Apie kelius, kaip tapti pedagogu: būtent šioje srityje prasideda pokyčiai

Būna, kad suvokimas, ką nori studijuoti, ateina vos baigus mokyklą. Būna ir taip, kad jau studijuodamas suvoki, jog norisi kažko kito. Tiesa, pasitaiko, jog įgijęs specialybę supranti, kad nori mokytis toliau. Bene daugiausiai tokių alternatyvų pedagogikos specialybę įgyti svajojantiems žmonėms – jie gali rinktis pedagogikos bakalauro ar gretutines studijas, persigalvoję – griebtis metų trukmės profesinių studijų. Įvairiausių galimybių siūlo ne tik didžiausi šalies universitetai, bet ir iniciatyva „Renkuosi mokyti“. 

 

Visi šie keliai aptarti naujojoje „Mokysiu“ tinklalaidėje. Klausimą, kaip tapti mokytoju, gvildeno chemijos mokytojas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas, prodekanas Ramūnas Skaudžius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Mindaugas Norkevičius bei „Renkuosi mokyti“ programos vadovė Agnė Motiejūnė.

Kelias, kuriame slypi prasmė

 

Pradėjusi savo kelią kaip sociologė, tolimesnę kelionę Agnė rinkosi siekdama mokslinės karjeros, ieškodama, ko galėtų atsirasti švietimo įstaigose ir kaip įkvėpti vaikus.

„Matėme daug problemų, kurios gali būti sprendžiamos švietimo procesų metu. Atrodė, kad mokykla galėtų būti tas kelias, turintis prasmę. Tai buvo lūžis – supratome, kad reikia prasmės. Pradėjau ieškoti, koks tas kelias galėtų būti, kaip aš, būdama sociologe, galėčiau ateiti į mokyklą. Juo tapo „Renkuosi mokyti“. Įveikiau pusmečio trukmės atranką, pradėjau dirbti mokykloje“, – savo kelionės pradžia dalijasi pašnekovė.

 

Ramūnas prisimena, kad iš pradžių nemanė tapti mokytoju – tai nebuvo jo vaikystės svajonė, tačiau viskas, kaip sako, įvyko labai paprastai.

„Baigėsi bakalauro studijos – buvau ir esu chemikas – norėjosi „nulipti nuo tėvų sprando“, rasti darbo. Prasidėjo kampanijos „Renkuosi mokyti“ pirmosios laidos kvietimas. Pamatęs televizijos reklamą, pagalvojau: geras – čia man. Taip ir atėjau į mokyklą“, – pasakoja pašnekovas.

 

Trečiasis laidos pašnekovas Mindaugas mokytojo darbą atrado netikėtai – pirmiausia baigė bakalauro, magistrantūros bei doktorantūros studijas politikos mokslų srityje. Apie pedagogiką net negalvojo, kol jį surado ir pakvietė į mokyklą.

„Kauno Juozo Urbšio pagrindinė mokykla norėjo specializuoto daugiakalbystės ugdymo, kokybiško šios srities plėtojimo. Jie kreipėsi į mane, nes viena iš mano sričių daugiakalbystės ugdymas, daugiakalbystė Europos Sąjungoje. Taip su šia mokykla pradėjome bendradarbiauti, tai trunka jau ketverius metus. Pirmiausia, ėmėmės koncepcijos  kūrimo, kad daugiakalbystės ugdymas mokykloje būtų kokybiškas, to Lietuvoje beveik nebuvo. Tai man buvo iššūkis, kurį priėmiau, ir jis, galima sakyti, tapo galimybe. Po to išsirutuliojusia į pedagogikos studijas, į antrą magistrantūrą ugdymo mokslo srityje, net dviejų disciplinų dėstymą mokykloje, t. y. geografijos ir istorijos“, – unikalia patirtimi dalijasi Mindaugas.

Vienerių metų programoje – pusmetis praktikos

 

Šiandien jaunuoliai, svajojantys tapti mokytojais, turi net kelias galimybes. Pirmiausia, jie gali stoti į bakalauro studijas – jei nori, gali jas rinktis kaip gretutines. Galimybę studijuoti pedagogiką gauna ir jau įgiję kitą bakalauro laipsnį – pasirinkti metų trukmės profesinių pedagoginių studijų programą.

 

„Į profesines pedagogikos studijas, trunkančias metus, ateina įvairių kitų sričių specialistai, pavyzdžiui, kaip aš – baigęs politikos mokslus, tačiau norintis įgyti ir mokytojo kvalifikaciją. Jos trunka metus, o pusę studijų programos sudaro praktika. Ją studentas turi atlikti savo mokykloje: nuo stebėjimo iki veiklos atlikimo. Kita studijų dalis – konkretūs dalykai – žinios, plečiamos įvairiose srityse: nuo bendrosios didaktikos iki mokyklinės psichologijos. Auditorija – labai įvairi: skirtingų sričių specialistai, tačiau turintys vieną motyvacinę žinutę – norą dirbti mokykloje, prisidėti prie šviesesnės ateities kūrimo švietimo srityje. Studijų aplinka buvo labai motyvuojanti – žmonės, norintys daugiau sužinoti, dėstytojai, kreipiantys dėmesį, kad žmogus nori įgyti papildomą kvalifikaciją bei dirbti mokykloje“, – apie vienerių metų trukmės studijas pasakoja Mindaugas.

 

Jis priduria, kad VDU padeda surasti praktikos vietas – daugelis į motyvacinius pokalbius ateina žinodami, kokioje mokykloje norėtų atlikti praktiką, mat atsineša rekomendaciją iš ugdymo įstaigos.

„Tačiau nekyla problemų, net ir neturint planų, kur studentas norėtų atlikti praktiką – universitetas bendradarbiauja ne tik su Kauno, bet ir kitų miestų mokyklomis. Todėl surasti praktikos vietą tikrai nesudėtinga. Regionų mokyklos bendradarbiauja dar glaudžiau – švietimo įstaigos nori, kad pas juos atvažiuotų specialistai, suteikia galimybę jiems pasilikti“, – prideda ir mokytoju, ir VDU dėstytoju dirbantis pašnekovas.

Pokyčiai prasideda mokykloje

 

„Renkuosi mokyti“ programos vadovės teigimu, šią programą gali rinktis įvairių sričių aukštųjų mokyklų absolventai, norintys tapti mokytojais.

„Viena pagrindinių mūsų vizijų ta, kad kiekvienas vaikas vieną dieną mokykloje galės atskleisti savo potencialą ir jausis gerbiamas bei vertinamas, nepriklausomai nuo aplinkybių:  socialinės, kultūrinės aplinkos. Savo programoje matome, jog, norint pasiekti šią viziją, mums reikia pažiūrėti į švietimo lauką šiek tiek plačiau, kurti pokyčius įvairiose srityse. Pedagogika – kelias, kuriame prasideda įvairiausi pokyčiai, kai gali suprasti esmę. Supranti, kaip prieiti prie kiekvieno vaiko. Mūsų programa padeda žmogui rasti galimybių, užsiauginti kompetencijų, kurių reikia einant pas vadovus, keičiant švietimo politiką ir panašiai“, – sako ji.

Agnė priduria, jog praeitais metais į programą kandidatavo pusė tūkstančio dalyvių, atrinkti 25. Šiais metais norinčių patekti į programą kiek mažiau – 400, o galimybę sudalyvauti gavo 30.

Galimybės gali atsiverti jau pirmaisiais darbo metais

 

Kito pašnekovo – Ramūno – teigimu, kiekvienas iš išvardytų kelių, turi savitų ypatybių. Tad labai svarbu įsivertinti norus, galimybes ir situaciją.

„Visų pirma, specialios studijų programos siūlomos ir VU, ir kituose universitetuose. Čia stodamas jau žinai, kad baigęs studijuoti būsi mokytoju. Kitas kelias, kai įstoji mokytis savo dalyko ir suvoki, kad, galbūt, aš norėčiau dalintis savo žiniomis, ko jau mokausi – kalbu apie gretutines studijas. Būna, kad supratimas ateina vėliau – jau 4 kurse, baigus bakalauro studijas ar dar vėliau. Tada galima rinktis metų programą, o ją baigus atkeliauti į mokyklą. Labai svarbu praktika – reikia suprasti, ką reiškia ateiti, stovėti prieš klasę. Viena yra stebėti pamoką, visai kas kita – ją pačiam pradėti vesti“, – sako VU docentas, prodekanas Ramūnas Skaudžius.

 

Jis skuba užkirsti kelią ir tiems, kurie vis dar dvejoja – mokytojo karjeros galimybės gali atsiskleisti jau pirmaisiais metais.

„Aš atėjau į mokyklą ir jau antraisiais metais tapau pavaduotoju ugdymui. Žinoma, tai yra aplinkybių, tavo norų ir gebėjimų klausimas, tačiau galimybių – apstu. Jeigu esi ambicingas, tikrai gali ieškoti kelių ir kilti karjeros laiptais. Galimybių tobulėti mokytojo karjeroje yra – galima tapti vyr. mokytoju, metodininku, ekspertu. Gali dirbti su gabiais, socialiai pažeidžiamais vaikais, gali prisidėti prie politikos formavimo ir, tarkime, vertinti egzaminų rezultatus – gal net kurti užduotis. Galiausiai, yra ir naujų mokymo metodų kūrimas, galima važiuoti į tarptautinę konferenciją, įgyti daug naudingų žinių“, – sako Ramūnas.

 

Tinklalaidę rasite čia.

ŠMSM inf.