Vaikų ugdymas netradicinėje aplinkoje
Telšių „Ateities“ progimnazijos Degaičių skyriaus darželinukų grupė „Ąžuoliukas“, su kuria dirbu jau kelerius metus, įsikūrusi gamtos prieglobstyje, nuostabaus Degaičių parko teritorijoje. Vaikštant po jį, kilo idėja, kaip parko erdves panaudoti vaikų ugdymui įvairiais metų laikais.
Grupė nėra lauko darželis, bet esant palankioms oro sąlygoms lauke praleidžiame daug laiko. Per įvairias veiklas naudoju žaidimo metodus, kurie lavina mąstymą, kūrybiškumą, kursto vaikų smalsumą, nes čia, gamtoje, jie liečia natūralius daiktus, o ne imitacijas. Žinių vaikai įgyja per asmeninę patirtį, įsitraukia į veiklas, kurias patys ir sugalvoja. Tai padeda ugdytis kūrybiškumą, savarankiškumą, mokomasi analizės pradmenų. Mano manymu, itin svarbu, kad vaikai būtų patenkinti savo veiklomis.
Žaisdami vaikai mokosi nepastebimai, patirdami tik džiaugsmą. Jie gali laisvai bėgioti parko takeliais, kurie turi savo pavadinimus, parašytus spausdintinėmis raidėmis ant stendų. Ten ieško ir randa savo, draugo, mamos, tėčio vardo raideles. Apkabinę medį gali nustatyti, kuris storesnis, plonesnis, iš pažiūros lyginti jų aukštį. Parke gausu laiptelių, kuriais lipdami vaikai skaičiuoja savo žingsnelius, taip pat skaičiuoja tvenkiniuose plaukiojančias ar vaikščiojančias po žolę antis. Kiekvienas medis turi savo kortelę su pavadinimu ir numeriu. Vaikai gali laisvai bėgioti, stebėti korteles, įsiminti skaičius.
Gausi medžių, gėlių įvairovė, o kur dar gamtos gėrybės: lapai, gilės, kaštonai, įvairios šakelės, akmenukai, sėklos, obuoliai, samanos. Visas šias gėrybes vaikai naudoja žaidimams, dailės darbeliams, kuria mandalas. Liesdami pajaučia formas: apvalus, pailgas, keturkampis, trikampis, nustato, koks paviršius – šiurkštus, švelnus, grublėtas, slidus, šaltas…
Taip pat vaikai mokosi skirti spalvas ir atspalvius. Parko suoliukai mums atstoja labirintus, lakstydami tarp jų ugdytiniai atsipalaiduoja. Visada atkreipiu vaikų dėmesį į girdimus garsus. Juk taip svarbu, kad nuo mažens mokytųsi klausytis. Vaikščiodami po parką, atidžiai klausomės gamtos garsų, paukščių čiulbėjimo, medžių ošimo, upelio čiurlenimo, vėjo šniokštimo.
Žiemą atsidėkojame paukšteliams – pakabiname lesyklėles, kuriose jie nuolat randa maisto. Lesyklėles geranoriškai pagamino grupės vaikų tėveliai, kurie noriai prisideda organizuojant renginius ir projektus.
Nepamirštame saugoti mus supančios aplinkos. Organizuojame talkas – renkame šiukšles.
Pradėjusi daugiau dėmesio kreipti į ugdymą netradicinėje aplinkoje, pastebėjau, kad vaikai tapo pastabesni, rūpestingesni, kūrybiškesni. Vis dažniau drįsta pasakyti savo nuomonę, iškilus kokiai nors problemai, savarankiškai suranda sprendimus.
Esu dėkinga likimui už galimybę patirti didžiulį džiaugsmą, dirbti mylimą darbą tokiame nuostabiame gamtos kampelyje, kuris įkvepia naujiems projektams ir žadina fantazijas ne tik vaikams, bet ir man.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.