Mūsų stiprybė – girdėjimas ir įsiklausymas…

Naujausių 2018 m. gruodžio mėnesį paskelbtų reitingų duomenimis (žurnalas „Reitingai: kokybiškiausieji“, 2018 m. gruodis – 2019 m. gegužė, 42 psl.), Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazija pripažinta viena iš penkių Lietuvoje kokybiškiausiai ugdančių ir sukuriančių pridėtinę vertę progimnazijų. Pridėtinė vertė buvo vertinama 1200 Lietuvoje veikiančių mokyklų. Mokyklų sukuriamos pridėtinės vertės skaičiavimas pas mus – dar naujovė, tačiau yra vienas svarbiausių Vakarų Europoje itin vertinamų rodiklių, atspindinčių tikrąjį mokyklos indėlį į visapusišką vaiko ugdymą. Apie tai, kaip Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazijai pavyko pasiekti tokių rezultatų, gerąja patirtimi su „Švietimo naujienų“ skaitytojais dalijasi mokyklos direktorė Irena ŠVĖGŽDIENĖ ir direktorės pavaduotoja ugdymui Sonata ALIJOŠIENĖ.

 

Ką svarbiausia pabrėžtumėte, pristatydami Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnaziją?

Tai – mokykla, kuriai, visų pirma, svarbiausia, kad kiekvienas vaikas jaustųsi gerai, todėl kiekvienam yra sudaromos sąlygos mokytis pagal individualias galimybes.

Pasiekti aukštus mokinių akademinius rezultatus padeda keletas mokykloje įgyvendintų veiksmingų programų, kurios mums pasitvirtino, todėl yra tęstinės ir nuolat tobulinamos. Mokinių gebėjimai, mokymosi tempas, motyvacija yra skirtingi, tad mokykloje įgyvendinta polinkiais ir gebėjimais grįsto ugdymo programa, skirta 5–8 klasių mokiniams. Toks mokymo(si) principas mokytojams leidžia taikyti skirtingas mokymo(si) strategijas gabiems mokiniams ir mokiniams, kuriems sunkiau sekasi.

 

Jau devynerius metus įgyvendinama meninio ugdymo programa, kur kryptingai ugdomi vaikų meniniai gebėjimai. Kiekvienas vaikas, besimokantis progimnazijoje, aštuonerius metus lavinamas šokio, teatro ar chorinio dainavimo pamokose. Mokinio saviraiška ir įgytas pasitikėjimas meninėje srityje motyvuoja geriau mokytis, ugdo kantrybę ir ištvermę mokantis matematikos, lietuvių, anglų kalbų, istorijos, fizikos ar kitų dalykų. Juk tai yra visuminiai gebėjimai, kurie pravers bet kurioje gyvenimo situacijoje. Tiksliųjų ar kitų dalykų mokymasis yra sunkus, daug pastangų ir kantrybės reikalaujantis darbas, todėl šios savybės turi būti ugdomos lygiagrečiai ir kitose veiklose.

Pradinėse klasėse mokiniai smagiai ir įdomiai mokosi gabių mokinių ugdymo programoje, kur pamokas veda mokytojai dalykininkai. Trečiokai ir ketvirtokai sudėtingų dalykų mokosi paprastai.

 

Saugumas ir gera savijauta mokykloje kuriama telkiant mokyklos bendruomenę ir visiems kartu ugdant socialinius ir emocinius gebėjimus, praktiškai mokantis gyvenimo įgūdžių. Tai – esminis pagrindas, kuris užtikrina mokinių pasirengimą mokytis ir priimti žinias.

Mokykloje didelę ir itin kvalifikuotą pagalbą teikia pagalbos mokiniui specialistai – socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, keturi mokytojai pagalbininkai. Tinkama ir laiku suteikta pagalba vaikams padeda greičiau ir veiksmingiau mokytis bei patirti sėkmę.

Daug dėmesio skiriama mokinių individualiai pažangai stebėti, mokinių pasiekimų (įvairiais požiūriais) analizei ir apibendrinamosioms išvadoms formuluoti. Vadovaujamasi nuostata: „Kai žinai problemą, rasi ir sprendimo būdą“. Laiku atrastas problemos sprendimas yra laimėtas bilietas į sėkmę.

 

Sėkminga mokykla – tokia mokykla, kuri sudaro geriausias sąlygas mokiniams mokytis pagal turimus individualius gebėjimus, kuri padeda augti vaiko emociniam intelektui ir rūpinasi savo bendruomene.

Kaip Jums pavyko tapti viena kokybiškiausių Lietuvos mokyklų? Kokį kelią teko nueiti, kad tai pasiektumėte?

Mums patiems teko sau atsakyti, kas lėmė, kad progimnazija yra paskelbta kokybiškiausia mokykla, kuriančia didžiausią pridėtinę vertę. Visgi turime pripažinti, kad progimnazijos stiprybė yra gebėjimas įsiklausyti į vaikus ir tėvus, išgirsti ir suprasti, ko labiausiai reikia būtent mūsų mokyklos bendruomenei. Ir tada – planingas ir nuoseklus, ilgas bendras darbas, taip tarpusavyje derinant programas, kad jos leistų pasiekti aukščiausių rezultatų su didžiausiu sinerginiu efektu.

Naujausias mūsų iššūkis ir įgyvendinamas projektas – tai Visos dienos mokykla (VDM).

 

Mokykloje jau veikia Visos dienos mokykla, kaip sekasi ją įgyvendinti? Ar galėtumėte sakyti, kad šis sprendimas irgi prisideda prie kokybiškos, geros mokyklos įgyvendinimo?

Progimnazija VDM idėją jau seniai brandino, VDM išaugo pamažu iš vienos „Mažųjų laisvalaikio grupės“, kurios populiarumas augo, o visų norinčių vaikų negalėjome priimti, nes neužteko finansinių išteklių. Parengtas VDM modelis ir suteiktas papildomas finansavimas jau vykdytą veiklą sustiprino ir sudarė sąlygas poreikį tenkinti kokybiškiau. Šiandien VDM veiklose, kurios trunka iki 17.30 val., dalyvauja apie 70 mokinių. Čia prioritetas yra skiriamas vaikų neformaliajam švietimui, skaitymui ir namų darbų ruošai. Jei tik leidžia oro sąlygos, vaikai žaidžia lauke, o jeigu tokios galimybės nėra, tada gali smagiai leisti laiką specialiai įrengtame žaidimų kambaryje.

 

Visos dienos mokyklos modelis įgyvendinamas nuo 2018 m. spalio, todėl apie rezultatus kalbėti dar anksti, tačiau siekiame, kad vaikų veiklos VDM būtų įvairios, planingos ir organizuotos. Nors skaičiais negalime pagrįsti VDM veiksmingumo, tačiau neabejotinai galime sakyti, kad Visos dienos mokykla prisideda prie kokybiškos ir geros mokyklos įgyvendinimo. Juk ne tik tėvų, bet ir pedagogų praleistas kokybiškas laikas turi neįkainojamą naudą vaiko, kaip asmenybės, formavimui(si) ir yra didelė parama užimtiems tėveliams.

 

Ar pavyksta (jei taip, tai kaip) pritraukti jaunuosius pedagogus į progimnaziją? Kaip juos priimate į savo kolektyvą?

Mūsų mokykla nėra išskirtinė ir susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir kitos Lietuvos ugdymo įstaigos. Nepakanka naujai parengtų jaunų pedagogų, tačiau per paskutinius dvejus metus progimnazijoje pradėjo dirbti keturi jauni mokytojai. Tuo ir džiaugiamės.

Jauni mokytojai, atėję į mokyklą, širdimi pajaučia, kad čia nori pradėti mokytojo karjerą, o mokyklos vadovai sudaro geriausias sąlygas tobulėti ir perimti patirtį: skiriami mokytojai mentoriai. Jauniems mokytojams skiriama daugiau dėmesio ir laiko pasiruošti pamokoms, gerajai patirčiai perimti iš vyresnių kolegų, daugiau valandų suteikiama bendruomeninei veiklai, kad jie turėtų geresnes sąlygas aktyviau įsitraukti į kitas mokyklos veiklas.

Turime pripažinti, kad šiandieninei mokyklai sunku. Ypač sudėtinga dėl daugybės organizacinių arba pašalinių veiklų, kurios tiesiogiai nėra susijusios su ugdymu, o pastangų ir laiko investuoti reikia daug (pavyzdžiui, renginių miesto mastu organizavimas, daugybės įvairių programų į ugdymą integravimas ir kt.).

 

Su kokiais švietimo iššūkiais susiduriate šiandien, kaip Jums pavyksta juos įveikti?

Iššūkių ir pokyčių, kaip minėjome, daug visose mokyklose. Nepatogus ir varginantis procesas yra planavimo dokumentų rengimas, perdavimas, kėlimas į įvairias elektronines sistemas, duomenų bazes, registrus. Mokykla šiandien yra tarsi aukščiausio lygio planavimo institutas, kuris ruošia didžiausios apimties planus, rengia tų planų ataskaitas, tačiau mokykloje nėra nė vieno planavimo specialisto, nepakanka sistemų įsisavinimo mokymų. Terminai yra labai trumpi, reikalaujančių pateikti informaciją ar papildomų dokumentų daug, todėl tą laiką, kurį būtų galima skirti savo mokyklos mokytojams ir mokiniams teikiant pagalbą, atiduodame dokumentams. Visgi prieiname prie išvados, kad mokyklomis reikėtų labiau pasitikėti, jei mokykla geba ir gali dirbti savarankiškai, reikėtų kelti mažesnius reikalavimus dokumentacijai, o skirti daugiau dėmesio rezultatų analizei ir gerinimo priemonėms įgyvendinti.

 

Organizuojate daugybę renginių ir drauge galite džiaugtis pažangios mokyklos pasiekimais. Kaip visa tai pavyksta suderinti?

Tikrai taip, renginių mokykloje vyksta daug, įvairių, o svarbiausia, kad visi jie – kokybiški. Kai mokykloje yra apie 450 mokinių ir didžioji dalis jų „profesionalūs“ šokėjai, aktoriai ir dainininkai, renginiais lieka sužavėti ne tik tėveliai, bet ir visa bendruomenė. Laimingas nuo scenos nulipęs mokinys kitą dieną kimba į mokslus ir vėl skuba į šokius, teatrą ar dainavimą. Mes tiesiog įsukome vaikus į nenutrūkstamą veiklos ratą. Mūsų mokiniai 100 proc. užimti neformaliose veiklose. Pavyzdžiui, pradinukai gali mokykloje rinktis sau priimtiną veiklą iš 18 būrelių sąrašo. Natūralu, kad, turint tokias galimybes, patiems kyla minčių, kokių renginių norėtų ir kaip kūrybiškiau juos išpildyti. Mūsų vaikai nori daugiau, o mes tenkiname jų poreikius.

 

Ar sunku šiandieninei mokyklai? Kodėl?

Turime pripažinti, kad šiandieninei mokyklai sunku. Ypač sudėtinga dėl daugybės organizacinių arba pašalinių veiklų, kurios tiesiogiai nėra susijusios su ugdymu, o pastangų ir laiko investuoti reikia daug (pavyzdžiui, renginių miesto mastu organizavimas, daugybės įvairių programų į ugdymą integravimas ir kt.).

 

Tikriausiai įvertinimai skatina kelti sau dar didesnes ambicijas, tad kokių tikslų, planų turite artimiausiems metams?

Artimiausiais metais sieksime teikti dar didesnę pagalbą žemus pasiekimus turintiems mokiniams, kuriems pavėluota pagalba yra didelė kliūtis „atsistoti ant abiejų kojų“. Stengsimės sukurti veiksmingesnę bendradarbiavimo su mokinio šeima sistemą, kuri motyvuotų tėvus domėtis savo vaikų pasiekimais ir teikti jiems reikalingą pagalbą namuose. Manome, kad pedagogų bendradarbiavimo su šeima sustiprinimas bus dar viena veiksminga priemonė, padedanti vaikui siekti geresnių akademinių rezultatų ir subręsti kaip asmenybei, tapti atsakingu ir pareigingu žmogumi. Seniai žinoma, kad vaikai mokosi iš pavyzdžio, jei jie matys, kad tėvams ir mokytojams nuoširdžiai rūpi jų pasiekimai, neabejojame – jie tikrai pasistengs. Taip pat stengsimės padėti mokytojams siekti jų asmeninių tikslų, išsamiau analizuoti administracijos parengtas rezultatų analizes ir kurti personalizuotas mokymo strategijas. Kaip ir visose rinkose, švietimo poreikiai tampa vis individualesni, mokiniai – itin skirtingų gebėjimų, todėl ir ugdymas turi keisti savo pobūdį.

 

Jūsų „Facebook“ socialinėje erdvėje mačiau šūkį „Sėkminga mokykla – užtikrinta vaiko ateitis“, kas telpa į žodį „sėkminga“?

Sėkminga mokykla – tokia mokykla, kuri sudaro geriausias sąlygas mokiniams mokytis pagal turimus individualius gebėjimus, kuri padeda augti vaiko emociniam intelektui ir rūpinasi savo bendruomene.

Mokiniui, kuris mokykloje praleidžia 10 valandų per dieną, mokykla yra antrieji namai, o mokytojai antrieji tėvai. Ir tai jau nebe perkeltine prasme. Jei mokykla geba kokybiškai pasirūpinti kiekvienu vaiku, ji tikrai verta sėkmingos mokyklos vardo. Mums pavyko tai padaryti, tuo be galo džiaugiamės ir tai mus skatina dar labiau stengtis.

 

Kaip Lietuvos švietimą įsivaizduojate po 5-erių metų? O kokia turėtų būti Jūsų kuriama mokykla?

Pastaraisiais metais mokyklose vyksta daug pokyčių, išgyvename vieną reformą po kitos, tačiau pozityviai tikimės, kad, įgyvendinus pokyčius, mokyklos galės dirbti ramiau ir dar daugiau laiko skirti vaikams.

Kad ir kaip būtų gaila, manome, kad besiformuojanti atskirtis tarp mokyklų ateityje tik didės ir vyraus du kraštutinumai, kur vienoje kategorijoje bus sėkmingos ir perspektyvios mokyklos, o kitoje – mokyklos, kurioms reikės pagalbos. Šiandien mes pagalbą teikiame mokiniams, o po dešimtmečio pagalbos gali prireikti ir kai kurioms mokykloms. Dedame ir dėsime visas pastangas, kad mūsų mokykla ir toliau išlaikytų sėkmingos mokyklos statusą bei pripažinimą.

 

Dėkoju už pokalbį, linkėdama ir toliau nepamesti tobulėjimo kelio…