Kodėl architektūros pamokos turėtų vykti jau mokykloje

Ar gali architektūros ir kitos meninei krypčiai priskiriamos pamokos būti lygiavertės matematikai, fizikai, rašymui ir kitiems dalykams, kurie mūsų ugdymo programoje dažniausiai laikomi svarbesniais? Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto lektorė Laura JANKAUSKAITĖ-JUREVIČIENĖ įsitikinusi, kad mokyklose daugiau dėmesio meniniam ugdymui tik padėtų mokiniams kūrybiškiau ieškoti sprendimų ir tiksliuosiuose moksluose.

 

Su lektore, architektūros modulių dėstytoja, kuri kartu su kolegomis organizuoja ir vasaros architektūros stovyklą mokiniams (stovyklos laikas: birželio 25–29 d. 9–17 val. Vieta – Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetas (Studentų g. 48, Kaunas), kalbėjome apie meninių dalykų ir architektūros suvokimo svarbą bei naudą. Taip pat ir sunkumus, su kuriais mokiniai susiduria planuodami savo ateitį.

 

Akivaizdu, ne visi gali tapti menininkais, bet kokią šių dalykų naudą įžvelgiate ugdymo procese?

Meninis ugdymas padaro didžiulę įtaka vaikų emocinei, dvasinei, intelektinei brandai. Mokyklose, kuriose daugiau dėmesio skiriama meninei krypčiai, nėra tokios ryškios konkurencijos ar patyčių, kalimo ar geresnio pažymio siekimo. Girdžiu oponentus sakant: „Ne visi gali būti menininkai!“ Vis dėlto kurti tikrai galima visur, visada ir tai daryti gali visi. Kūryba pagelbėja tiek konstruojant pastatus, tiek ir sprendžiant įvairias kasdienes problemas.

 

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, parengtoje pagal bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių piliečių idėjas, yra tokia eilutė: „Siekiame pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi.“ Šia strategija vadovaudamiesi valdžios atstovai priima strateginius sprendimus.

Manau, kad būtent šis strateginis tikslas yra labai svarbus ir reikėtų judėti link jo įgyvendinimo. Kad kiekvienas visuomenės narys būtų kūrybiškas, itin svarbu šią savybę ugdyti nuo mažens. Tam, kad ilgainiui užaugusių vaikų kūrybiškumas prisidėtų plėtojant sumanią ekonomiką, statant sumanius miestus, išmaniai valdant valstybę.

 

Esate architektūros dėstytoja. Kokią naudą, Jūsų manymu, mokiniui gali suteikti ši sritis?

Architektūra nėra tik pastato suprojektavimas, tai yra ir artimos aplinkos, socialiai atsakingų erdvių kūrimas, išmaniųjų technologijų taikymas. Architektūra gali padėti kurti saugią aplinką, formuoti visuomenės meninį skonį, mažinti socialinę atskirtį. Architektūros suvokimas padeda įvertinti mūsų istorinį paveldą, unikalumą, įžvelgti istorijos pėdsakus mūsų miestuose. Todėl galbūt ją reikėtų įtraukti dar į priešmokyklinio ugdymo programas?

Aš asmeniškai norėčiau, kad pagaliau užaugtų karta gyventojų, kurie planuodami statytis namus architekto paprašytų sukurti tokį projektą, kuris būtų ne „A+“ energinės klasės ir pigus pastatyti, bet įdomus savo forma, puikiai integruotas į aplinką, išraiškingos architektūros. Visgi mūsų visų namai formuoja bendrą aplinką, kuria gyvenvietę ar miestą. Ir nuo kiekvieno mūsų sprendimo priklauso, kokioje visuomenėje ar aplinkoje gyvensime. Tad bendras architektūros suvokimas praturtintų mus visus.

 

O kokia yra kitų valstybių patirtis, įtraukiant architektūros dalyką į mokinių ugdymo programas?

Europos Taryba organizavo apklausą dėl meninio ugdymo mokyklose. Ji parodė, kad Europos valstybių ugdymo programose egzistuoja hierarchija, pagal kurią skaitymui, rašymui ir matematikai yra suteikiama pirmenybė. Buvo pastebėta, kad daugumoje nacionalinių mokinių ugdymo programų menų dalykai (dažniausiai vizualieji menai ir muzika) yra privalomi tik pradiniame ar pagrindiniame ugdyme, paskui jie beveik visur tampa pasirenkamu dalyku. Pavyzdžiui, architektūrą į privalomų dalykų sąrašą įtraukia tik penkios šalys! Labai dažnai menai integruojami į kokios kitos mokymo srities struktūrą.

 

Svarbu suvokti, kad spalvinimas lietuvių kalbos ar matematikos pratybose neugdo meninio suvokimo ir kūrybiškumo, o tik skatina kuo greičiau atlikti mechaninį darbą. Norintys studijuoti architektūrą jaunuoliai turi žinoti, kad patys gali kurti, ieškoti idėjų ir jas įgyvendinti. Tokius gebėjimus jie turi ugdytis jau mokykloje.

 

Kartu su kolegomis KTU Statybos ir architektūros fakultete tradiciškai organizuojate vasaros dienos stovyklą mokiniams „Architektūros akademija“. Kas paskatino imtis šio projekto?

Paprasčiausias klausimas: kaip jaunam žmogui suvokti, kokią specialybę rinktis, kai tau tik 16 metų, o turi nuspręsti savo profesinę kryptį visam gyvenimui? Tad ši idėja ir kilo iš noro prisidėti prie jaunų žmonių meninio ugdymo, supažindinti su architektūros studijomis, pristatyti įvairias architekto darbo puses ir taip padėti apsispręsti.

Per šią stovyklą neformalioje aplinkoje dalyviai analizuoja, kuria, dirba komandoje, pristato savo idėjas, mokosi jas ne tik pateikti, bet ir apginti, t. y. pagrįsti savo sprendinius. Bet pats svarbiausias stovyklos tikslas – padėti jaunuoliams susivokti apie šią specialybę, suprasti, kad ji yra labai garbinga, įdomi, kūrybiška, bet kartu ir labai atsakinga, reikalaujanti daug meilės darbui.

Dalyviai susipažįsta su kai kuriais dėstytojais, kurie juos lydės per studijų metus. Gali pabendrauti, padiskutuoti apie studijas, projektus su būsimais kolegomis, dabartiniais architektūros studentais, kurie padeda stovykloje atlikti užduotis.

 

KTU Statybos ir architektūros fakultetas kviečia visus 14–18 metų mokinius, mėgstančius kurti ir besidominčius architektūra, į vasaros dienos stovyklą!

Daugiau informacijos apie stovyklą rasite – https://saf.ktu.edu/events/moksleiviu-vasaros-stovykla-architekturos-akademija-2018/.

 

2017 metų stovyklos akimirkos