie DI įrankių teikiamų galimybių. Vienas iš jų – keisti mokinių vertinimo metodus rengiant daugiau patikrinimų klasėje ir teikiant pirmenybę atsakymams žodžiu. „Jei „ChatGPT“ išlaikys egzaminą, turėsime pakeisti egzamino užduotis“, – sakė jis „Euronews“.

 

DI įrankius jis palygino su elektroniniais skaičiuotuvais: dėl jų mokyklose juk nebuvo atšauktas matematikos dėstymas, tiesiog skaičiuotuvų naudojimas buvo apribotas ar uždraustas remiantis mokytojų nurodymais. Tokia pati analogija, specialistų teigimu, taikytina ir dirbtiniam intelektui.

„OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas yra pastebėjęs, kad nors mokytojų susirūpinimas dėl galimo „ChatGPT“ poveikio ruošiant namų darbus visiškai suprantamas, tačiau esą taip pat girdimi ir daugelio pedagogų atsiliepimai apie jį kaip apie puikų skaitmeninį įrankį, galintį padėti mokytis kiekvienam vaikui. „Kol atsirado „Google“, mokėmės daugybės dalykų. Įsiminti faktus atrodė labai svarbu, tačiau ilgainiui toks požiūris pasikeitė. O dabar, manau, mokymasis vėl turės keistis, ko gero, prie to prisitaikysime greičiau, nei kad mums atrodo“, – tvirtino S. Altmanas.

 

„Euronews“ žurnalistai pasikalbėjo su mokytojais, kurie patys naudoja „ChatGPT“. Vidurinėje mokykloje dirbanti prancūzų kalbos mokytoja Cathelina šių metų sausį nusprendė pasitelkti „ChatGPT“ savo pamokose. Dirbtinio intelekto įrankis pateikia juodraštinį mokytojos pateiktos užduoties variantą, o į nedideles grupes suskirstyti mokiniai turi jį papildyti remdamiesi savo žiniomis. Pasak Cathelinos, „ChatGPT“ taip pat suteikia kitokią mokymosi galimybę negalią turintiems vaikams arba tiems iš jų, kurių gimtoji kalba – ne prancūzų.

„Skaitmeninė transformacija nesulėtėjo, ji iš tikrųjų greitėja, todėl būtina priimti naujus iššūkius ir rasti tinkamiausius būdus, kaip pritaikyti prie jų savo darbo praktiką“, – sako mokytoja.

 

Ir Cathelina, ir A. Cordier atkreipė dėmesį, kad namų darbus ruošti tingintys mokiniai ir iki „ChatGPT“ pasirodymo mokėjo suktis: prašydavo tėvų pagalbos, nusirašinėdavo, kopijuodavo turinį iš interneto. „Vienas svarbiausių dalykų ugdymo procese yra ne tiek mokymosi tema, kiek metodologija, kurią naudoji stengdamasis ją išmokti“, – sako A. Cordier.

 

Parengta pagal „Euronews.com“

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.