Mokinių pasiekimai – priežastis niekada nesustoti…

Jau anuomet, prieš 8-erius metus, bendraujant su Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos (LFMA) vadove Saule Vingeliene, buvo nesunku pajusti, kokia reikšminga fizikos mokytojams asociacija, ieškanti vis naujų galimybių, tobulėjimo idėjų, kelianti sau tikslą suburti kaip galima daugiau žinių siekiančių mokytojų… Šiandien kalbiname naująją asociacijos vadovę – Ievą MAŽULIENĘ, tačiau asociacijos įvaizdis nepakitęs. Jie vis dar – itin veiklūs, ieškantys naujų idėjų ir galimybių, prisidedantys prie Lietuvos švietimo kūrimo… Kviečiame susipažinti su dabartine vadove ir asociacijos veikla šiandien.

 

Prieš 8-erius metus Saulė Vingelienė vylėsi į asociaciją pritraukti daugiau jaunų, aktyvių mokytojų, tad koks asociacijos „veidas“ šiandien?

LFMA veikia jau dvidešimt penkerius metus ir vienija beveik 300 narių, kasmet įtraukdama vis daugiau jaunų mokytojų, kurie pakeičia į užtarnautą poilsį išeinančius narius. Pagrindinė veikla – kasmetės dviejų dienų konferencijos, per kurias mokytojai dalijasi patirtimi, sukaupta metodine ir didaktine medžiaga, projektine ir moksline veikla, skatinančia mokinių motyvaciją mokytis fizikos, gerinančia jų pasiekimus. Tačiau šalia konferencijų vyksta ir naujos, įdomios, bendradarbiavimą skatinančios veiklos: LFMA valdybos nariai 2014 m. domėjosi Škotijos ir Estijos mokytojų asociacijų veikla ir vaidmeniu ugdymo tobulinimo procese, 2015 m. parengė, laimėjo finansavimą ir įgyvendino programą „Kokybiško STEAM ugdymo organizavimo mokykloje perspektyvos“, 2015 m. rudenį drauge su valdybos nare Astra Korsakiene vykome į Japoniją, kur dalyvavome mokymų „Radiacijos ir branduolinės energetikos pagrindai Japonijos ugdymo sistemoje“ programoje, įspūdžiais ir patirtimi dalijomės XXII LFMA konferencijoje „Fizikos vieta STEAM kontekste“, 2016 m. parengta ir įgyvendinta kvalifikacijos tobulinimo programa-išvyka „Latvijos mokslo centrų panaudojimo fizikos ir astronomijos patyriminiam mokymuisi galimybės“, 2017 m. – kvalifikacinė išvyka į Černobylio zoną. Jau penkerius metus asociacija kasmet steigia nominacijas ir skatina aktyvius narius. Šie ir kiti nauji darbai bei galimybės tikrai įtraukia į asociacijos veiklą jaunus, perspektyvius mokytojus.

 

Mokytojai Škotijoje rengiami pagal keletą modelių (4 m. pedagoginės studijos, 1 m. pedagoginę kvalifikaciją teikiančios studijos, gretutinės studijos). Taip tampama „nauju mokytoju“. Baigus pasirinktą programą, Škotija užtikrina vienerių metų darbą konkrečioje švietimo įstaigoje su 70–75 proc. darbo krūviu.

Minite, kad domėjotės Škotijos ir Estijos švietimo sistema bei asociacijų veikla, gal galite supažindinti ir mūsų skaitytojus, kaip vis tai veikia svetur?

Apie Estiją negalėčiau daug kalbėti, nes susitikimuose dalyvavo kiti asociacijos nariai, o aš išklausiau jų parvežtas refleksijas. Bet Škotija – itin įdomi šalis. Ji yra Jungtinės Karalystės dalis, tačiau švietimo sistema – savarankiška. Jos Didenybės Škotijos mokyklų inspektoratas kasmet tikrina visas švietimo įstaigas ir ataskaitas skelbia viešai (apie mokytojų ir vadovų kvalifikaciją, mokinių pasiekimus). Bendros ugdymo programos valstybiniu lygmeniu nėra: jų turinį susiformuoja savivaldybės. Bendros vertinimo sistemos taip pat nėra. Pasitikėjimas pedagogais, įgyvendinant programą, yra nepaprastai didelis.

 

Mokytojai Škotijoje rengiami pagal keletą modelių (4 m. pedagoginės studijos, 1 m. pedagoginę kvalifikaciją teikiančios studijos, gretutinės studijos). Taip tampama „nauju mokytoju“. Baigus pasirinktą programą, Škotija užtikrina vienerių metų darbą konkrečioje švietimo įstaigoje su 70–75 proc. darbo krūviu. Naujam mokytojui priskiriamas konsultuojantis mentorius. Po metų stažuotės vykdomas vertinamasis pokalbis, po kurio tampama arba netampama „tikru mokytoju“, įgyjamas Registruoto mokytojo standartas, pradedama dirbti ir siekiama Diplomuoto mokytojo standarto.

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema yra aiškiai reglamentuota, tačiau ne „kieta“. Kasmet mokytojas turi mokytis ne mažiau kaip 35 valandas (ne per pamokas) ir metų gale pateikti išsamią ataskaitą apie tai, kaip pasikeitė jo asmeninė kompetencija ir mokinių mokymo(si) rezultatai. Į tas valandas įsiskaičiuoja ir mokymasis su kolegomis metodiniuose užsiėmimuose, stebint pamokas, veikiant asociacijoje ar profsąjungoje.

 

Asociacijos yra registruotos ir veikia pagal įstatus / nuostatus, bet yra ir laisvai susibūrusių.

Pagrindinis visų mokytojų asociacijų tikslas – siekti aukščiausio mokytojų darbo kokybės standarto, nes Škotijoje ypač daug dėmesio skiriama mokytojų tobulinimosi svarbai, taip siekiant gerinti mokyklos ugdymo kokybę ir mokinių pasiekimus. Kiekvienas mokytojas turi būti mokytojų mokytojas.

Pagrindinė asociacijų veiklos kryptis – dalyko ugdymo kokybės gerinimas per mokytojų tobulinimąsi (mokymasis grupėmis, mentorystė, konferencijos). Asociacija turi įrodyti „probleminiam“ mokytojui, kad tobulėti būtina, ir padėti jam.

 

Egzistuoja beveik visų dalykų mokytojų asociacijos, tačiau dalis iš jų nesikiša į globalių švietimo problemų sprendimą, o tiesiog dalijasi patirtimi. Ypač aktyvios – istorijos, matematikos, geografijos, technologijų, kūno kultūros, kalbų mokytojų asociacijos, kurios rūpinasi dalyko populiarinimu, gerų darbo ir kvalifikacijos tobulinimo sąlygų savo nariams užtikrinimu, Škotijos švietimo kokybės gerinimu per inovacijų diegimą ugdymo procese, ugdymo modernizavimą ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtrą.

Aktyviausia, turinti įtakos švietimo politikos kaitai, – direktorių ir pavaduotojų asociacija, kuri pagal įstatus bendradarbiauja su Škotijos ir savivaldybių švietimo skyriais. Kryptis – geros darbo sąlygos mokykloje ir kitos galimybės vaikams įgyti geriausią išsilavinimą (pavyzdžiui, parengta Mokymo programa pradinei mokyklai, pasiektas nemokamas maitinimas mokiniams ir kt.).

Labiausiai kelia nerimą, ar integruotas gamtos mokslas pagrindinio ugdymo pakopoje nesusilpnins fizikos žinojimo pagrindų, ar mokiniai bus tinkamai paruošti įsisavinti fizikos turinį vidurinio ugdymo pakopoje?..

 

Sugrįžkime į nacionalinį kontekstą… Vyksta ugdymo turinio kaita, kiek ir kaip prie to prisidedate? Ką manote apie integruotas ugdymo programas?

2013 m. XIX LFMA konferencija „Kaip pagerinti mokinių fizikos pasiekimus“ vyko laikmečiu, kai Švietimo ir mokslo ministerijoje pasklido idėja pagrindinio ugdymo klasėse integruoti gamtos mokslų turinį. LFMA atstovai dalyvavo diskusijose, išsakė savo lūkesčius ir nerimą, todėl po šios konferencijos atsirado raštas Švietimo ir mokslo ministerijai „Dėl gamtamokslinio ugdymo kaitos 2014–2020 m. veiksmų plano“, kuriame Lietuvos fizikos mokytojų asociacija, išanalizavusi Gamtamokslinio ugdymo kaitos 2014–2020 m. veiksmų planą, pritarė veiksmams, kurie:

• skatins neformalųjį švietimą derinti su formaliuoju ugdymu, plėtojant neformaliojo švietimo prieinamumą ir papildant formalųjį ugdymą naujomis veiklomis, aplinkomis bei formomis;
• prisidės prie gamtos mokslų studijų populiarinimo ir prie studentų, pasirinkusių gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų programas, skaičiaus didinimo;
• lems dirbančių gamtos mokslų ir pradinio ugdymo mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, įgyvendinant naujas, kvalifikacijos laipsnio nesuteikiančias studijų programas;
• įpareigos numatyti biudžete lėšų mokyklų gamtos mokslų laboratorijoms įrengti ir joms aprūpinti priemonėmis, edukacinėms erdvėms mokykloje ir už jos ribų sukurti;
• lems laboranto pareigybės svarbą, privalomų kvalifikacinių reikalavimų jam atsiradimą.

 

Tačiau fizikos mokytojai prieštaravo, kad pokyčiai prasidėtų nuo I pakopos pagrindinio ugdymo klasėse įvesto, biologiją, chemiją, fiziką ir gamtinę geografiją apimančio, integruoto gamtos mokslų mokomojo dalyko, siūlė į veiksmų planą įtraukti nuostatas dėl gamtamokslio ugdymo stiprinimo pradinėse ir 5–6 klasėse.

Šiuo metu vykstantys procesai tam tikra prasme atkartoja minėtas tendencijas, todėl esame aktyviai įsitraukę į ugdymo turinio svarstymą, teikiame pasiūlymus ir kartu su kitomis mokytojų asociacijomis ieškome palankiausių sprendimų dėl pokyčių. Labiausiai kelia nerimą, ar integruotas gamtos mokslas pagrindinio ugdymo pakopoje nesusilpnins fizikos žinojimo pagrindų, ar mokiniai bus tinkamai paruošti įsisavinti fizikos turinį vidurinio ugdymo pakopoje?..

Todėl fizikos mokytojai nepritaria mechaniškai gamtos mokslų integracijai, nepaliekant galimybių mokykloms pačioms pasirinkti integruotą kursą ar atskirus dalykus.

 

Kaip vertinate įtraukiojo ugdymo situaciją Lietuvos mokyklose?

Tenka pripažinti, kad ir itin gabūs, ir mokymosi sutrikimų turintys mokiniai vis dar negauna tinkamos pagalbos, nėra skirtingų lygių mokinių mokymosi pasiekimų aprašų. Tai daro mokytojo darbą labai sudėtingą. Klasėse dėl plačios turinio apimties ir didelio mokinių skaičiaus neįmanoma organizuoti kokybiško gabių mokinių ugdymo. Trūksta strategijos, kaip išlaisvinti gabių mokinių potencialą, nes Lietuvą konkurencinga ir sėkminga šalimi pasaulyje pirmiausia gali padaryti gabūs mokiniai. Tai, ką esame pasiekę pasaulyje fizikos srityje, yra tik dėl pasiaukojančių mokytojų sunkaus darbo ir atsidavimo mokiniams.

 

Lietuvoje dažnai pabrėžiama skurdi mokymo priemonių bazė, mokomosios medžiagos nepakankamas lygis. Kaip yra fizikos pamokoje?

Švietimo ir mokslo ministerijos tvirtinami bendrieji ugdymo planai nustato mokyklų atsakomybę už tai, kad per gamtos mokslų, ypač fizikos, pamokas „būtų mokomasi tiriant, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti būtų skiriama ne mažiau kaip 30–40 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti kitoje ugdymo įstaigoje, atviruose prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose“. Tačiau iki šiol tam nesudaromos finansinės galimybės tinkamai mokymosi aplinkai mokykloje sukurti, o ne vienai mokyklai išvykos į mokslo ir tyrimų centrus taip pat nepakeliama finansinė našta. Modernių ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics, STEAM) tikslus įgyvendinančių mokymosi priemonių bei aplinkų mokyklose išties trūksta, tad dažnai lieka džiaugtis fizikos mokytojų kūrybiškumu ir atsidavimu, siekiant tai kompensuoti virtualiomis ugdymosi aplinkomis, skleidžiant savo gerąją patirtį šalies mokytojams.

 

Kokias 10-mečio naujoves, atsiradusias fizikos mokymo srityje, vertintumėte kaip itin reikšmingas?

Manau, vienos svarbiausių naujovių yra STEAM atėjimas ir virtualiųjų ugdymo terpių išplėtojimas, galimybės mokytis Lietuvos, kaimyninių šalių ar net toli esančiuose mokslo centruose (pavyzdžiui, Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN).

 

Šiandieninis mokymas neįsivaizduojamas be netradicinių pamokų arba tradicinių pamokų, bet netradicinėse erdvėse, kaip yra su fizikos mokymu? Kaip atrodo fizikos pamoka?

Pamoka – jau nebe 45 minutės kabinete, mokantis iš vadovėlio. Tai tampa tikra tiriamąja ir eksperimentine laboratorija, naudojantis visais įmanomais pasaulio mokslo lobynais. Labai gaila, bet tai vyksta tik dalyje mokyklų, o kitose – dar tik siekiamybė. Džiugu, kad yra aktyvių ir smalsių mokinių, kuriems savo laiko negaili mokytojai, padėdami ruoštis ir dalyvauti įvairiuose konkursuose, olimpiadose. Mokinių laimėjimai ir pasiekimai yra viena iš priežasčių nesustoti, organizuoti mokymąsi tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant ir išrandant.

 

Kaip Fizikos mokytojų asociacija sprendžia narių kvalifikacijos kėlimo klausimą? Kokių kvalifikacijos kėlimo programų norėtumėte?

Jau 2014–2016 m. LFMA konferencijų paskirtis buvo skleisti STEAM diegimo fizikos pamokose galimybes: pranešimuose „Scientix2 Lietuvos mokytojams“, „Scientix – idėjos ir resursai STEM mokytojams“, kur savo tarptautine mokymosi patirtimi dalijosi fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė. Didelio susidomėjimo sulaukė ir kitų mokytojų pranešimai: „Mokinių tiriamoji veikla – langas į pasaulį“, „Tiriamieji darbai ir eksperimentinis uždavinių sprendimas, naudojant mokomuosius objektus ir kitas programas“, „Tiriamoji veikla ir kuriančios asmenybės“, „Pirmieji Lietuvos fizikos mokytojai CERN“, „Mokinių eksperimentinės kompetencijos formavimas fizikinio eksperimento pagrindu“ ir kt. Ne vienas mokytojas jau vyko į stažuotes CERN ir dalijosi savo patirtimi. Manau, LFMA konferencijų temos ir pranešimai yra pakankamai profesionalūs ir aktualūs (kasmet dalyvauja 100–120 mokytojų). Taip pat didelę paklausą turi mūsų valdybos narių (Kauno Jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Rigonda Skorulskienė, Biržų „Saulės“ gimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Astra Korsakienė) organizuojami mokymai dalyko mokymo modernizavimo ir mokinio pažangos matavimo temomis. Šalia mokytojų profesinio meistriškumo tobulinimo atsiranda didėjantis ir emocinio intelekto lavinimo poreikis, kur savo patirtimi su kolegomis dalijuosi aš.

 

Kaip manote, kaip šiandien įgyvendinamas kompetencijų ugdymas mokykloje? Kaip jos pamatuojamos?

Jau prieš kelerius metus patvirtinta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Geros mokyklos koncepcija kelia siekius mokymosi procesą padaryti lankstesnį, orientuotą į bendrųjų kompetencijų ugdymą. Tačiau iki šiol nėra nacionalinių instrumentų, kaip patikrinti tų kompetencijų pasiekimų lygį, todėl ir fizikoje dažniau orientuojamasi į mokinių pasiekimus. Gerai bent tai, kad naujausi vadovėliai ir aktyviausi fizikos mokytojai nepamiršta, jog mokinio asmeninė ūgtis apima ir kompetencijas, kurias iki šiol kiekviena mokykla ir kiekvienas mokytojas matuoja pagal savo susikurtus instrumentus.

Labai sunku prognozuoti, nes švietimo politika keičiasi su kiekvieno naujo ministro atėjimu. Turėtų atsirasti nuosekli ir sisteminė švietimo strategija, kurios įgyvendinimas nepriklausytų nuo politinių vėjų.

 

Kokį Lietuvos švietimą regite po 10 metų? Kaip manote, kas iš tiesų pasikeis?

Kas bus po 10 metų? Labai sunku prognozuoti, nes švietimo politika keičiasi su kiekvieno naujo ministro atėjimu. Turėtų atsirasti nuosekli ir sisteminė švietimo strategija, kurios įgyvendinimas nepriklausytų nuo politinių vėjų, o kiekviena nauja asmenybė vestų švietimo bendruomenę ta pačia kryptimi, tęsdama jau pradėtus darbus ir tinkamai parengtus pokyčių projektus.

 

Ir šiek tiek apie save… Kaip ir kodėl tapote LFMA vadove?

Nuo 2006 m. esu Žiežmarių gimnazijos direktorė ir jau šešerius metus vadovauju LFMA, kurios nare tapau prieš 23 metus. Esu kvalifikuota fizikos-matematikos mokytoja, tačiau nuo pat pirmųjų mokytojavimo metų pakerėjo fizika. Todėl nesiblaškiau ir dirbau fizikos mokytoja, tikslingai siekdama profesinio meistriškumo, kol 2003 m. įgijau fizikos mokytojos ekspertės kategoriją. Visada aktyviai dalijausi patirtimi, mokiau kolegas pamokos vadybos ir savo metodinės veiklos paslapčių seminaruose ir LFMA konferencijose. Iki 2013 m. penkias kadencijas buvau renkama į LFMA valdybą, todėl nuolat artimai bendravau su buvusia asociacijos vadove Saule Vingeliene, kuri aktyviai būrė asociaciją, dėjo daug pastangų, kad jos veikla būtų įdomi ir naudinga fizikos mokytojams. Suprantama, kad Saulei, pradėjus vadovauti Nacionaliniam egzaminų centrui, pasidarė nelengva suderinti šias dvi veiklas, tad 2013 m. konferencijoje ji atsistatydino. Taip jau atsitiko, kad konferencijos dalyviai išrinko mane naująja LFMA prezidente (šiemet baigiasi antroji kadencija), o Saulė Vingelienė tapo LFMA Garbės nare. Džiugu, kad iki šiol ji atvyksta į konferencijas ir supažindina mus su įvairių tyrimų duomenimis, pataria, ką reikia tobulinti, kuria kryptimi siekti pokyčių.

 

Nelengva suderinti mokyklos direktorės ir asociacijos vadovės pozicijas, sunku ištrūkti iš darbo į LFMA valdybos pasitarimus ar konferencijas, dalyvauti įvairiuose susitikimuose aktualiais klausimais. Tačiau kartu visa tai padeda neatitrūkti nuo bendro švietimo politikos fono, nors kartais sudėtinga suderinti vadovo, mokytojo ir savo subjektyvius matymus. Esu įgijusi ir emocinio intelekto ugdymo bei tobulinimo lektorės licenciją, ugdausi pati ir vedu mokymus mokytojų kolektyvams. Matyt, tokia jau mano konstitucija, kad vis ieškau kažko naujo…

 

Baigdama pokalbį, I. Mažulienė teigė esanti nepataisoma optimistė, mėgstanti ne tik savo darbą, bet ir keliauti, grybauti arba tiesiog vaikščioti po miškus. Ir šiandien ji neabejoja, kad LFMA gyvuos ir bus brandi bei aktyvi organizacija, nes jos stiprybė – žmonės, jauni ir patyrę fizikos mokytojai, kurie moko visatos paslapčių visų mūsų vaikus.

 

Dėkoju už pokalbį.