„Visada stengiuosi mokytis“

Prienų „Žiburio“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas ekspertas Olegas BATUTIS – vienas iš konkurso „Geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų penketukas“ nugalėtojų. Pedagogo 2013–2016 m. m. veikla ir indėlis į šalies plėtrą, jaunimo fizinį aktyvumą ir kūno kultūros bei sporto plėtrą buvo įvertinti kaip vieni geriausių. Tad turbūt visai nekeista, kad, paskambinus mokytojui vasarą, paaiškėjo, jog jis tuo metu neatostogavo, o vyko į seminarą Estijoje. Paprašėme mokytojo pasidalyti savo mintimis.

 

Daug kalbama apie mažą mokinių fizinį aktyvumą, maždaug prieš metus buvo siūlyta padidinti kūno kultūros pamokų skaičių iki 3 per savaitę. Kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?

Visiškai pritariu šiam siūlymui. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad apie 54–56 proc. Lietuvos mokinių būna fiziškai aktyvūs tik per kūno kultūros pamokas – daugiau neužsiima jokia fiziškai aktyvia veikla. Vaikų fizinis pasyvumas yra didžiulė problema, dar viena pamoka nors truputį pagerintų šią situaciją. Suomijoje jau nuo praėjusių mokslo metų vyksta 3 kūno kultūros ir 2 sveikatos ugdymo pamokos – kūno kultūros ar sveikatos mokytojas (dažniausiai tas pats žmogus) turi galimybę bendrauti su mokiniais kiekvieną dieną. Dabar kūno kultūros mokytojas matosi su mokiniais tik du kartus po 45 minutes, kai kitų dalykų mokytojai (pvz., lietuvių, anglų kalbų, matematikos) – kasdien arba net po du kartus per dieną. Apie kokią įtaką ir poveikį mokinių nuostatoms, jų požiūriui ir motyvacijai būti fiziškai aktyviems galima kalbėti tokiu atveju?

 

Kaip motyvuoti mokinius, pasiekti, kad jie noriai eitų į kūno kultūros pamokas, sportuotų, aktyviai leistų laisvalaikį?

Visų pirma, reikalinga valstybės politika. Pavyzdžiui, Suomijoje parama mokinių fiziniam ugdymui, fiziniam aktyvumui ir jaunimo sportui yra prioritetinė Suomijos švietimo ir kultūros ministerijos sritis. Tai rodo, kaip rimtai valstybė ir jos vyriausybė žiūri į vaikų sveikatą. Reikalingas finansavimas, šiuolaikiškas inventorius, erdvios ir jaukios salės. Neužtenka tik reikalauti iš mokytojų nieko jiems neduodant. Kaskart važiuojant į Italiją belieka tik pavydėti didžiulės kūno kultūros mokytojams skirtos metodinės literatūros pasiūlos. Kitų šalių pedagogai (pvz., Vokietijos) skatinami tobulintis seminaruose ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje, kelti kvalifikaciją, tobulėti, visos su šiomis kelionėmis susijusios išlaidos kompensuojamos iš valstybės biudžeto. O štai Lietuvos atstovų tokiuose renginiuose galima sutikti vieną kitą (kelionės ir seminaro išlaidos siekia beveik 1000 eurų).

Mokinius galima motyvuoti įdomiomis šiuolaikiškomis pamokomis, patraukliomis judėjimo formomis, tam reikalingi kvalifikuoti ir nuolat tobulėjantys mokytojai, turi būti sukurta veiksminga mokytojų rengimo ir tobulinimosi sistema bei finansavimas.

 

Pastaruoju metu tampa populiaru bėgioti, dalyvauti maratonuose, jų vis daugėja, daug kalbama apie sveiką gyvenimo būdą, mitybą. Ar pastebite, kad jaunimui tai vis labiau aktualu?

Taip, bėgioti, dalyvauti įvairiuose bėgimuose, maratonuose jaunimui tampa savotiška mada. Kita vertus, nemanau, kad tai pati tinkamiausia priemonė, ypač turint omenyje, kiek yra pasyvių, viršsvorį turinčių vaikų. Mano nuomone, daug protingiau propaguoti saikingai aktyvų gyvenimo būdą, kasdienę mankštą, kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių ir pan. Ne visi gali sau leisti bėgti nedarydami žalos organizmui. Sveikos gyvensenos žinios, fizinio aktyvumo raštingumas (mokomasi, kaip, kiek ir kokiu būdu reikia mankštintis, kad būtum sveikas ir stiprus) yra šiuolaikinės kūno kultūros pamokos tikslas ir vertybė.

 

Kas mokiniams labiausiai patinka Jūsų pamokose?

Sunku pasakyti, kiekvienas mokinys randa kažką, kas jam tinka ir patinka. Mano pamokos yra kiek kitokios, nei tos, kuriose mokiniai įpratę dalyvauti nuo 5 iki 9 klasės. Čia jie randa įvairiausių naujų ir patrauklių fizinio aktyvumo formų (kasmet į programą integruoju naujovių, neįprastų fizinio aktyvumo veiklų). Kuriu jaukią ir nuotaikingą aplinką, daug dėmesio skiriu geriems santykiams su mokiniais kurti, perku naują inventorių, pamokose dažnai naudoju muziką. Gimnazistai sužino įdomių ir naudingų dalykų – dažnai kalbuosi su jais apie sveiką mitybą, režimą, mankštos ir sporto ypatumus.

 

Kokius sporto renginius, akcijas organizuojate gimnazijoje?

Rugsėjo pradžioje I–II gimnazijos klasėms organizuojamos tarpklasinės „orientavimosi“ gimnazijos pastate arba Prienų mieste varžybos, kurių tikslas – smagiai, fiziškai aktyviai leisti laiką, kurti komandinę dvasią, mokytis bendrauti ir bendradarbiauti. Rugsėjo pabaigoje kartu su visos Europos mokyklomis įsitraukiame į „Europos mokyklų sporto dienos“ renginius (esu šio renginio tarptautinis koordinatorius Lietuvoje). Spalio pradžioje kartu su kolegomis kviečiame mokinius į „Europos mokyklų sporto savaitę“, o žiemą – Sniego dienos renginius. Kas dvejus metus į savo mokyklą kviečiame kūno kultūros mokytojus iš visos Lietuvos, rengiame seminarą „Šiuolaikinė kūno kultūros pamoka“, kurio metu dalijamės patirtimi, ir kt.

 

Skaitote pranešimus, pristatote savo pamokas užsienio šalyse, dalyvaujate tarptautiniuose projektuose. Ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių, kuo skiriasi kūno kultūros pamokos Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Italijoje, Suomijoje, Islandijoje ir kitur?

Naujausias tendencijas, kurios labiausiai pastebimos kitų, progresyvių šalių kūno kultūros pamokose, būtų galima apibūdinti trimis punktais:

• „Nuo tradicinių kūno kultūros pamokų – prie kūno kultūros mokymosi pamokų (kiekvienas mokinys per kiekvieną pamoką turi išmokti kažką naujo)“.
• „Nuo fiziškai pajėgių ir aktyvių mokinių „treniravimo“ – prie visų be išimties mokymo(si) (net ir nesportiškų ir turinčių sveikatos problemų)“.
• „Nuo mokytojo mėgstamiausių sporto šakų ar veiklų mokymo – prie mokinio individualių poreikių tenkinimo (orientacija į vaiko asmeninius tikslus ir uždavinius)“.

Skirtingai nei Lietuvoje, kitose šalyse praktikuojamas modulinis mokymas. Lietuvoje kūno kultūros pamokos dažniausiai vykdomos pagal tą pačią schemą: „Lengvoji atletika – Judrieji žaidimai – Krepšinis – Gimnastika – Tinklinis – Futbolas – Lengvoji atletika“, ir ši schema nesikeičia nuo 5 iki 12 klasės. Vaikams nusibosta tie patys žaidimai ir veiklos, nesikeičiantis pamokų turinys. Kitose šalyse mokymas vyksta pagal skirtingus modulius:

Fizinis: fiziškai aktyvi asmenybė (platus ugdomų įgūdžių ir veiklų asortimentas).

Kognityvinis: kūrybinga asmenybė (suprantanti, kurianti ir gebanti įvertinti judėjimą įvairiais būdais).

Socialinis: sociali asmenybė (gebanti apmąstyti, diskutuoti ir kalbėtis apie veiklą).

Emocinis: savimi pasitikinti, motyvuota asmenybė (kuri vertina fiziškai aktyvų gyvenimo būdą). Išėjus tam tikrą veiklą ar sporto šaką prie jos dažniausiai daugiau negrįžtama. Taip išvengiama monotonijos, nuobodulio ir palaikomas susidomėjimas, motyvacija.

 

Tikriausiai sportuojate ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu? Kokios sporto šakos Jums labiausiai patinka?

Išbandžiau jėgas ne vienoje sporto šakoje. Mokykloje žaidžiau futbolą, dalyvavau slidinėjimo ir biatlono varžybose, PDG daugiakovės varžybose pasiekiau ketvirtą pakopą, ne kartą atstovavau Lietuvai, buvau karinės daugiakovės rinktinės narys. Kiek vėliau, susidomėjęs aerobika ir grupinėmis pratybomis, pradėjau dirbti sveikatingumo ir sporto centruose, vedžiau šokių, aerobikos, pilateso, kūno dizaino, kikbokso, dviračių treniruotes. Prieš keletą metų, vedamas savo vaikystės svajonės, pradėjau žaisti ledo ritulį. Šiuo metu du kartus per savaitę vedu pilateso grupines pratybas, du kartus plaukioju baseine, kartą lankau Yamuna Body Rolling treniruotes, bent kartą per savaitę pėsčiomis įveikiu 10 km atstumą nuo Prienų miesto, kuriame gyvenu, iki Birštono, savaitgaliais žaidžiu ledo ritulį. Man patinka judėti ir aktyviai leisti laisvalaikį, visas savo atostogas praleidžiu aktyviai judėdamas, dalyvaudamas seminaruose.

 

Kur slypi Jūsų sėkmės paslaptis?

Niekada nesupratau ir iki šiol nepritariu tiems mokytojams, kurie laiko save neklystančiais ir viską mokančiais. Pats visą gyvenimą mokausi ir manau dar daug ką reikėtų išmokti, kad galėčiau būti geras mokytojas savo ugdytiniams. Stengiuosi neužgožti mokinių savo autoritetu, tik dalinuosi patirtimi, nelyginu jų su savimi ar savo karta. Stengiuosi juose atrasti ir puoselėti pačius geriausius dalykus, ugdyti bei padėti patiems ieškoti ir atrasti sau tinkamiausią ugdymosi būdą.

 

Koks įvykis, pamoka per visus Jūsų mokytojavimo metus įsiminė ryškiausiai?

Kiekviena pamoka yra išskirtinė ir nepakartojama. Kaip negali į tą pačią upę įbristi du kartus, taip ir negali pravesti tokios pačios pamokos. Prisimenu kiekvieną filmuotą pamoką, pamokas, kurias vedžiau užsienio ir Lietuvos mokytojams, taip pat ir savo nepavykusias pamokas. Kiekviena nepasisekusi pamoka priverčia apmąstyti ir įvertinti tai, ką tu darai, kartais keisti savo požiūrį arba darbo metodus. Turbūt mokytojui vienodai svarbios ir puikiai pravestos, ir nesėkmingos pamokos – jos motyvuoja, priverčia stengtis ir tobulėti.

 

Dėkoju už pokalbį.

 

Dovilė ŠILEIKYTĖ