O kas moko Juos – mokytojus?

Izabelė Kačinskaitė

Mus moko mokytojai, o kas moko juos? Šiandien su šiais žmonėmis – mokytojų mokytojais – ir kviečiame susipažinti. Jie naujausioje „Mokysiu“ tinklalaidėje šmaikščiai ir laisvai papasakojo, kaip atrodo mokytojų rengimo procesas, kaip kraunamas būsimųjų pedagogų žinių bagažas, kaip šiandien atrodo mokytojų studijos.

 

Apie tai diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė, geografijos mokytojas ekspertas, mokomųjų priemonių mokyklai autorius, Vilniaus universiteto dėstytojas Simonas Šabanovas ir Šiaulių universiteto Edukologijos instituto profesorė, socialinių mokslų daktarė Aušra Kazlauskienė.

 

Mokytojas – intelektualas

 

Laidos pašnekovai atviravo, kad visi mokykloje buvo geri mokiniai, o anksčiau įstoti į norimą specialybę nebuvo jokių kliūčių. Visgi visi sutiko, kad mokytojais pasirinko būti kryptingai ir atviravo, jog ši profesija jiems atvėrė neaprėpiamą galimybių lauką.

 

„Mokydamas gali pajusti visą visuomenę ir aprėpti visus jos sluoksnius. Aš mokau net aštuoniasdešimtmečius, nes šiandien lietuvių kalbą mokosi ir užsieniečiai, kuriems amžiaus ribų nėra. Mokydamas žinai, kas ir kaip gyvena šiandien, išmanai visus leksikos sluoksnius bei žodynus. Aš labai gerai jaučiuosi pasaulyje – suprantu, kaip gyvena vaikai, paaugliai, studentai ir vyresnieji“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė V. Leonavičienė.

 

Pasak moters, mokytojas ne tik turi galimybę pažinti jį supančią visuomenę, bet ir nuolat ugdo save, tampa autoritetinga asmenybe, į kurią gali lygiuotis kiekvienas žmogus. O šiuolaikinė pedagogika pasižymi lyderio auginimu, bendradarbiavimo ir empatijos ugdymu.

 

„Mokinys turi tikėti savo mokytojais. Mokytojas gali turėti daug žinių, mokėti herbariumus lotyniškai, tačiau tai – nesvarbu. Mokinys atėjusį žmogų turi matyti kaip stiprų mokytoją, kuriuo jis tikės. Studijos yra tas laikas, kai jūs turite save užauginti“, – sakė ji.

 

Pašnekovų teigimu, mokytojas naudingas visai visuomenei – šeimai, vaikams, artimiesiems ir aplinkiniams. Pedagogikos studijos užaugina inteligentą aristokratą, kurio reikia žmonėms. Laidos dalyviai įsitikinę – mokytojai yra asmenys, galintys kilstelėti visuomenę į aukštesnį lygį.

Sėkmingo mokytojo receptas

 

Visi pašnekovai įsitikinę, kad sėkmingo mokytojo recepto nėra. Tačiau egzistuoja keletas patarimų, kuriais galima vadovautis, norint sėkmingai dirbti pedagogo darbą. Pirmiausia, mokytojas turi būti kitoks, pasitikėti savimi bei nebijoti naujovių, be to, jis privalo ir įsiklausyti į mokinį.

 

„Mes neturime mokytojų paruošti visoms gyvenimo situacijoms. Negalime išvardinti sprendimo būdų, tačiau turime paruošti jiems modelius. Tai reiškia, kad gyvenimiškas iššūkis bus tikrai kitoks. Aš atsiprašau, bet vienodų iššūkių mokykloje tikrai nebūna. Gal skamba keistai, bet mokytojas kas keletą minučių turi priimti svarbius sprendimus ir privalo būti tam pasiruošęs“, – pastebėjo geografijos mokytojas ekspertas, mokomųjų priemonių mokyklai autorius, Vilniaus universiteto dėstytojas Simonas Šabanovas.

 

Visi tinklalaidės dalyviai sutarė – šiuolaikinė švietimo sistema pasikeitusi, o ruošiami būsimieji mokytojai mokomi naujų dalykų. Vienas jų – lyderystė.

 

„Anksčiau būdavo taip, kad autoritetas buvo užsitarnaujamas „jėga“ – pagarba ateidavo per bausmę ir vertinimus. Dabar pagarbą reikia užsitarnauti – ją mokytojui turi dovanoti mokiniai, negalima jos „pelnyti“ dvejetu. Tam, kad ją dovanotų, reikia lyderystės – stipraus ir savimi pasitikinčio žmogaus. O ši specialybė ir daro žmogų stiprų“, – teigė Šiaulių universiteto Edukologijos instituto profesorė, socialinių mokslų daktarė Aušra Kazlauskienė.

 

Ji pastebėjo, kad svarbu mokinį įtikinti, jog kiekviename mokomajame dalyke slypi prasmė – tai yra variklis, skatinantis jaunuolį domėtis ir norėti išmokti kiekvieną dėstomą pamoką.

 

„Prasmė – įgimtas poreikis. Jeigu mes nesukuriame prasmės, mokinys pradeda abejoti, ar jam to prireiks gyvenime. Aš mokau matematikos didaktikos ir, pirmiausia, turiu sulaužyti visus stereotipus. Kad dingtų visos baimės prireikia maždaug mėnesio. Reikia paneigti, kad matematika sudėtinga ir jos išmokti – neįmanoma. Nuleistas rankas privaloma pagyvinti“, – sakė A. Kazlauskienė.

 

Visą pokalbį galima rasti čia.

 

Daugiau apie mokytojo profesiją, pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ – paskyroje „Mokysiu“ arba „YouTube“ platformoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.