Pinigų ir mokesčių pamokos pirmokams – repuojant apie euro monetos kelionę ir šokant finansų valsą

Šiemet dešimtyje Lietuvos mokyklų pradėta bandomoji programa – finansinio raštingumo pamokos pradinių klasių mokiniams „Mano bendruomenė“. Netrukus prie iniciatyvos savarankiškai prisijungė dar apie 10 mokyklų. Žaidimo principu paremtas pamokų kursas, kurį sukūrė organizacija „Lietuvo Junior Achievement“, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kovo 5 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) licėjuje ši programa pristatyta mainų programos „Erasmus+“ dalyviams, Vilniaus kolegijos pedagogikos studentams, būsimiems mokytojams iš Danijos, Ispanijos, Švedijos ir Belgijos, Vokietijos. VGTU licėjaus pradinukai demonstravo, kaip rimtų finansinių dalykų mokosi su šokiais ir dainomis.

Smagus žaidimas, už kurio slypi šiek tiek daugiau

 

Kaip tokio amžiaus vaikui kalbėti apie pinigus, darbus, mokesčius ir pareigų pasiskirstymą įmonėse? Organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, pradėjusi šią programą, ją pavertė linksmu žaidimu. Visos naujoje programoje dalyvaujančios mokyklos gauna žaidimus su kortelėmis, kurios pirmiausia „suteikia“ moksleiviui konkrečią profesiją, padeda suprasti, už ką mokami pinigai ir kas moka atlyginimą policininkui bei ugniagesiui. Kitose pamokose pradinukai kuria keksiukų kepyklėlę, simuliuoja realų verslą, taip pat balsuoja ir stebi, kaip jų balsas keičia tolimesnį jų gyvenimą, kuria savo miestą su darbuotojais, įmonėmis ir institucijomis.

 

Organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė sakė išgirdusi pastabų, kad žaisti profesijas – anoks čia finansinis raštingumas – juk vaikai ir patys kartais taip žaidžia. „Turime suprasti, kad šios pamokos prasideda nuo konteksto suvokimo, aplinkos pažinimo ir integravimo į kasdienį mokymosi procesą mokykloje: pirmiausia vaikai turi suvokti, kokioje aplinkoje jie gyvena, kaip valstybėje vyksta procesai ir kaip juda pinigų srautai – nuo to prasideda ir finansinis raštingumas,“ – paaiškino „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė.

Programa sukurta remiantis tarptautine „Junior Achievement“ patirtimi ir gerąja praktika, pastebėjus, jog ne tik jaunosios kartos, bet ir suaugusiųjų finansinis raštingumas Lietuvoje nėra aukštas: pinigai gana lengvai išleidžiami, prisiimami didesni finansiniai įsipareigojimai, nei leidžia galimybės.

 

Pradinukus mokė pats mero patarėjas

 

Renginio metu VGTU licėjaus pirmos klasės mokiniai pristatė „Erasmus+“ studentams jau įgytas finansinio raštingumo žinias ir gebėjimus – suvaidino pasaką apie pinigų apytakos ratą, repavo apie tai, kaip euro moneta keliauja iš pinigų kalyklos per verslo įmones iki banko, galiausiai kartu su personažais robotais šoko finansų valsą.

VGTU Inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė projekto dalyviams vedė vieną iš programos pamokų „Keksiukų kepyklėlės gamybos procesas“, kurioje dalyviai praktiškai išbandė, kokius darbus reikia atlikti kepyklėlėje, sužinojo, kas yra prekė, defektas, darbo pasidalijimas, darbo našumas, efektyvumas, darbo užmokestis, kodėl reikia mokėti mokesčius ir kur valstybė juos panaudoja.

 

Pasak „Lietuvos Junior Achievement“ administracijos ir programų direktorės Jūratės Raudoniūtės, šis projektas, įgyvendintas kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jau duoda pastebimų rezultatų, bei mokytojų kūrybiškumo dėka skirtingose mokyklose yra skirtingai išplėtojamas. „Prieš pradėdami įgyvendinti bandomąją programą nesitikėjome, kad per šias pamokas pradinių klasių mokiniai gaus tiek daug žinių, patirčių finansinio raštingumo tema. Prie to labai prisideda ne tik programos metodikos, sukurta dalomoji medžiaga, bet ir Lietuvos mokytojų kūrybiškumas. Štai pavyzdžiui, Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos mokiniams pamoką, kurioje mokiniai turėjo susipažinti su bendruomenėje veikiančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis vedė pats Panevėžio miesto mero pavaduotojas ir mero patarėjas! Taip pat žaviuosi VGTU Inžinerijos licėjaus mokytojos Rūta Filončikienės gebėjimu ugdant mokinių finansinį raštingumą integruoti skirtingus mokomuosius dalykus. Ji į pamokas „Mano bendruomenė“ integravo ne tik matematiką, lietuvių kalbą, pasaulio pažinimą, bet ir informatiką, o kartu su mokyklos muzikos, šokių mokytojomis – ir muziką, repą, šokį“, – sako J. Raudoniūtė.

Lietuvos mokytojai tampa naujos iniciatyvos ekspertais

 

Jūratės Raudoniūtės nuomone, ekonominio ir finansinio raštingumo, verslumo ugdymo programa stipriai prisideda prie Lietuvos švietimo kokybės gerinimo, o Lietuvos mokytojai, įsitraukę į šią veiklą, tampa jos pradininkais, ekspertais ir gali dalytis patirtimi su užsienio kolegomis, būsimais pedagogais.

Šiuo bendradarbiavimu džiaugėsi ir VGTU inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė. „Prasmingas „Lietuvos Junior Achievement“ ir VGTU inžinerijos licėjaus bendradarbiavimas įgyvendinant finansinio raštingumo ir verslumo skatinimo programas, jau duoda vaisių: mokiniai įgijo naujų patirčių ir gebėjimų, kompetencijų, reikalingų kūrybingai asmenybei. Smagu jausti ir Vilniaus kolegijos pasitikėjimą mūsų mokytojais bei per „Erasmus+“ projektą pasidalyti patirtimi su užsienio šalių studentais – būsimais kolegomis“, – sakė R. Mikalauskienė.

 

„Lietuvos Junior Achievement“ inf.