Gabumai nėra įgimti, juos reikia ugdyti

Neseniai rašėme apie Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) įgyvendinamo projekto „Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“ metu parengtą leidinį „Baltoji knyga. Didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo ir ugdymo vadovas“, šįkart kviečiame susipažinti su baigiamojoje šio projekto konferencijoje „ATSKLEISK! Ką šiandien turi žinoti mokykla apie didelį mokymosi potencialą turinčius vaikus?“ išsakytomis mintimis apie gabių mokinių atpažinimo ir ugdymo sistemą Lietuvoje ir užsienyje.

 

NŠA direktorė Rūta Krasauskienė teigė, kad dažnai gabiesiems skiriama per mažai dėmesio, jie paliekami savieigai, pačių priimtiems sprendimams, kvietė pagalvoti, kiek tie jauni žmonės galėtų pasiekti, jei būtų laiku pastebėti, jiems būtų suteikta reikiama pagalba, motyvacija. Jai pritarė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius: „Anksčiau buvo manyta, kad gabumai yra įgimti, vieniems duota pasiekti daug, kitiems – ne, gabiesiems nebūtina stengtis, jie ir taip viską išmoks, bet šiuolaikiniai mokslininkų tyrimai rodo, kad gabumai gali būti ugdomi, tai niekada nebus baigtinis procesas.“

 

Dr. Sigita Girdzijauskienė, skaičiusi pranešimą „15 metų link didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių: iššūkiai ir pamokos“, kvietė į gabių vaikų ugdymą Lietuvoje pažvelgti iš laiko perspektyvos.

 

Pirmiausia pranešėja paaiškino sąvoką „didelis mokymosi potencialas“ (DMP), kuri jungia:

• Gabius vaikus, kurių intelektinių gebėjimų lygis labai aukštas ir jie lenkia arba pajėgūs pralenkti panašios patirties ir aplinkos bendraamžius akademiniais pasiekimais. Dalis jų nerealizuoja savo gebėjimų.
• Talentingus mokslui mokinius, turinčius išskirtinių akademinių pasiekimų (labai gerai besimokančius, dalyvaujančius ir laiminčius konkursuose, olimpiadose).
• Mokinius, kurie, mokytojų nuomone, pasižymi didelį mokymosi potencialą rodančiomis savybėmis, bet neturinčius išskirtinių akademinių pasiekimų (kol kas?) ir intelektinių gebėjimų.

 

Pasak S. Girdzijauskienės, Lietuva nebėra pigios darbo jėgos ar žemų gamybos kaštų šalis, tačiau ji nepajėgi lygiavertiškai konkuruoti su Vakarų šalimis inovatyvumo ir technologijų srityje. Pagrindinės to priežastys – nepakankamos investicijos į mokslinius tyrimus, per maža aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūla. Todėl gabiems vaikams reikia skirti dėmesio, kad ši situacija pasikeistų.

Mokykloms pakankamai dėmesio skirti gabiems vaikams trukdo mokytojų ir psichologų bei jų specialiųjų kompetencijų trūkumas, daugiausia dirbama tik su motyvuotais ir gabumus realizuojančiais mokiniais.

 

Dauguma tėvų neatpažįsta, kad jų vaikai turi didelį mokymosi potencialą, net ir suorganizavus mokykloje atpažinimo procedūrą, ne visi tėvai sutinka, kad jų vaikas dalyvautų. Daliai tėvų sunku priimti, kad jų vaikas nepasižymi išskirtiniais gebėjimais, todėl mokytojams, psichologams tenka „išlaikyti spaudimą“ dėl atpažinimo procedūrų. Resursų turinčios šeimos ieško galimybių savo vaikų išskirtinių gebėjimų ugdymui už mokyklos ribų, bet pasirinkimas nėra didelis, daugiausia apsiriboja didmiesčiais.

Ir pradinėse, ir progimnazijos klasėse didelį mokymosi potencialą turintys mokiniai sudaro maždaug 19 proc., tik jų grupė yra įvairialypė, visi šie vaikai gali turėti ir specialiųjų ugdymosi poreikių.

 

 

Net ir žinant DMP vaiko požymius, nėra lengva jį ar ją atpažinti, sunkiausiai pasiekiama mokinių grupė – savo gebėjimų nerealizuojantys vaikai, bandymas juos įtraukti į ugdymo veiklas nebūtinai bus sėkmingas. Didžiausias rūpestis – motyvuoti tokius mokinius, o mokytojams tam neretai pritrūksta jėgų ir išteklių.

Norint paveikiai ugdyti aukštesniųjų gebėjimų vaikus, būtina skirti dėmesį ne tik intelektiniam potencialui, bet ir jų emocijoms: gebėjimų nerealizavimas sukelia pykčio protrūkius, priešpriešą su mokytojais ir kitais mokiniais, nesėkmės patyrimo įsitikinimus – „nedarysiu, nes nepavyks“. Reikalingos daugiakryptės pastangos:

• atida vaikų psichikos sveikatai ir sunkumų įveikai;
• mokinio (-ės) įsitikinimų keitimas;
• akademinio identiteto paieškos.

Sumažinti sunkumus padeda mokytojų tarpusavio ir kitų specialistų bendradarbiavimas bei nuolatinės tęstinės pastangos pasiekti sutarimą su mokinio tėvais. Nuo pedagogo priklauso, kiek tėvai supras DMP vaikų atpažinimo svarbą ir įsitrauks į ugdymo procesą.

Visiems mokytojams reikia pagrindinių žinių apie DMP vaikus, o mokykloms – mokytojų, nes ne visi gali dirbti DMP programoje. Tai ilgalaikis visos mokyklos įsipareigojimas ir tęstinumo užtikrinimas, iki kol vaikas baigs mokyklą, tai reikalauja didelių organizacinių sprendimų, todėl žinios apie DMP vaikus reikalingos ir vadovams.

Būtina pozityvi visuomenės nuostata į DMP – įskaitant ir finansavimą, projektai yra gerai, bet reikalingas tęstinumas, nuolatinis finansavimas.

Izraelio patirtis

 

Renginio svečiai iš Izraelio Ron Vardi mokyklos gabiems ir talentingiems vaikams – direktorius dr. Oferas Kerenas ir šios mokyklos vyresnioji instruktorė, tarybos patarėja Yael Robinson – papasakojo apie gabių vaikų ugdymą savo šalyje. Pagal jų skaičiavimus, gabių vaikų yra 2 procentai (Izraelyje tai yra 2 tūkstančiai vaikų), žinoma, tai priklauso ir nuo testavimo, bet jeigu kaip jų šalyje testuosime visus vienodo amžiaus vaikus tuo pačiu metu (Izraelyje visi antrokai kasmet spalį–lapkritį atlieka tą patį testą), rezultatai bus tokie. Po poros mėnesių tie, kurių testo rezultatas buvo aukštesnis už daugelio klasės draugų, dalyvauja antrame testavimo etape, galiausiai atrenkami tie, kurie iš tiesų turi išskirtinių gabumų. Taip vaikas savo aplinkoje lyginamas su bendraamžiais ir vertinamas jo rezultatas būtent šioje grupėje. Penkias dienas gabūs vaikai eina į savo mokyklą, o šeštą dieną – į gabių vaikų mokyklą (jų šalyje yra 57, veikiančios beveik kiekviename mieste), kurioje taip pat organizuojami kursai mokytojams, kaip dirbti su gabiais vaikais. Joje mokytojams suteikiama akademinė laisvė, pabrėžiama, kad jų darbe svarbi ne tik dalykinė, bet ir emocinė pusė, o vaikai pamato, kad yra ir kitų gabių, protingų vaikų (savo šeimose, klasėse paprastai jie būna gabiausi), nes kasdien mokosi tarp įvairaus gebėjimų savo bendraamžių paprastoje mokykloje.

Galimybės mūsų šalyje

 

Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Daiva Bartninkienė pristatė šiame universitete veikiančią Izraelio–Lietuvos tarptautinę gabių vaikų ugdymo programą „Gifted“, o Nacionalinės švietimo agentūros projekto ekspertai Daiva Sevalneva, Eduardas Juška, dr. Sonata Vaičiakauskienė – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir gamtos mokslų specialiuosius modulius didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams.

 

Pasak projekto „Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“ vadovės Ingos Nekrošienės, turbūt kiekvienai valstybei nepastebėti DPM vaiko yra nuostolis, bet tokiai mažai valstybei kaip Lietuva jis yra ypač didelis: „Džiaugiamės, kad nuo liepos 1-osios NŠA nuostatose atsiranda gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo sistemos kūrimas ir palaikymas, esame įpareigoti tą daryti nacionaliniu lygiu. Ne visada žymūs žmonės mokykloje buvo geri mokiniai: Stivenas Stilbergas nebaigė šeštos klasės, V. Čerčilis, Dž. Lenonas, A. Einšteinas… Įsivaizduokime, ką dar jie galėjo pasiekti tiek mokykloje, tiek po jos, jei būtų buvę pastebėti laiku? Projektas vyko nuo 2017 m. ir bus tęsiamas toliau, jame dalyvavo nacionalinio lygmens atstovai, mokytojai ekspertai, mokslininkai, tyrėjai, psichologai. Projektą vertinčiau kaip bandomąjį, nes pastiprinome tik dalį mokyklų ir mokytojų, mokinių, turėjome 49 mokyklas partneres.“

 

Tolesniame etape planuojama organizuoti kvalifikacijos tobulinimo renginius mokyklų vadovams, mokytojams, psichologams, parengti elektroninį gebėjimų atpažinimo instrumentą, elektronines specialiųjų modulių versijas (pradinukams jie jau parengti per EdTech projektą), specialius kursus DMP turintiems mokiniams, todėl nuo rudens visi susidomėję šiomis veiklomis kviečiami sekti informaciją NŠA puslapyje, ten atsiras kvietimai dalyvauti projekto organizuojamuose renginiuose.

 

Visas renginio vaizdo įrašas čia.