Kiekvienas turi pajusti judėjimo džiaugsmą

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Linda GUDAITĖ – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė, po pamokų mokiniams vedanti tinklinio ir badmintono treniruotes. Lapkričio 13 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete jos veikla buvo įvertinta apdovanojimu – pedagogė pateko tarp geriausių ir aktyviausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų. „Norėčiau būti panaši į Lindą Gudaitę, nes ji supažindino su sportu, mane motyvuoja, palaiko, padeda, pralinksmina“, – prieš kelerius metus kandidatuodama į Mokinių seimą gimnazijoje rašė viena iš pedagogės mokinių. Tai turbūt dar vienas svarbus įvertinimas ir priežastis pokalbiui.

Buvote išrinkta viena geriausių kūno kultūros mokytojų, gavote apdovanojimą už praktinę veiklą ir indėlį į šalies vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą, kūno kultūros ir sporto plėtrą per 2016–2017 ir 2017–2018 mokslo metus. Ką reikšmingo nuveikėte per šį laikotarpį?

Mano manymu, svarbiausia, kad kūno kultūros pamokos būtų patrauklios, inovatyvios ir skatintų aktyvų bei sveiką gyvenimo būdą. Todėl lankiau nemažai praktinių seminarų, teorinių paskaitų, kuriose išbandžiau ir patyriau įvairias aktyvias ir įdomias veiklas, įgytas žinias stengiausi pritaikyti pamokose. Taip mūsų gimnazijoje atsirado stacionarūs dviračiai (Šiaulių sveikatingumo klubo „Impuls“ dovana), TRX diržai, didieji kamuoliai, vedu balanso, pilateso pamokas, „x-fit“ neformalaus ugdymo užsiėmimus. Savo darbo metodiką pristatau vesdama atviras pamokas, vadovaudama studentų praktikai, organizuodama seminarus Šiauliuose ir už miesto ribų (Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos praktinėse-metodinėse konferencijose, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ ir Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos vykdomame socialiniame fizinio aktyvumo skatinimo projekte „Judėkim.lt“, per tiesioginę kūno kultūros pamokos transliaciją). Dalyvavau atnaujinant kūno kultūros ženklo programą ir rengiant programos užduotis.

 

Organizavau tradicinius Lietuvos kultūros mokytojų asociacijos inicijuotus sveikatingumo projektus Šiaulių miesto ir apskrities mokykloms bei mokytojams: „Rudens aerobikos fiesta“, „Šiaulių mokytojų žaidynės“, taip pat tarptautinius projektus „Beactive – žaisk kvadratą“, „Pasaulinė sniego diena“. Žinias pritaikau organizuodama neformaliojo švietimo užsiėmimus, įvairias varžybas ir olimpinės kartos renginius gimnazijoje bei mieste.

Su gimnazistais jau ne vienerius metus dalyvauju Lietuvos mokyklų žaidynėse, laimime prizines vietas. Šie metai ypatingi, nes gimnazijos komanda šiose žaidynėse gimnazijų ir vidurinių mokyklų pirmoje grupėje iškovojo nugalėtojų vardus.

 

Dirbate ne tik gimnazijoje, bet ir trenere „Impuls“ sporto klube. Kuo skiriasi darbas su vaikais, paaugliais ir suaugusiaisiais? Galbūt šios patirtys leidžia Jums pastebėti, apibendrinti tendencijas – ar dažniau sportuoja tie suaugusieji, kurie tą darė nuo vaikystės?

Sveikatos ir fizinio aktyvumo žinios reikalingos ikimokykliniame, pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme – pasitaiko atvejų, kai į sveikatingumo klubą ateina suaugusieji, mokykloje vengę kūno kultūros pamokų ir nesuprantantys, kaip taisyklingai atlikti pagrindinius pratimus.

Darbas su vaikais, paaugliais ir suaugusiaisiais skiriasi dėl jų amžiaus skirtumo ir fizinių gebėjimų. Sveikatos ir fizinio aktyvumo žinios reikalingos ikimokykliniame, pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme – pasitaiko atvejų, kai į sveikatingumo klubą ateina suaugusieji, mokykloje vengę kūno kultūros pamokų ir nesuprantantys, kaip taisyklingai atlikti pagrindinius pratimus. Todėl siūlyčiau tėveliams pasistengti, kad vaikai galėtų pajusti judėjimo džiaugsmą nuo mažens. Jei vaiko sveikata silpnesnė, galima pritaikyti aktyvią veiklą pagal jo gebėjimus.

 

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad mūsų vaikų fizinis aktyvumas nuosekliai mažėja, o dėl to prastėja jų sveikatos būklė. Kita vertus, pastaruoju metu populiarėja maratonai, domėjimasis sveiku gyvenimu būdu. Kokias tendencijas pastebite dirbdama su gimnazistais – didėja ar mažėja jų fizinis aktyvumas nuo tada, kai pradėjote dirbti mokykloje, iki dabar?

Norisi, kad ne tik ugdymo įstaigose, bet ir šeimose daugiau dėmesio skirtume sveikatai.

Smagu stebėti, kad požiūris į fizinį aktyvumą keičiasi ir per mano darbo praktiką jis pajudėjo į priekį. Bet dar ne taip stipriai, kaip norėtųsi. Norisi, kad ne tik ugdymo įstaigose, bet ir šeimose daugiau dėmesio skirtume sveikatai. Vaikai tikrai nori judėti, tik reikia juos sudominti.

 

Žiniasklaidoje paskelbus naujieną, kad nuo kitų metų bus daugiau kūno kultūros pamokų, komentaruose pasipylė siūlymai pirmiausia sudaryti tinkamas sąlygas neskubant persirengti, po pamokos – nusiprausti po dušu, skundžiamasi, kad persirengimo kambariuose, sporto salėse per mažai erdvės. Ar susiduriate su šiomis problemomis gimnazijoje, ką siūlytumėte toms mokykloms ir mokiniams, kurie tuo skundžiasi?

Pritariu kūno kultūros pamokų skaičiaus didinimui, jis būtinas. Sąlygos mokyklose gerėja: vien šiais metais daugelyje mūsų miesto mokyklų yra atnaujinamos sporto salės ir persirengimo kambariai. Aišku norėtųsi, kad kūno kultūros pamokose nebūtų jungiamos didelės mokinių grupės, nes didėja traumų tikimybė, kiti mokiniai privengia net persirengti, jei yra didelis skaičius sportuojančių.

Visi turi pajusti judėjimo džiaugsmą: ir turintys sveikatos problemų, ir fiziškai silpnesni, dažnai būtent pastarieji dar labiau stengiasi ir nori judėti.

 

Prieš kelerius metus tėvai buvo pasipiktinę, kad kūno kultūros pamokoms reikalingi užduočių sąsiuviniai. Ar juos naudojate ir kaip tai vertinate?

Atsiradus naujovėms visada būna įvairių nuomonių. Nemanau, kad reikėtų piktintis, nes užduočių sąsiuviniuose užduotys ir klausimai supažindina su aktyvia fizine veikla. Užduočių sąsiuvinius naudoju organizuodama renginius (viktorinas), taip pat teorinėse pamokų dalyse.

 

Kokias naujoves, neįprastas veiklas ar pamokos modelius taikote? Ir apskritai – ar per kelis pastaruosius dešimtmečius kūno kultūros pamokų turinys ir forma keičiasi?

Mokiniams pamokose patinka įvairios netradicinės veiklos. Gal todėl, kad apie bėgimą, krepšinį, tinklinį, futbolą vaikai daug informacijos sužino iš televizijos, savo aplinkoje. Gimnazistai ypač mėgsta netradicinius žaidimus, vaikštome su šiaurietiško ėjimo lazdomis, važiuojame stacionariais dviračiais, atliekame funkcinius pratimus su TRX diržais, pilateso mankštos ir balanso pratimus. Tiesiog stengiuosi, kad pamokos būtų patrauklios ir įdomios vaikams. Supažindinu mokinius su šiuolaikiškomis fizinio aktyvumo formomis ir tikiuosi, kad baigę gimnaziją jie norės savo laisvalaikį leisti aktyviai, gal užsuks ir į sveikatingumo klubą.

 

Kokiais būdais skatinate mokinius sportuoti, kaip įtraukiate į pamokos ar renginių veiklas tuos, kurie nėra sportiški, turi sveikatos problemų ir pan.?

Visi turi pajusti judėjimo džiaugsmą: ir turintys sveikatos problemų, ir fiziškai silpnesni, dažnai būtent pastarieji dar labiau stengiasi ir nori judėti. Šiuo metu mokyklose (bent jau mūsų gimnazijoje) visi mokiniai sportuoja vienoje grupėje. Pamokose deriname veiklas pagal kiekvieno fizinius gebėjimus ir sveikatos būklę, nes kiekvieną rugsėjį gauname žinių iš visuomenės sveikatos priežiūros specialistų apie mokinių sveikatą ir žinome, kuriai grupei – pagrindinei, parengiamajai ar specialiajai – mokinys priklauso.

 

Kokius sporto renginius, akcijas organizuojate gimnazijoje?

Per mokslo metus tenka organizuoti daug renginių, varžybų. Atsižvelgiame į mokinių norus ir poreikius. Tai ir badmintono vienetų bei dvejetų varžybos, draugiškos tinklinio varžybos ir mėgėjų tinklinio turnyrai ne tik gimnazijoje, bet ir mieste, „Olimpinės kartos“ projektui ir Pasaulinei sveikatos dienai skirti renginiai. Taip pat jau minėti tarptautiniai projektai, „Rudens aerobikos fiesta“, į kurią susirenka mokiniai ir pedagogai ne tik iš miesto, bet ir apskrities mokyklų. Gimnazijos ir miesto pedagogus skatiname fiziškai aktyviai veiklai mokytojų žaidynėse, su gimnazijos pedagogais žingsniuojame pėsčiųjų žygiuose, plaukiame baidarėmis.

 

Tikriausiai sportuojate ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu? Kokios sporto šakos Jums labiausiai patinka?

Sportas ir aktyvus laisvalaikis lydi mane visur, net ir per atostogas ilsiuosi aktyviai – keliauju dviračiais, plaukiu baidarėmis. Jei dabar tektų rinktis profesiją, nieko nekeisčiau. Neišskirčiau mėgstamiausios sporto šakos, bet visada stebiu lengvosios atletikos varžybas, nes pati aktyviai sportuodama bėgiojau vidutinius nuotolius, esu neabejinga tinkliniui, futbolui, krepšiniui, įdomu stebėti slidinėjimo, penkiakovės, badmintono, plaukimo varžybas. Kiekviena nauja patirtis sužadina domėjimąsi ir pažinimą.

 

Kas Jus labiausiai džiugina dirbant su mokiniais?

Džiugina tai, kad kiekviena diena skirtinga. Vienodų dienų nebūna. Mokiniai į pamokas ir neformaliojo švietimo užsiėmimus ateina skirtingai nusiteikę, su skirtingais poreikiais, kiekvienas atsineša savo požiūrį. Ir dar smagiau, kai atėjęs liūdnas ar pavargęs mokinys iš pamokos išeina su šypsena. Tiesiog stengiuosi, kad pamokos būtų įdomios ir mokiniai norėtų sugrįžti.

 

Dėkoju už pokalbį.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Vienas komentaras