Užsienio patirtis – pagalba ugdymo turinio kaitai…

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Lapkričio pirmosiomis dienomis Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ugdymo plėtotės centru švietimo bendruomenę sukvietė į forumą „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“. Forumas – tai dar vasarą su švietimo bendruomene pradėtų diskusijų tąsa apie tai, kokią mokyklą įsivaizduojame 2030 m.

Susirinkusiesiems ugdymo turinio atnaujinimo gaires pristatė viceministras Gražvydas Kazakevičius, tarptautine ugdymo turinio atnaujinimo patirtimi bei įžvalgomis pasidalijo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) programos „Švietimas 2030. Mokymosi gairės“ ekspertas iš Sidnėjaus universiteto dr. Philas Lambertas ir Latvijos nacionalinio švietimo centro projekto „Kompetencijomis grįstas ugdymo turinys“ vadovė dr. Zane Olina.

Tai, kas permąstyta…

Pradėdamas pristatymą, viceministras G. Kazakevičius sakė, kad jam maloniau sakyti, jog ugdymo turinys permąstomas, o ne atnaujinamas, nes atnaujinti, pasak jo, reikštų pradėti viską nuo pradžių – tarsi nuo balto lapo… Jis pabrėžė, kad veiklos dėl ugdymo turinio vyksta jau ilgą laiką. Šiais metais organizuoti 5 darbo grupės posėdžiai, susitikimai, surengtos diskusijos su ugdymo turinio specialistais, kūrybinės dirbtuvės „Mokykla 2030“, vasaros kursai mokytojams ir švietimo bendruomenių asociacijoms, metodinių renginių ciklas „Ugdymo turinio aktualijos“ ir t. t.

„Planas toks, kad 2022 m. Lietuva turėtų tęsti darbus su visiškai atnaujintu ugdymo turiniu. Ugdymo turinys – tai nuolatinis budėjimas. Reikia stebėti visumą: ne tik kas vyksta Lietuvoje, bet ir tai, kaip įvairius reiškinius ar kokius sprendimus priima pasaulis. Turime matyti, kaip plėtojasi mokslas, kokiomis kryptimis jis juda“, – pastebėjo G. Kazakevičius.

Naujuoju ugdymo turiniu siekiama, kad ugdymas atspindėtų kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes, bent 10 proc. pagerinti mokinių pasiekimus PISA tyrime, trečdaliu sumažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo. Svarbiausias XXI a. žmogui reikalingas kompetencijas ir raštingumą mokiniai turės įgyti mokykloje.

 

Pasak jo, ugdymo turinio atnaujinimas vykdomas remiantis daugybe dokumentų, kuriuose galime pamatyti siekiamybes, idėjas, keliaujančias iš vieno dokumento į kitą. Tai parodo esminius principus, kuriais turėtų būti grindžiamas ugdymo turinys. Akivaizdi humanistinio ugdymo paradigma ir socialinio konstruktyvizmo principas: pažinti kiekvieną mokinį ir skatinti jo asmeninę ūgtį, aktyviai kurti ugdymo turinį kartu su mokiniu, mokymąsi grįsti mokinio ir mokytojo bei mokinių tarpusavio sąveika, pereiti prie personalizuoto ugdymo, skatinti patirtį ir su realiu gyvenimu susietą mokymąsi, stiprinti formuojamąjį vertinimą, apibendrinamajam vertinimui naudoti formaliojo, neformaliojo švietimo ir savaiminio ugdymosi pasiekimus, o bendrąjį ugdymą grįsti tarpusavio pasitikėjimu, bendradarbiavimu, darnia veikla asmens, visuomenės ir Lietuvos ateities labui.

 

Apžvelgęs 2008 ir 2011 m. programas viceministras įvertino, kas jose neveikė. Anot jo, tik iš dalies realizuota tarpdalykinė integracija, programų turinys ir pasiekimų reikalavimai neskatina gilesnio mokymosi, neaiškus integruojamų programų įgyvendinimas, per menkas IKT integravimas, trūksta tikslumo pasiekimų aprašyme, vertinant per menkai orientuojamasi į individualią pažangą ir pernelyg į baigiamuosius egzaminus. Bendrosios programos taip pat netapo pagrindiniu mokymo vedliu, todėl manoma, kad dabar rengiant programas mokytojų dalyvavimas būtinas nuo pirmųjų žingsnių.

„Pažvelgę į atliktus tyrimus, matome, kad mūsų vaikai nepasiekia pamatinio žinių lygmens. Taip pat per dideli mokinių pasiekimų skirtumai tarp didmiesčių ir kaimo vietovių, mokymasis nėra patrauklus, naudojami seni metodai, dėl šių ir kitų priežasčių mokinių savijauta ugdymo įstaigose – prasta“, – švietimo skaudulius pabrėžė viceministras.

Ko siekiama naujuoju ugdymo turiniu?

 

Naujuoju ugdymo turiniu siekiama, kad ugdymas atspindėtų kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes, bent 10 proc. pagerinti mokinių pasiekimus PISA tyrime, trečdaliu sumažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo. Svarbiausias XXI a. žmogui reikalingas kompetencijas ir raštingumą mokiniai turės įgyti mokykloje. Jiems turi būti sudaromos sąlygos aktyviai mokytis, išnaudojant įvairią ugdymosi aplinką, šiuolaikiškus mokymosi išteklius. Vertinimo sistema privalo skatinti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą bei pripažinti formaliai ir neformaliai įgytas kompetencijas. Mokyklų bendruomenės turi veikti ir sprendimus priimti savarankiškai.

 

Pamatiniais ugdymo principais įvardyta: ugdymo tolygumas, lygybė ir aukšta kokybė, pasitikėjimas mokytojo profesionalumu, dėmesys asmens poreikiams ir įtraukus ugdymas, asmeninės ir visuomeninės gerovės kūrimas, aktyvus besimokančiojo įtraukimas, laisvė eksperimentuoti, klysti, kurti, mokymosi džiaugsmo ir prasmingumo užtikrinimas bei mokymasis visą gyvenimą.

Viceministras užsiminė, kad klausimas keliamas ir dėl ugdymo programų struktūros, kuri mūsų šalyje yra: 4 metai pradinio, 6 pagrindinio ir 2 vidurinio ugdymo. O štai pasaulyje pradinis ugdymas trunka 5–6, o vidurinis – 3 metus. „Žinoma, programos struktūros kaita nėra savaiminis dalykas, tačiau manome, kad ją derėtų sieti su mokymosi ankstinimu“, – pastebėjo jis. 

Kas keisis?

 

Viceministras G. Kazakevičius kalbėjo: „Bendrosios programos turi būti mažesnio „pločio“, bet „gilesnės“. Dalykinės programos suderintos tarpusavyje (programose atskleisti tarpdalykiniai ryšiai). Daugiau pasitikėjimo mokytoju ir mokykla (10–30 proc. unikalaus mokyklos turinio). Kompetencijomis ir raštingumais apibrėžti ir aiškiai aprašyti ugdymo rezultatai. Mokinių pasiekimų vertinimas, apimantis kaupiamojo vertinimo sistemą. Mažiau standartizuotų testų, būtų vadovaujamasi viena programa, o ne kaip iki šiol – bendrosios programos ir egzaminų programa atskirai…“

 

Pasak viceministro, atnaujintose programose nebebus daug teksto ir tarpusavyje nederančio ugdymo turinio. Taip pat nebeliks nurodymų, nuo tikro gyvenimo atsieto mokymo turinio, pasiekimų aprašų, nesusietų su vertinimo kriterijais ir pasiekimų lygiais, atskirų mokymo ir egzaminų programų. Taip pat atsisakoma ir nuo ugdymo turinio atsietų ugdymo planų.

Atnaujintos ugdymo programos bus skaitmeninės, patogios naudoti, susietos tarpusavyje ir su elektroniniais ištekliais, užduočių banku, kitais išoriniais ištekliais. Taip pat jose rasime lakoniškus, tikslius, duomenimis grįstus ugdymo rezultatus, įvairių kompetencijų ir gebėjimų (kritinis mąstymas, socialiniai ir emociniai gebėjimai ir kt.), aiškius ir suprantamus pasiekimų lygių aprašus bei įvairias disciplinų integravimo galimybes. Mokymo turinys susietas su kompetencijomis. Bus nurodomos ir gairės, kaip ugdyti įvairių poreikių mokinius.

 

„Įsitraukimas į ugdymo turinio darbus bus išties didelis. Ugdymo turinio atnaujinimo procese dalyvauja ir dalyvaus aukštosios mokyklos, mokyklų steigėjai, visuomenė, mokslininkai, asociacijos, užsienio ekspertai bei leidėjai ir išteklių kūrėjai. Prie ugdymo turinio įgyvendinimo prisilies apie 1 mln. švietimo bendruomenės atstovų (mokyklų vadovai, mokytojai, mokiniai, tėvai, steigėjai, mokslininkai, verslas ir kt.). Noras yra vienas, kad neatsirastų asmenų, sakančių, jog nieko nežinojo…“ – kalbėjo viceministras.

Artimiausios veiklos

 

Jau pradėjo veikti interneto svetainė www.mokykla2030.lt, kuri, kaip teigė viceministras, bus nuolat pildoma naudinga, svarbia informacija.

Taip pat bus aptartos ir patvirtintos ugdymo turinio atnaujinimo gairės, atnaujinamas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo aprašas, patvirtinama Kaupiamojo vertinimo koncepcija, formuojamos ugdymo turinio atnaujinimo ekspertinės grupės ir nuolatinės konsultacijos su visomis interesų grupėmis.

Anot viceministro G. Kazakevičiaus, dabar visų tikslas vienas – kad mokyklos kaip galima greičiau pradėtų veikti per atnaujintą ugdymo turinį.

Latvijos patirtis: ieškojimai, atradimai, pokyčiai…

Dr. Zane Olina pasakojo, kad Latvijoje kelionė į atnaujintą ugdymo turinį truko trejus metus. Pasak jos, latvių vaikų rezultatai PISA tyrime taip pat nebuvo geri – tik nedaugelis jaunuolių gebėdavo pasiekti aukščiausius rezultatus. Sprendimas dėl ugdymo turinio atnaujinimo buvo priimtas 2014 m., kada buvo nuspręsta, kad būtina stiprinti kompetencijas, o mokykla privalo atitikti XXI a. poreikius. Šiam projektui skirtas 14 mln. eurų biudžetas, iš kurių 12 mln. finansuojama iš ES struktūrinių fondų. Didžioji investicijų dalis atiteko specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokymo priemonėms ir mokomajai medžiagai rengti. Pasak pranešėjos, jų iššūkis buvo plačius tikslus paversti realybe.

 

Dr. Z. Olina kalbėjo, kad, vos pradėję įgyvendinti ugdymo turinio atnaujinimo projektą, susivienijo su 5 universitetais, rengiančiais pedagogus. Šiuo sprendimu siekta, kad mokytojų rengimas derėtų su nauju ugdymo turiniu. Tuo pat metu pradėtas darbas su 100 bandomųjų mokyklų iš 6 pagrindinių savivaldybių. „Tai, manau, itin svarbi partnerystė, nes būtent savivaldybės atsakingos už pagalbą mokytojams, jų profesinių kompetencijų tobulinimą ir užtikrinimą“, – pastebėjo pranešėja.

Visų svarbiausia – pasiekti bendrą viziją, o tam reikia laiko. Sutelkėme grupes, kurias sudarė mokslininkas, praktikas ir jaunas žmogus. Siekėme, kad suburtos grupės kartu prieitų bendrą viziją, o vėliau ji būtų priimta nacionaliniu mastu.

 

„Projekte atlikome tam tikras pagrindines veiklas: parengėme dokumentus ir pagalbinę medžiagą mokykloms, ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo standartus, išsamų ugdymo planą, kuriame konkrečiai nurodyta, kaip mokyti siektinų dalykų. Manėme, kad svarbus aspektas yra ir profesinis mokytojų tobulėjimas. Galvojome apie projekto tvarumą ir darnumą. Pasirinkome bandomąsias mokyklas, nes siekėme išsiaiškinti, kokių teisės aktų pokyčių reikia, kad naujasis ugdymo planas pasiteisintų, taip pat norėjome pastebėti, su kokiais sunkumais susiduria skirtingos mokyklos, siekdamos įgyvendinti naująjį ugdymo planą. Sukūrėme ir interneto svetainę, kur dėjome visą naują ir naudingą informaciją, kurią kiekvienas bandomosios mokyklos mokytojas galėjo pasiimti. Tik noriu pabrėžti, kad projektas skirtas mokykloms remti, o ne joms nurodyti, kaip dirbti“, – darbingo permainų laikotarpio veiklomis dalijosi dr. Z. Olina.

 

Anot pranešėjos, pradėjus ugdymo turinio atnaujinimą, pirmiausia susikurta vizija, kokį abiturientą norima matyti. Vizija yra grįstos ir pageidaujamos kompetencijos. Apsistota prie šių – tai problemų sprendimas, kūrybiškumas, verslumas, pilietiškumas, bendradarbiavimas, savarankiškas mokymasis ir skaitmeniniai įgūdžiai.

Latvijoje siekta ne tik ugdymo turinio, bet ir požiūrio į mokymą kaitos. „Kito kai kurių dalykų pavadinimai, nes mums atrodo, kad jie labiau atspindi tiesą. Dabar turime sporto ir sveikatos, namų ūkio ekonomikos disciplinas, siekiame, kad atsirastų dramos pamoka. Viduriniame ugdyme orientuojamės į Didžiosios Britanijos modelį. Pavyzdžiui, jei mokinys linkęs į tiksliuosius mokslus, jis pasirenka 4 tiksliąsias disciplinas, kurias mokosi sustiprintu lygiu. Mūsų gimnazijose dalykai bus dėstomi 3 lygmenimis: baziniu, optimaliu ir aukštesniuoju. Taip nuspręsta tam, kad mokiniai skirtų mažiau dėmesio dalykams, kurie nėra svarbūs jų ateičiai“, – kalbėjo dr. Z. Olina.

 

Kaip ji teigė, 2019 m. Latvijoje atnaujintas ugdymo turinys bus diegiamas priešmokykliniame ugdyme, nuo 2020 m. – 1, 3, 5, 7 ir 9 klasėse, o nuo 2021 m. – 2, 4, 6, ir 8 klasėse. Taip siekiama, kad jau 2021 m. kiekvienas Latvijos vaikas ir jaunuolis galėtų gauti tinkamą išsilavinimą.

Pranešėja taip pat prakalbo ir apie tvaraus politinio įsipareigojimo bei lyderystės svarbą. Pasak jos, pokytis neįvyks, jei nebus priimami sprendimai įstatymuose ir įvairiuose politiniuose lygmenyse.

 

„Žinoma, visų svarbiausia – pasiekti bendrą viziją, o tam reikia laiko. Sutelkėme grupes, kurias sudarė mokslininkas, praktikas ir jaunas žmogus. Siekėme, kad suburtos grupės kartu prieitų bendrą viziją, o vėliau ji būtų priimta nacionaliniu mastu. Mokytojai turi jausti, kad tai yra ir jų vizija. Mūsų tikslas, kad mokytojas nebūtų žinių teikėjas. Svarbu, kad jis gebėtų sužadinti vaikams smalsumą ir padėtų išsiugdyti bendrąsias kompetencijas. Sudarėme planą, kokių veiksmų gali imtis mokytojas, kad pasiektų užsibrėžtų tikslų, o konkretūs veiksmai veda prie konkrečių rezultatų“, – pabrėžė dr. Z. Olina.

EBPO programos „Švietimas 2030. Mokymosi gairės“ eksperto
Filo Lamberto patirtis ir pastebėjimai…

Dr. Filas Lambertas sakėsi į Lietuvą atvykęs ne dėl to, kad mūsų švietimo bendruomenei pasakytų, ką jie turi daryti. Jo tikslas – pasidalyti patirtimi ir įžvalgomis. Ekspertas tikino išgirdęs nuoseklią Lietuvos ugdymo turinio viziją, kuri jam pasirodė itin panaši į kitų pasaulio valstybių matymus.

Ekspertas pabrėžė, kad viskam reikia laiko, o ypač tam, kad vaikai užaugtų žmonėmis: „Mokytojams reikia duoti pakankamai laiko atsirinkti pačius svarbiausius dalykus, o mokiniams skirti pakankamai laiko mokytis. Ugdymo programose gali būti numatyta daugybė punktų, ko mokiniai turi išmokti, bet iš tikrųjų didžioji dalis išmoks tik tuos dalykus, kurie jiems aktualūs. Blogiausia, kad daugybė švietimo sistemų įvairiose valstybėse ruošia „robotukus“, o juk nereikia, kad vaikai elgtųsi it robotai. Mums reikia, kad mūsų vaikai būtų žmonės.“

Liūdnoji žinia ta, kad lengviau jau nebus ir pasaulis niekada netaps mažiau sudėtingas, todėl turime jaunus žmones išmokyti ne tik prisitaikyti ar išgyventi jame, bet ir klestėti, tinkamai funkcionuoti, padėti įgyti reikiamų gebėjimų ir kompetencijų.

 

Žinoma, ekspertas neneigė ir žinių svarbos. Anot jo, žinios yra viena iš kompetencijų. „Kalbėdami apie žinių ekonomiką, turime suprasti, kad čia minime naujų žinių kūrimą, įgijimą ir mokymąsi. Jaunuoliai, patekę į darbo rinką, įgiję vienokį ar kitokį išsilavinimą, tampa pasaulinės rinkos žaidėjais. Jie naudojasi pasaulyje prieinama informacija ir tampa pasaulio piliečiais“, – pastebėjo jis.

Kaip teigė dr. F. Lambertas, liūdnoji žinia ta, kad lengviau jau nebus ir pasaulis niekada netaps mažiau sudėtingas, todėl turime jaunus žmones išmokyti ne tik prisitaikyti ar išgyventi jame, bet ir klestėti, tinkamai funkcionuoti, padėti įgyti reikiamų gebėjimų ir kompetencijų.

 

Ekspertas susirinkusiuosius kvietė susimąstyti apie abiturientą, kokias, visų konferencijos dalyvių nuomone, savybes, kompetencijas privalo turėti jaunas žmogus, baigiantis mokyklą? Salėje pasigirdusios idėjos transliavo, kad jis turi gebėti susikoncentruoti, suprasti save ir pasaulį, spręsti problemas ir priimti sprendimus, būti empatiškas, smalsus, rūpintis gamta ir aplinka. Tada dr. F. Lambertas kvietė pagalvoti, kaip šias kompetencijas reikėtų integruoti į ugdymo turinį ir, jeigu jos mums svarbios, atrasti, kaip įvertinti.

 

„Itin svarbios kompetencijos yra gebėjimas bendrauti ir pilietiškumas. Juk norime, kad žmonės didžiuotųsi savo šalimi ir prisidėtų prie jos gerovės kūrimo. Kada susiduriame su socialiniais klausimais, norime, kad visuomenė susitelktų, o ne išsiskirtų. Svarbios ir asmeninės savybės – tai gebėjimas atsitiesti, pasitikėjimas, pozityvūs santykiai… Bendros kompetencijos, kurių nori visos pasaulio šalys, – tai raštingumas, lankstumas, atjauta, pagarba, inovatyvumas, gebėjimas taikyti naujas žinias, reflektuoti“, – pagrindines, visiems tinkančias, kompetencijas įvardijo dr. F. Lambertas.

 

Globalaus pasaulio akivaizdoje itin svarbūs tapo ir skaitmeniniai, informacinių technologijų gebėjimai. Pasak eksperto, neturėdami jų, jaunuoliai iškris iš pasaulinio konteksto. F. Lambertas paminėjo ir būtinas ugdyti asmenines savybes, tokias kaip: pasitikėjimas savimi, tvarumas, sąžiningumas, patikimumas ir t. t. Pasak jo, ugdymo turinio kaita reikalinga tada, jeigu jis šių savybių neugdo.

Ekspertas dalijosi patirtimi, kad ugdymo turinio kaita pasaulyje vyksta pačiais įvairiausiais būdais. Kai kurios šalys keičia visą ugdymo turinį vienu metu, kitos – dalimis. Anot dr. F. Lamberto, galima keisti tik tam tikras sritis, kurios akivaizdžiai pasensta ir joms reikalingas atnaujinimas nedelsiant, pavyzdžiui, technologijos. Bet kuriuo atveju, eksperto nuomone, peržiūrint ugdymo turinį, būtina remtis 4 aspektais: pagrįstumu, nuoseklumu, rišlumu ir suderinamumu. Pasak pranešėjo, jeigu mokytojas žinos, kodėl moko vaikus savo dalyko, jis niekada nemokys to, ko nereikia. Priešingai, stengsis mokiniui suteikti pagrindinius įgūdžius, žinias, vertybes, nukreipti jį tinkame linkme.

 

Dr. F. Lambertas prisiminė, kad forume jau buvo įvardyta puiki Suomijos patirtis ir minėta, jog Suomijos mokytojai turi laisvės bei lankstumo patys spręsti, kaip mokyti. Svečias sutiko, kad tai yra svarbu, tačiau teigė, jog tokiu atveju visi mokytojai turi būti tikri savo dalyko profesionalai, idant visi vaikai turėtų tokias pat galimybes įgyti išsilavinimą. „Suomijoje iš tiesų mokytojai turi daug laisvės, bet ten ugdymas – itin nuoseklus, todėl jie gali sau tai leisti. Bet čia reikia būti labai atsargiems, nes tokiam mokymui turi būti atitinkamos sąlygos“, – sakė F. Lambertas.

Eksperto pastebėjimu, Lietuvoje itin daug dėmesio skiriama kritiniam mąstymui, raštingumo kompetencijai, pagarbai, atsakomybei, tačiau menkai kreipiamas dėmesys kūrybiškam mąstymui, gebėjimui kurti naują vertę, naujas žinias. „Jeigu Lietuvoje visgi to siekiate, tada akivaizdu, kad šių įgūdžių vaikai įgis ne mokykloje, nebent pasikeis ugdymo turinys“, – sakė jis.

 

Pranešėjas atkreipė dėmesį ir į menkai atspindėtas globalias kompetencijas, prastus verslumo rodiklius, menką kompiuterinį mąstymą, finansinį raštingumą. Be to, pasak eksperto, mūsų mokiniai negeba analizuoti duomenų, yra neatsparūs, neturi gebėjimo atsitiesti.

„Jūs daug dėmesio skiriate problemų sprendimui, tačiau jis pagrįstas sandoriu. Kai susiduriama su problemomis, esama daugybės strategijų, kaip jas išspręsti. Mokytojų užduotis – išmokyti mokinius strategijų. Jūsų ugdymo programoje daugiau kalbama apie nuspėjamumą“, – teigė dr. F. Lambertas.

 

Pranešėjas pastebėjo, kad pirminė ugdymo vizija gali būti neišpildyta, kai bus nueitas visas kelias, t. y. įgyvendintas ugdymo turinys, parašyti ugdymo planai, atlikti įvertinimai ir viskas sugulę į ataskaitas, nes prie šių sričių prisilies daugybė suinteresuotų šalių. Pasak dr. F. Lamberto, kartais gali būti ir taip, kad tariamasi per daug. „Žinoma, visos suinteresuotos grupės yra svarbios. Būtina išgirsti jų nuomonę, tačiau nuolat prieiti prie kompromisų nėra naudinga. Pasekmė ta, kad turėsite tokią ugdymo programą, kuri, galbūt, laimingus padarys mokytojus, bet visiškai nepadės įgyvendinti vizijos“, – kvietė susimąstyti pranešėjas.

 

***

 

Lietuvoje ugdymo turinys permąstomas ir, tikėtina, greitai ši situacija nepasikeis, nes, pasak ekspertų, tam reikia laiko, aiškios vizijos ir į ją vedančio ugdymo turinio bei suinteresuotų šalių susitarimo. Gerai tai, kad išgirstos ekspertų patirtys ir nuomonės leido suprasti, kad Lietuva juda drauge su visu pasauliu ir, pasak dr. F. Lamberto, Lietuva turi itin panašią ugdymo viziją kaip ir kitos pasaulio šalys…

 

Temą tęsime…

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *