Pamokos traukiniuose ir kukurūzų labirintuose

Ketvirtus metus iš eilės vyksta Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai, kuriais siekiama prisidėti prie mokytojo profesijos prestižo kėlimo, renkami inovatyviausi mokytojai ir mokyklų vadovai. Inovatyviausiu biologijos, chemijos mokytoju šiemet tapo Nerijus MEDEIŠIS, dirbantis Šiaulių r. Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijoje, pedagogu tapęs per programą „Renkuosi mokyti!“. Idėjų ir entuziazmo šiam jaunam mokytojui netrūksta: pavyzdžiui, su mokiniais atlikęs laboratorinį darbą sėjo gėles ir stebėjo jų augimą, vėliau šiais žiedais papuošė mokyklos aplinką, dalyvavo projekte „Samsung mokykla ateičiai“ ir organizavo mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijos plėtojimo renginius, dalijasi patirtimi vesdamas atviras pamokas ir skaitydamas pranešimus… Viską sunku ir išvardyti…

 

Buvote paskelbtas inovatyviausiu biologijos, chemijos mokytoju. Kokius naujus metodus naudojate ugdydamas jaunąją kartą, kokiose netradicinėse erdvėse vedate pamokas?

Dirbdamas biologijos ir chemijos mokytoju naudoju šiuolaikiškus ir inovatyvius mokymo metodus. Dažnai vedu integruotas pamokas su anglų kalbos, geografijos, dailės, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, pradinių klasių mokytojomis. Taip pat su priešmokyklinės ugdymo grupės vadove ir jos mokiniais pasineriame į „chemijos pasaulio spalvas“.

Organizuoju integruotas praktines-tiriamąsias pamokas įvairiose edukacinėse erdvėse už mokyklos ribų, pavyzdžiui: „Etnografija kukurūzų labirinte“, „Grūdai“ (pamoka penktokams kviečių laukuose ir grūdų sandėlyje), „Sveika gyvensena ir kraujo donorystė“ (pamoka Kraujo centre Šiauliuose), „Žalingų įpročių įtaka žmogaus vaisiaus vystymuisi“ (pamoka Šiaulių respublikinės ligoninės Pataloginės anatomijos muziejuje) ir kt.

Ketvirtus metus kartu su dailės ir anglų kalbos mokytojomis penktų klasių mokiniams vykdome projektą „Zoologijos sode“, atlikusiems užduotis dovanojame išvyką į Klaipėdos zoologijos sodą.

 

2018 m. inžinerinės 5b klasės mokiniams organizavau projektą „Vanduo – gyvybės šaltinis“, per kurį mokiniai turėjo galimybę Šiaulių universiteto analizinės chemijos laboratorijoje ištirti skirtingų vietovių vandenį, jo savybes. Su septintokais vykau į įmonės „Kuršėnų vandenys“ teritorijas: nuotekų valyklą ir geriamojo vandens nugeležinimo stotį. Pernai kartu su geografijos mokytoju vykdėme projektą „Biogeografija“ (projektą vainikavo išvyka į Kauną, Tado Ivanausko muziejų).

Trečius metus iš eilės organizuoju 7–8 klasių mokinių baidarių žygius Ventos ir Dubysos upėmis. Prisidedu prie žygių pėsčiomis organizavimo (veduosi 10–15 mokinių grupę 20–30 km). Antrus metus prisijungiu prie programos „Renkuos mokyti!“ alumnų ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomo bendro projekto „Į pamoką traukiniu“. Pernai su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ir 6b klase traukinyje Pavenčiai–Kretinga–Pavenčiai mokėmės žemaičių patarmių, nuvykę į Kretingą kepėme duoną ir gėrėjomės žiemos sodu-oranžerija bei parku Kretingos dvare, lyginome Kretingos dvaro parką su Kuršėnų dvaro parku. Šiemet su 7a klasės vaikais traukiniu Pavenčiai–Klaipėda–Pavenčiai vykome į Lietuvos jūrų muziejų – mokėmės traukinyje, muziejuje, mieste, o grįždami savo įspūdžius aprašėme rašinyje.

 

Rugpjūčio–spalio mėnesiais kartu su Akmenės gimnazijos ir Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokytojais vykdėme projektą „Bimiomikrija – neišsemiamas gamtos idėjų šaltinis“. Per šį projektą turėjome galimybę pažinti Kuršėnų, Akmenės ir Kauno apylinkių saugomas teritorijas, edukacines veiklas muziejuose. Projekte dalyvavo apie 100 mokinių iš trijų mokyklų, organizavau veiklas ir edukacijas Kuršėnų apylinkėse: Kurtuvėnų ir Žagarės regioniniuose parkuose.

Esu gamtos mokslų mokytojas, todėl siekiu, kad mokiniai gamtą pažintų ne per kompiuterio ekraną, o gyvai: matydami, girdėdami, užuosdami, liesdami, kartais ir skanaudami – pasitelkiame visus penkis žmogaus jutimus. Didžiausios sėkmės sulaukia pamokos kitose erdvėse, per kurias su mokiniais gilinamės ne tik į dalykines kompetencijas, bet ir į bendrąsias, kurios, mano manymu, yra pačios svarbiausios, ypač formuojantis naujam piliečiui.

 

Ką Jums reiškia šis apdovanojimas, ar tikėjotės jį laimėti?

Manau, daug mokytojų dirba kūrybiškai ir inovatyviai. Smagu, kai tavo darbas įvertinamas ne tik mokinių.

 

Kokios temos Jūsų pamokose mokinius sudomina labiausiai?

Labiausiai mokinius traukia praktinė, pažintinė veikla – jeigu atėję į klasę pamato ant stalo kažką keisto, neįprasto (pelėsio mėginius, mikroskopą, šieno glėbį, matavimo cilindrą…), džiugiai klausia „Ar čia mūsų pamokai?“, o išgirdę teigiamą atsakymą nekantriai laukia skambučio.

 

Dabar jauni žmonės retai renkasi mokytojo profesiją. Kaip Jums kilo mintis tapti mokytoju?

Bebaigiant magistro studijas Vilniaus universitete akis užkliuvo už projekto „Renkuosi mokyti!“ atrankų skelbimo, dalyvavau pirmoje, patekau į antrą… ir taip įsisukau. Pabandžiau: tiko ir patiko. Todėl ir toliau dirbu mokykloje.

 

Galbūt Jūsų pavyzdys įkvėps apie šią profesiją svarstančius jaunuolius. Su kokiais iššūkiais susidūrėte pirmaisiais mokytojavimo metais ir kaip juos įveikėte?

Iššūkiai? Jų apstu ir šiandien. Tik juos lengviau įveikti turint kelerių metų patirtį. Iššūkiai nesibaigia, nes kasdien į kiekvieną pamoką ateina 30 asmenybių.

 

Kokių turite planų, svajonių, susijusių su mokytojavimu?

Pavasarį norėtųsi įgyvendinti kelis inžinerinius projektus, birželį laukia žygiai su baidarėmis, pėsčiųjų žygiai. Norėtųsi pakartoti šaunią STEAM dieną mokykloje, tęsti bendradarbiavimą su Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijos ir Akmenės gimnazijos mokytojais (STEAM projektas). Aišku, dar laukia keli „projektai“ gruodžiui, pavyzdžiui, integruotas projektas su geografijos mokytoju „Biogeografija“, projekto „Afrikos biotopai-stuburiniai gyvūnai“ baigiamoji dalis Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.

 

Ką reikėtų keisti, norint, kad mokykla būtų šiuolaikiškesnė, patiktų mokiniui?

Norėtųsi, kad būtų daugiau laisvės ir galimybių pamokas vesti netradicinėse erdvėse. Norėtųsi didesnio finansavimo patyriminiam ugdymui. Taip pat reikėtų formuoti mažesnes klases: ne 30, o apie 15 mokinių, kad mokytojas galėtų daugiau dėmesio skirti kiekvienam vaikui.

 

Atnaujinant ugdymo turinį siūloma iki 10 klasės gamtos mokslų mokyti integruotai, ar pritariate šiam siūlymui? Ar dažnai tenka vesti integruotas pamokas su kolegomis (galbūt ne tik gamtos mokslų mokytojais)?

Integruotos pamokos yra gerai, jei jos vedamos nuosekliai ir nepritempiant. Svarbiausia, kad pamoką vestų dalyką išmanantis pedagogas. Ar gali biologas suprantamai paaiškinti Raulio dėsnį, o fizikas – mitochondrijos veikimo principą? Ir svarbiausia – ar jis galės argumentuotai atsakyti į per pamoką mokiniui kylančius probleminius klausimus?

 

Kaip vertinate ir ar dažnai pamokose naudojate šiuolaikines technologijas? Jūsų nuomone, ar reikia per pamokas surinkti mokinių išmaniuosius telefonus (šiuo klausimu pedagogų nuomonės dažnai išsiskiria)?

Naudojame mobiliąsias programėles, taip pat dirbame su mini kompiuteriais ir planšetiniais kompiuteriais. Visa tai tiesiogiai prisideda prie mokinių dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymo. Aktyviai keliu nuotraukas ir naujienas apie vykdomus projektus į mokyklos „Facebook“ grupę, su mokiniais bendrauju per „Messenger“ programą (tokiu būdu galiu greitai pasiekti mokinius, pavyzdžiui, per vasaros atostogas vykdytam projektui).

Per mano pamokas mokiniai mobiliuosius telefonus naudoja tik mokymosi tikslais, jei pamokoje mobilieji telefonai nenaudojami, jie lieka kuprinėje arba kišenėje.

 

Dėkoju už atsakymus. Linkiu, kad niekada nepritrūktų laiko įdomioms idėjoms įgyvendinti.