Profesinis mokymas šalyje: kur slypi sėkmė?

„Gruodžio 14 d. Seimui priėmus naujas profesinį mokymą reglamentuojančias įstatymų (Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų) pataisas palaipsniui keisis profesinių mokyklų valdymas ir finansavimas jas pertvarkant į viešąsias įstaigas, o mokinių priėmimas bus planuojamas įvertinus darbo rinkos poreikius ir nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos (ŽIS) sistemos informaciją“, – skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai.

 

Esminiai įstatymo pokyčiai orientuoti į apsaugą nuo piktnaudžiavimų, kai mokomasi daugybę kartų, tos pačios profesijos, toje pačioje mokykloje vien tam, kad būtų užtikrinamos socialinės garantijos ir lengvatos. BNS pranešime teigiama: „Įstatymas numato, kad pirminis profesinis mokymas nemokamas bus tik du kartus. Du kartus įgijus profesiją vėliau nemokamas bus tik tęstinis profesinis mokymas, kuris skirtas persikvalifikuoti ir trunka trumpiau nei pirminis. Tik tęstinis profesinis mokymas bus nemokamas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą. Besimokančiųjų profesinėse mokyklose rengimas būtų labiau susietas su praktika realioje darbo vietoje. Profesinę kvalifikaciją mokinys galės įgyti vien už kompetencijas, praktiškai įgyjamas pas darbdavį. Numatoma dar labiau skatinti pameistrystę, kuri leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Prezidentūra tikisi, kad lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą.“

 

Apie Profesinio mokymo įstatymo naująją redakciją ir jos keliamus iššūkius kalbėta jau prieš kurį laiką vykusioje spaudos konferencijoje. „Naujos profesinio mokymo įstatymo redakcijos įgyvendinimas neišvengiamai bus susijęs su daugybe tvarkų, kurios reglamentuos šiandienai rūpimas sritis“, – tada, kai įstatymas dar buvo svarstomas Seime, pabrėžė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas.

„Artimiausios ateities tikslas – kad verslas nebesakytų, jog profesinis mokymas – tarsi trečiasis brolis Jonas. Dažnai – netikęs, dažnai – kvailelis… Viliamės, kad jau netrukus šis ugdymo sektorius bus lygiavertė švietimo sistemos dalis“, – taip jis pateikė profesinio ugdymo srities ateities perspektyvas.

Bet iki vilčių išpildymo, regis, teks įveikti ne vieną kliūtį…

 

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje vykusioje spaudos konferencijoje, dalyvaujant švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, ministrės patarėjui M. Ablačinskui bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriui Tadui Tamošiūnui, buvo pristatyta profesinio mokymo būklės apžvalga. Ji sudėta ir išspausdinta beveik 100 puslapių leidinyje „Profesinio mokymo būklės apžvalga 2017“, kuriuo siekta atskleisti, kur slypi mūsų šalies profesinio sektoriaus stiprybės ir trūkumai.

 

Trumpa statistika

 

Šiandien Lietuvoje veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų, esama daugiau kaip 200 neformaliojo profesinio mokymo tiekėjų. Registruota 1141 formaliojo profesinio mokymo programa, rengiami 558 įvairių kvalifikacijų specialistai. Kasmet profesinio rengimo įstaigose mokosi 45 tūkst. mokinių. Šiame sektoriuje dirba daugiau kaip 4 tūkst. darbuotojų. Kasmet į darbo rinką išleidžiama apie 30 tūkst. žmonių, tačiau vis dažniau girdima, kad specialistų trūksta. Rengiant apžvalgą buvo gilinamasi, kur slypi priežastys… Daugiau kaip 30 proc. profesinio mokymo mokinių mokosi viešbučių, restoranų ir grožio sferose. Šalyje šie darbuotojai tesudaro apie 6 proc. Sistemoje mokosi 7 proc. būsimų pramonės srities darbuotojų, o darbo rinkoje įvardijamas poreikis – daugiau kaip 20 proc. Vienas iš iššūkių, ką ir atskleidžia dabartinė apžvalga, – prastas darbo rinkos poreikių atitikimas: profesinio rengimo sistema turi persiorientuoti.

 

Trūksta lankstumo!

 

Profesinio mokymo sistemą numatyta pertvarkyti iki 2020 m. „Profesinio mokymo kokybę daugiausia lemia siūlomos programos. Rengiant profesinės srities specialistus trūksta lankstumo. Pernelyg lėtai yra pereinama prie modulinio mokymo. Kuriantis verslui, specialistų reikia tuojau pat. Lankstumo trūksta ir tęstiniam mokymui, kai įgyti kvalifikaciją ateina jau išsilavinimą turintys žmonės, todėl svarbu pasiūlyti daugiau mokymosi formų. Modulinis mokymas leidžia specialistus parengti per 2–6 mėnesius. Turime tikslą iki 2020 m. pereiti prie didesnio kiekio modulinio mokymo programų“, – pirmąją siekiamybę įvardijo švietimo ir mokslo ministrė.

 

Neefektyvus finansavimas…

 

Užtikrinant mokymo kokybę itin svarbus tampa sistemos finansavimas. Pasak ministrės, profesinio mokymo srities finansavimo veiksmingumas nėra pakankamas. „Vienas profesinio ugdymo mokinys valstybei vidutiniškai kainuoja 2,5 tūkst. eurų per metus, o mokymo paslauga kainuoja 900 eurų. Vadinasi, daugiau kaip pusė skiriamų lėšų yra panaudojama ūkio reikalams. Visa sistema valstybei atsieina 80 mln. eurų per metus“, – pabrėžė ministrė J. Petrauskienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad profesinio mokymo finansavimas ateina iš trijų šaltinių: „Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimas susijęs su bedarbių mokymu. Ūkio ministerija finansuoja papildomas kvalifikacijas, persikvalifikavimą jau dirbantiems žmonėms. Šiandien šie trys šaltiniai menkai dera ir neefektyviai veikia.“

 

Ministrė atkreipė dėmesį, kad neoptimalus ir profesinių mokyklų tinklas: „Viena vertus, jis – tankus ir tai yra gerai, kita vertus, jeigu nedideliu atstumu esančios profesinės mokyklos rengia tokius pačius specialistus – tai nėra veiksminga.“

M. Ablačinskas, papildydamas ministrę, sakė: „Profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos planas parengtas ir netrukus bus peržiūrimas bei svarstomas visuomenėje. Kartu su mokyklų vadovais, suinteresuotomis grupėmis ieškosime tinkamiausių sprendimų.“

 

Iššūkis – profesijos mokytojai

 

„Profesijos mokytojai, kaip ir bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, yra vyresnio amžiaus. Pritraukti jaunus specialistus – sunku. Žinoma, visa tai priklauso nuo mokymo srities. Atlyginimai taip pat nėra itin patrauklūs. Ketiname peržiūrėti kvalifikacijos tobulinimo ir profesijos mokytojų rengimo programas. Siūlomas etatinis darbo apmokėjimo modelis taip pat turėtų atverti didesnes galimybes pritraukti daugiau kvalifikuotų žmonių“, – pastebėjimais dalijosi ministrė.

 

Esminiai pokyčiai drastiški nebus…

 

„Pokyčiai neorientuoti į tai, kad sumažintume programų ar įstaigų skaičių“, – teigė ministrė, bet kartu pastebėjo, kad vis dar esama mokymo programų, parengtų prieš 10 metų. „Profesinio mokymo programos pažengusios, į ugdymą įtraukia vis daugiau naujų technologijų. Jei darbo vietoje naujos technologijos yra įdiegtos, tai ir specialistai turi būti rengiami atitinkamai. Štai dėl to ir akcentuojame glaudžius ryšius su verslu. Kita vertus, dabartinė mokymo programų pasiūla, susijusi su grožiu ir viešbučių administravimu, neatitinka darbo rinkos poreikių“, – sakė ji.

Profesinio mokymo pertvarką ministerija planuoja įgyvendinti iki 2020 m. Pasak M. Ablačinsko, po šios pertvarkos didžiuosiuose miestuose profesinio mokymo įstaigos turėtų išliki savarankiškos, tačiau joms reikėtų specializuotis (galėtų siūlyti 2–3 specializacijas), o regionų centruose veikiančios profesinio mokymo įstaigos ir toliau turėtų išlikti daugiaprogramės.

 

„Šiandien kalbame apie 70 šalies profesinių mokyklų. Vilnius, Kaunas, Klaipėda jų aprėpia apie 30, kurios, tikėtina, ir galės būti specializuotos. Dar bent 30 įstaigų bus daugiaprogramės. Regionuose yra įvairių programų paklausa, todėl pernelyg didelis specializavimas užkirstų kelią kvalifikacijos siekiantiems asmenims. Bendrojo ugdymo ir profesinės mokyklos galėtų jungtis tokiuose miesteliuose kaip Simnas, Dieveniškės, Skuodas, Vilkija, Aukštadvaris“, – planuojamus esminius pokyčius dėstė ministrės patarėjas.

M. Ablačinskas atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklų artėjimas neišvengimas ir dėl demografinių rodiklių. Pasak jo, Aukštadvaryje 16–18 metų mokinių yra apie 40, kodėl dėl jų turi „plėšytis“ ten veikiančios 3 vidurinį išsilavinimą teikiančios mokyklos? „Galbūt tai reiškia vieną pastatą iš dviejų, nes esant itin mažam mokinių skaičiui ekonomiškai nėra naudinga laikyti keletą pastatų“, – pastebėjo ministrės patarėjas.

„Tinklo klausimas – socialiai itin jautrus“, – pabrėžė ministrė. Mažų miestelių mokyklose dirba daugelis to ir aplinkinių vietovių žmonių, todėl ministrė pažadėjo, prieš priimant bet kokius sprendimus, nuodugniai juos išanalizuoti ir aptarti su vietos bendruomene.

 

Ir visgi – kur profesinio mokymo sėkmė?

 

Kaip teigė ministrė, profesinio mokymo sėkmė – glaudus bendradarbiavimas su verslu. Pasak jos, viena iš tokio bendradarbiavimo formų – pameistrystė: „Šiandien Lietuvoje pameistrystės modelis pradėtas plėtoti, tačiau per maža apimtimi. Žinoma, tai nėra tas modelis, kuris tiktų visoms mokykloms ir visoms sritims. Bet tam tikrose srityse, kur verslas išreiškia aiškų interesą, kai mokydamasis žmogus turi galimybę ir įgyti praktiką versle, ir gauti atlygį, ir matyti aiškias karjeros galimybes, pameistrystė tam itin tinka. Kol kas ji dar nėra gaji, bet, tikime, kad ateityje turės didesnių perspektyvų.“

 

„Ne visada ir ne viskas yra tik Švietimo ir mokslo ministerijos rankose. Kartais daug kas priklauso nuo kitų veikėjų – šiuo atveju nuo verslo. Vidutinis vyraujantis atlyginimas yra šiek tiek daugiau nei 500 eurų. Galime užtikrinti puikias programas, garantuoti veiksmingą mokymą, bet negalime užtikrinti, kad gerai parengtas specialistas ateis į reikiamą darbo vietą. Retorinis klausimas: kodėl didžioji dalis abiturientų profesinėse mokyklose renkasi anglų kalbos egzaminą?.. Mūsų verslas, siekdamas gerų specialistų, turi suvokti, kad jiems reikia mokėti adekvatų atlyginimą“, – savo pastebėjimus išsakė T. Tamošiūnas.

 

Artimiausiais metais į profesines mokyklas bus siekiama pritraukti kuo daugiau mokinių, kad 2020 m. besimokančių santykis profesinio ir aukštojo mokslo institucijose būtų kaip Europoje 50 ir 50, dabar yra 30 ir 70. Visi pokyčiai žadami įgyvendinti iki 2020 m.

 

Aušra ŽIDŽIŪNIENĖ