Juliaus Janonio gimnazijos mokytojai vedė atviras pamokas miesto gimnazijų pedagogams

Mokyklų veiklos kokybės išoriniu vertinimu pripažinta, kad Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, kaip ugdymo įstaiga, turinti stiprią geros mokyklos požymių raišką. Tai įgalino gimnaziją dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamame projekte (Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01–0001) „Kokybės krepšelis“, kuris suteikia galimybių įvairiomis formomis, būdais bei metodais siekti mokinių pasiekimų gerinimo. Projektą koordinuoja Nacionalinė švietimo agentūra. Kolegų pamokas stebėjo beveik 100 miesto mokytojų […]

Skaityti daugiau »

Ko Šiaurės ir Baltijos šalys gali išmokti vienos iš kitų bendrojo lavinimo srityje?

Vienas iš gegužės pradžioje vykusios Šiaurės ir Baltijos šalių švietimo konferencijos „NordEd“ renginių – diskusija apie tai, ko mūsų regiono šalys gali pasimokyti vienos iš kitų švietime, kuriose srityse turėtume glaudžiau bendradarbiauti. Renginį jo vedėjas Ainius Lašas pradėjo klausimu, ar Šiaurės šalių švietimo modeliai kaip nors atsispindi Lietuvos ugdymo įstaigose, švietimo sistemoje, ar apie tai kalbama, ar sekama tais pavyzdžiais, […]

Skaityti daugiau »

Apie švietimo kokybę, arba kodėl reikėtų palikti jungtines klases

Nuo 2022 m. rugsėjo pirmosios ketinama neleisti formuoti jungtinių 5–8 klasių. Ką tai reiškia mažai kaimo mokyklai (skyriui)? Virsmą pradine. Taip pat planuojama panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases. Dažnu atveju, tai reikštų tokios mokyklos (skyriaus) uždarymą. Neramina ir planai reikalauti gimnazijose sudaryti ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases. Tai reikštų pabaigą visoms kaimo gimnazijoms, […]

Skaityti daugiau »

2000–2020 metai – programos „Zipio draugai“ kelias Lietuvoje

Kai nueini 20 metų kelią, neretai kyla klausimas, kodėl pradėjai eiti būtent tuo keliu. Kalbėti apie programos „Zipio draugai“ pradžią ir lengva, ir sunku. Kaip atsakyti į klausimus, kada, kodėl, kaip pradėjote? Niekada nekilo nei klausimų, nei abejonių, kad kiekvienas vaikas nuo pačių pirmųjų gyvenimo dienų išgyvena emocinių būsenų įvairovę. Kaip pagelbėti mažosioms asmenybėms su jomis tvarkytis? Jei vaiką galime […]

Skaityti daugiau »

Refleksija apie kūrybišką požiūrį į Bendrąją programą be vadovėlio

Visai neseniai žiniasklaidoje vėl mirgėjo naujienos apie Rusijos kariuomenės suaktyvėjimą prie Ukrainos sienos. Tarptautiniu lygiu būgštauta, jog konfliktas Rytų Ukrainoje nepaaštrėtų. Šiuolaikiniai ginkluoti konfliktai, jų deeskalavimas, humanitarinės veiklos ar atkūrimo darbai ginkluotus konfliktus patyrusiose teritorijose eiliniam Lietuvos gyventojui yra pakankamai tolimas ir svetimas dalykas. Jei Sovietų armijoje tarnybą atlikusi karta dar prisimena Afganistaną, tai jauniausios kartos gyvoji istorinė atmintis nesiekia […]

Skaityti daugiau »

Kokia švietimo ekspertų nuomonė dėl bendrųjų programų atnaujinimo?

Švietimo erdvėje nuolat diskutuojant apie atnaujinamą ugdymo turinį, vieną iš virtualių diskusijų – „Konceptualios ir metodologinės bendrųjų programų atnaujinimo gairės. Ką mano švietimo ekspertai?“– surengė ir Vytauto Didžiojo universitetas. Renginio metu švietimo ekspertai aptarė bendrųjų programų atnaujinimo konceptualiuosius ir metodologinius principus, norėdami įvertinti, ar Lietuvos bendrųjų programų atnaujinimo ekspertų pasirinkti sprendimai atitinka pasaulines ugdymo turinio atnaujinimo tendencijas, pabandyta atrasti sprendimų […]

Skaityti daugiau »

Mamos – karalienės ne tik knygose

Artėjant vienai iš gražiausių pavasario švenčių – Motinos dienai, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Baublių filialo bibliotekininkė Inga Mažeikienė pakvietė Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro 1 ir 3 klasės mokinius į nuotolinį susitikimą. Edukacinės veiklos metu „Dovana mamai“ vaikai galėjo įsitikinti, jog nuo Mamos–namų prižiūrėtojos iki Mamos–karalienės – tik vienas žingsnis. Naudodamasi šiuolaikinėmis technologijomis, į klasę su chalatu, šlepetėmis, skalbiniais […]

Skaityti daugiau »

Švietimo lyderių ugdymas: vadovai, dalykimės patirtimi!

Švietimo įstaigų vadovų mentorystė jau skaičiuoja antrą dešimtmetį. Dar 2011 m., atnaujinus švietimo įstaigų vadovų priėmimo tvarką, kaip viena pagalbos mokyklos vadovui formų, atsirado mentorystė – bendravimas ir bendradarbiavimas, partnerystė, abipusiu (mentoriaus ir pradedančiojo vadybinį darbą švietimo įstaigos vadovo) pasitikėjimu grįstas profesinis ryšys, mokymasis veikiant ir apmąstant savo veiklą. Per šią mokymosi kelionę daugiau patyręs kolega, remdamasis savo patirtimi, padeda […]

Skaityti daugiau »

Geru vadovu tampama nuosekliai ir kryptingai dirbant

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas ugdymo įstaigų vadovų trūkumas. Įdomu tai, jog su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Vengrija ir kitos šalys. Jei vadovauti mokyklai parenkamas vadovas, neįgijęs tinkamų kompetencijų, tai gali turėti tiesioginės įtakos tos mokyklos mokinių mokymosi rezultatams. Apie tai išsamiau pasakoja ir į „Švietimo naujienų“ klausimus atsako dr. Dalia […]

Skaityti daugiau »

Fenomeno tyrinėjimu paremtas ugdymo modelis suaugusiųjų mokyme

Mokymosi procese naudojama per mažai savaiminio mokymosi, neformaliųjų kompetencijų įskaitymo, sąveikiųjų savarankiško mokymosi elementų. Todėl stebima, kad daugelis besimokančiųjų neturi arba turi prastus problemų sprendimo, kritinio mąstymo įgūdžius.   Šiuolaikinėje, dinamiškoje aplinkoje, mokantis įgytos žinios nėra ilgalaikės, o įgytą teorinę informaciją neretai sunku pritaikyti praktiškai. Todėl, siekiant ilgalaikių rezultatų, mokymosi procesas turėtų būti maksimaliai individualizuojamas, grindžiamas konkrečių problemų sprendimu arba […]

Skaityti daugiau »
1 2 3 104