Žvelgti holistiškai – tobulėti kompleksiškai!

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos geografijos mokytojas metodininkas dr. Simonas ŠABANOVAS kupinas pozityvių minčių, nestokojantis energijos ir inovatyvių idėjų. Namai jam – tai šiluma, sodas ir… katė. Mokytojas sako, kad be galo myli savo šeimą ir vaikus, bet kartu neįsivaizduoja gyvenimo be mokinių, kolegų, mokyklos ir daugybės ten ištinkančių atradimų. Sėkmę jis vadina reliatyviu dalyku, o laimę mano galintis atrasti visur – svarbiausia jos ieškoti! Jam kiekviena diena – tai atradimas, todėl ir knygas renkasi apie atradimus. Dr. S. Šabanovo svajonė – visada jausti gerą energiją. Kviečiame ir „Švietimo naujienų“ skaitytojus geriau pažinti 2017-ųjų Metų mokytoją dr. Simoną Šabanovą ir pasisemti žiupsnelį geros energijos…

 

Buvote išrinktas 2017-ųjų Metų mokytoju, ką Jums tai reiškia?

Man – tai įpareigojimas toliau dirbti, tobulėti ir nesustoti.

 

Ar šis apdovanojimas svarbiausias, o gal yra kitų – daug svarbesnių – laimėjimų?

Laimėjimai, matyt, čia yra plačiąja prasme… Turiu jų net keletą ir labai mielų širdžiai… Tai – ir mokslų daktaro laipsnis, Metų mokytojo vardas, bet svarbiausias – mano šeima!

 

Esate socialinių mokslų daktaras, kodėl nusprendėte mokyti geografijos?

Manau, kad mokslas, studijos ir mokykla labai susiję dalykai. Reikia, kad žiūrėtume į pasaulį holistiškai, tik tada galėsime tobulėti kompleksiškai. Man naudos duoda darbas su mokiniais nuo 6 klasės iki II magistrantų kurso. Kartais šeštokams skirtas metodas puikiai tinka universitete. Mokslų daktaras – tai tik dar vienas žingsnelis būti įvairesniam. Kodėl esu mokytojas? Todėl, kad visąlaik norėjau dirbti mokytojo ir dėstytojo darbą…

 

Kas yra kasdieniai Jūsų palaikytojai?

Mano šeima: žmona Aistė, sūnūs Eirimas ir Normantas, netgi mano katė Piktė (šypsosi – red. past.)…

 

Koks, Jūsų nuomone, turi būti geras mokytojas? O mokinys?

Geras mokytojas, kaip ir geras mokinys, turi nesustoti domėtis pasauliu, būti nevienodas ir nenusiminti, jeigu kas nesiseka… Iš tiesų, juk viską įmanoma pasiekti!

 

Ar mokiniai noriai lanko, renkasi geografijos pamokas? Kaip pavyksta užkrėsti mokinius geografija, kokių metodų imatės, kad juos motyvuotumėte?

Pirmiausia, turi būti aiškios taisyklės pamokoje. Antra, turi būti nesausa ir įdomu. Trečia, turime kartu stebėti aplinką įvairiomis technologijomis ir naudoti daug vaizdžių priemonių.

 

Iš kur Jūs semiatės motyvacijos dirbti? Kuo išskirtinė Jūsų geografijos pamoka?

Jos yra įvairios. Kiekvienos pamokos pradžioje vyksta įsivertinimas, vaizdo siužetai, taip pat įsivertiname ir pamokos pabaigoje „Eduka“ sistemoje, nuolatinis palydovas – praktikos darbai ir, aišku, mobiliųjų telefonų, vaizdo įrašų, vadovėlių, užduočių ir net euro monetų panaudojimas mokymo procese.

 

Metų mokytojo apdovanojimas skiriamas ir už pilietiškumo bei žmogiškųjų vertybių ugdymą, kaip tai darote savo pamokose?

Pilietiškumas – tai kertinis visuomenės akmuo. Mes neturime vaidinti pilietiškumo. Jį diegti turime rodydami savo pavyzdį. Tik taip mūsų ateinančios kartos taps pilietiškos ir atsakingos.

 

Šiandien tiek daug diskutuojama apie mokytojo profesijos prestižą, kaip Jūs jaučiatės?

Su mokslu susijusios profesijos man iškart asocijuojasi su pagarba. Juk reikia nueiti tokį kelią, kad gebėtum kitam nuolat padėti kažką atrasti ir išmokti.

 

Jūsų nuomone, ar mokytojo prestižą sustiprins etatinis darbo užmokestis? Ar apskritai atlyginimo didėjimas turi įtakos mokytojo prestižui?

Kiekvienas nori uždirbti daugiau. Kai pakelia atlyginimą, džiaugiesi ir turi vilties, kad tai gali vykti ir toliau. Norėčiau tikėti, kad mokytojai gyvens geriau, bet ar tai pakels prestižą? Pirmiausia mums patiems reikia jaustis prestižinės profesijos nariais. Tik tada, kai visuomenė supras, kad be mūsų – niekur… Tada tapsime ir jausimės prestižinės profesijos atstovais.

 

Skaitome, girdime ir patys susiduriame su tuo, kad vaikų neįmanoma atplėšti nuo informacinių technologijų. Kaip manote, kiek IT svarbios šiandieniniam žmogui?

Be informacinių technologijų negerai, bet kai jų per daug – tai tik žaislas. Todėl saikas ir taikymas tikrame gyvenime turi būti nuolatiniai palydovai.

 

Dabartinius vaikus daugelis įvardija kaip Z kartą. Ar galėtumėte įvertinti, kokie jie?

Vaikai kaip vaikai… Visi mes įvairūs ir kartais keistoki, bet todėl ir įdomūs.

 

Kokių asmeninių pomėgių turite?

Kelionės!

 

Kokie Jūsų siekiai, tikslai artimiausiems metams?

Jų daug, bet atskleisiu tada, kai pavyks tai pasiekti (šypsosi – red. past.).

 

Dėkoju, Mokytojau, už pokalbį ir… už paliktą intrigą ateities pašnekesiams…