Pirmieji ugdymo turinio atnaujinimo žingsniai

Patvirtinus Bendrojo ugdymo programų atnaujinimo gaires, pradedami programų atnaujinimo darbai. Suformuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros komanda, organizuojanti tolesnį ugdymo turinio atnaujinimą. Taip pat suburta Ugdymo turinio atnaujinimo stebėsenos grupė, kurią sudaro mokytojų, mokinių, tėvų, vadovų, pedagogų rengimo centrų ir kiti atstovai, šios grupės funkcija yra svarstyti parengtus dokumentus, teikti siūlymus dėl veiklų ir parengtų dokumentų, palaikyti ryšį su juos delegavusiomis bendruomenėmis.

Šiuo metu rengiamas kalendorinis planas, jame numatytos veiklos iki pat 2022 m., kai naujas ugdymo turinys jau pasieks mokyklas. Į šį planą įtrauktas ne tik programų rengimas, bet ir savivaldybių komandų, mokyklų vadovų, pedagogų mokymai, naujų programų išbandymas, koregavimo darbai.

Kaip toliau bus atnaujinamas ugdymo turinys, klausiame švietimo, mokslo ir sporto viceministrės prof. dr. Jolantos Urbanovič.

Bendrojo ugdymo programų atnaujinimo veiklos suplanuotos dvejiems metams į priekį. Kas numatyta artimiausiu metu? Kas rengs programas?

Bendrųjų programų atnaujinimo gairės yra pirmasis ugdymo turinio atnaujinimo darbas. Toliau kviesime mokytojus ir mokslininkus, prasidės bendrųjų programų rengimas, pasiekimų vertinimo sistemos kaita, darbas su mokyklomis ir savivaldybių švietimo padaliniais, maksimaliai juos įtraukiant į atnaujinto turinio įgyvendinimą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įpusėjus rugsėjui pradėjo Europos Komisijos ir ekspertų iš Norvegijos, Airijos, Prancūzijos ir Italijos konsultacijas dėl mokinių pasiekimų vertinimo kaitos. Po metų, pasibaigus konsultacijoms, vadovaujant Europos švietimo ir socialinės politikos instituto direktorei dr. Janet Looney, užsienio šalių ekspertai parengs baigiamąją ataskaitą ir svarbiausias įžvalgas Lietuvai, kaip reikėtų tobulinti mokinių pasiekimų vertinimo sistemą.

 

Žinoma, į visus bendrųjų ugdymo programų projektų svarstymo, pasiekimų vertinimo kaitos procesus įtrauksime mokytojus, savivaldybių atsakingus specialistus, visuomenę, projektų variantų svarstymai bus vieši ir prieinami visiems.

O patys artimiausi kitų metų pradžioje numatyti darbai yra kompetencijų aprašų, programos rengimo vadovo paruošimas. Tikimės, kad rengiant kompetencijų aprašus pavyks pasitelkti mokslininkus, kurie gilinasi ir tyrinėja kompetencijas, yra susipažinę su tarptautine praktika ir išmano vaiko raidos etapus, t. y. kokia galima tam tikros kompetencijos raiška tam tikrame amžiuje.

 

Taip pat pradedamas rašyti programos rengimo vadovas, kuris padės užtikrinti visuminį požiūrį ir nuoseklumą į vaiko ugdymą rengiant programas, padės programų rengėjams laikytis tų pačių principų ir nenukrypti nuo bendrų tikslų, užtikrinti dermę tarp skirtingų dalykų ir ugdymo pakopų.

Artimiausiu metu planuojama pradėti susitikimus su dalykinėmis asociacijomis ir mokytojais dėl konkretaus dalyko atnaujinimo, siekiant surinkti mokytojų praktikų pasiūlymus apie tai, kaip turėtų atsinaujinti konkretaus dalyko turinys.

Matome, kad švietimo bendruomenė aktyviai domisi ugdymo turinio atnaujinimu, todėl per visą atnaujinimą sieksime užtikrinti procesų viešumą, rengsime viešus pristatymus ir konsultacijas, kur visi norintys galės pasisakyti ir pasiūlyti. Mūsų tikslas rasti bendrus sutarimus su švietimo bendruomene.

 

Šiuo metu jau yra parengtos Bendrojo ugdymo programų atnaujinimo gairės. Ką gairės nubrėžia mokytojams? Kam apskritai jos reikalingos?

Kaip ir skamba pavadinimas, tai yra gairės – esminės ugdymo kryptys, nurodančios kelius, kaip turi būti ugdomi mokiniai, ko norime išmokyti, kad neatsiliktume nuo kitų pasaulio šalių švietimo konteksto. Jos yra parankinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi bendrųjų ugdymo programų rengėjai. Be abejonės, mokytojams jos irgi yra svarbios, jie taip pat susipažįsta su gairėmis, bet mokytojai kasdieniame darbe daugiau vadovaujasi konkretesniais dokumentais – bendrosiomis ugdymo programomis, ugdymo planais ir pan.

 

Kurios kryptys šiose gairėse yra naujos, kas atsispindės ir ugdymo programose?

Visų pirma, pabrėžiamas mokinio kompetencijų ugdymas. Visi be išimties mokomieji dalykai prisideda prie kompetencijų ugdymo, suteikia reikiamų žinių ir gebėjimų, kuriuos pasitelkę mokiniai išsiugdo numatytas kompetencijas. Reikia pabrėžti, kad be tvirtų dalykinių pagrindų neįmanoma ugdyti kompetencijų, todėl turime padėti mokiniams įgyti tvirtus ir tvarius žinių pagrindus. Darbo grupė, kuri rengė gairių projektą (o žinome, kad darbas buvo labai intensyvus, diskusijos karštos netgi darbo grupės viduje), sutarė dėl 6 pagrindinių kompetencijų: komunikavimo, pažinimo, socialinė ir emocinė, pilietinė, kūrybiškumo, kultūrinė. Pačios kompetencijos nėra naujos, jos buvo išvardintos ir 2008 m. gairėse, tačiau jų turinys – atnaujintas, atliepiantis dabartinio pasaulio problemas: kalbama ir apie klimato kaitą, aplinkos taršą, gamtinių išteklių mažėjimą, dirbtinį intelektą, tautų migraciją, terorizmo pavojus, aštrėjančius kultūrų skirtumus, socialinę nelygybę ir kt. Pavyzdžiui, pilietiškumo kompetencija per gamtos mokslų pamokas būtų ugdoma skatinant mokinius suprasti pasaulio klimato krizės priežastis, svarstyti, kaip turėtų keistis žmogaus įpročiai, jeigu norime išgelbėti planetą ir gyvybės rūšių įvairovę: rūšiuoti šiukšles, atsakingai vartoti ir pan. Bet tai jau konkretizavimas, kuris išeina iš gairių lauko. Gairėse nubrėžtas pagrindines ugdymo kryptis konkretins mokytojai praktikai ir mokslininkai, artimiausiu metu rengsiantys kompetencijų detalius raidos aprašus, bendrąsias ugdymo programas ir kitus ugdymo turinio atnaujinimo dokumentus.

 

Gairėse ypač išryškinta mokinio, kaip individo, vertybinių nuostatų, socialinių ir emocinių gebėjimų, atsakomybės, empatijos ugdymo svarba.

Gairės suponuoja ir ugdymo turinio konkretinimą, stipresnius loginius, metodologinius tarpdalykinius ryšius. Pavyzdžiui, atsisakoma atskirų integruojamųjų programų, jos įtraukiamos į susijusias programas. Tarkime, pasipriešinimo istorijos, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, medijų ir informacinio raštingumo – į istorijos ir pilietiškumo dalyką, gyvenimo įgūdžių ugdymo – į biologijos ir sveikatos, o finansinio raštingumo mokiniai išmoktų per matematikos ir ekonomikos pamokas.

 

Gairėse numatyta, kad mokyklos, mokytojai galės patys laisviau spręsti dėl turinio, kad iki 30 proc. dalykinio turinio galės pasiūlyti arba pasirinkti mokytojai, atsižvelgdami į mokinių galimybes ir poreikius, nes tik jie geriausiai žino, kaip galima padėti geriau mokytis. Kodėl tokia nuostata atsirado?

Norime, kad atsirastų daugiau ugdymo įvairovės, būtų geriau atliepta į mokinio individualius poreikius: mokytojas pats galės nuspręsti, ko labiau reikia jo mokiniams. Ši nuostata gali būti įvairiai įgyvendinama, atsižvelgiant į mokomąjį dalyką, mokymo intensyvumą ir turinio apimtį, todėl tarsimės su mokytojų dalykininkų asociacijomis, kokie galimi šios nuostatos realizavimo būdai. Viskas išryškės rengiant konkrečių dalykų programas. Kaip minėjau, parengti projektai bus teikiami viešai svarstyti, tad niekam nereikia baimintis, kad kažkas liks pražiūrėta. Visi turės galimybę susipažinti su programų projektais ir teikti pasiūlymus.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.