Gestų kalbos teisė vaikams

Tarptautinė gestų kalbos diena minima rugsėjo 24-ąją. Tądien Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos aktyvistai – mokyklos tarybos nariai: Justina Čiplytė (7 kl.) ir Deividas Raščius (10 kl.), mokinių deleguoti Nedas Kubilius (7 kl.) ir Marijus Vinciūnas (8 kl.) – kartu su manimi, vyriausiąja lietuvių-gestų kalbos mokytoja Lijana Čipliene, dalyvavo Vilniuje suorganizuotame renginyje „Gestų kalbos teisė vaikams“.

Kartu su Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentu Kęstučiu Vaišnora aptarė kurčiųjų ugdymo procese kylančias problemas. Paskui vyko į LR švietimo, mokslo ir sporto ministeriją susitikti su viceministrais. Per diskusiją J. Čiplytė pateikė aktualų klausimą: kodėl girdintys tėvai taip nenoriai leidžia savo vaikus, turinčius klausos negalią, į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindines mokyklas, verčiau pasirinkdami bendrojo ugdymo? Pateikė pavyzdį, kad mokiniai, mokydamiesi bendrojo ugdymo mokyklose, jaučiasi atstumti, patiria daugiau patyčių dėl klausos, mokytojai nėra pasirengę su jais dirbti, nes nemoka gestų kalbos arba neturi laiko. Jai kilo klausimas: galbūt girdintys tėvai negauna informacijos, kur vaiką geriau nukreipti mokytis?

D. Raščius pasakojo savo skaudžią patirtį pradinėje mokykloje ir prašė viceministrų neuždaryti kurčiųjų mokyklų, nesujungti kurčiųjų ir girdinčiųjų į vieną ugdymo įstaigą. Taip pat prašė, kad būtų kuo daugiau profesijų pasirinkimų kurtiesiems. Ministerijos atstovai siūlė į mokytojų rengimo programas kaip pasirenkamąjį dalyką įtraukti ir gestų kalbą. Juolab kad prieš kurį laiką lietuvių gestų kalba būsimiems mokytojams jau buvo siūloma kaip pasirenkamasis dalykas.

Kaip informavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė, Surdologijos centras yra parengęs naują projektą dėl gestų kalbos kursų organizavimo keturiose kurčiųjų ugdymo įstaigose ir artimiausiu metu bus rengiami nemokami lietuvių gestų kalbos mokymai mokyklų bendruomenėms.

Taip pat kalbėta apie specialias mokymo priemones, kurių stokoja kurčiųjų mokyklos. Šiuo metu Nacionalinė švietimo agentūra tęsia Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro pradėtą ES projektą „Specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimas“. Dar šiemet bus nupirktos reikalingos priemonės, jos pateks į visus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrus.

Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje) veikia 4 ugdymo įstaigos, kuriose ugdoma 260 kurčių ir neprigirdinčių vaikų, iš jų ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų – 67.

+23

0