Gerosios praktikos ir inovacijos Lietuvos vaikų darželiuose

Jau kurį laiką diskutuojant, kad pernelyg mažai dėmesio skiriama šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, šįkart Švietimo ir mokslo ministerijoje mokslininkių grupė (doc. dr. Birutė Autukevičienė, doc. dr. Lina Kaminskienė, doc. dr. Aušra Rutkienė, doc. dr. Ilona Tandzegolskienė), vadovaujama prof. Onos Monkevičienės, pristatė vykdyto tyrimo „Pažangi pedagoginė praktika ir pedagoginės inovacijos Lietuvos vaikų darželiuose“ rezultatus. Mokslininkės kvietė atkreipti dėmesį, kokios pažangios pedagoginės praktikos Lietuvos vaikų darželiuose jau taikomos, o kokios pagalbos pedagogai vis dar pasigenda.

„Nemažą dalį dėmesio skiriame bendrajam ugdymui ir aukštajam mokslui, bet dažnai apleidžiame tą pamatinę bazę, iš kurios ir atsiranda „viršus“. Sėkmingas ikimokyklinis ugdymas, greičiausiai, yra toji sąlyga, kuri ateityje leistų išvengti tam tikrų duobių bendrojo ugdymo pakopoje. Kai kalbame apie kūrybiškumą bendrajame ugdyme, visada klausiu, o kur buvo formuojamas vaikų smalsumas?.. Manau, kad visuomenės požiūrį būtina kreipti nuo vaikų pasaugos link vaikų ugdymo. Tikiuosi, kad šio tyrimo išvados galės tapti rekomendacijomis mūsų šalies vaikų darželiams“, – susitikimo popietę kalbėjo viceministras Gražvydas Kazakevičius

 

Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto direktorė doc. dr. Lina Kaminskienė sakė, kad tyrimo duomenis atskleisti padėjo kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Ji taip pat pabrėžė, kad inovacija švietimo sistemoje – tai kūrybinė idėja ir jos pritaikymas. Anot jos, inovacija gerina mokymosi rezultatus, užtikrina teisingumą ir stiprina švietimo sistemą.

 

KOKYBINIO TYRIMO REZULTATAI: GERŲJŲ PRAKTIKŲ PAVYZDŽIAI
(doc. dr. Birutė Autukevičienė)

 

Atliekant tyrimą išryškėjo keletas pagrindinių krypčių, į kurias orientuojamas ugdymas šalies vaikų darželiuose:

1. STEAM ir kitoms inovatyvioms veikloms skirtos tyrinėjimų laboratorijos ugdymo įstaigose:

 

• Vaikų grupė paverčiama tyrinėjimo ir eksperimentavimo laboratorija. (Pavyzdžiui, grupėje gaminami „Kosminiai rutuliai“: į balioną pilami maistiniai dažai ir vanduo, tada balionas susukamas į foliją ir dedamas šaldyti. Kitą dieną vaikai iš šaldymo kamerų išsiima savo „kosminius rutulius“, kurie būna panašūs į planetas, ir stebi, kaip atšilinėja, kiek laiko tai trunka ir pan.)
• Tyrinėjimų laboratorija, inovacijų kambarys atskiroje erdvėje visos įstaigos vaikams. Tai skirta patenkinti visos įstaigos vaikų poreikius. (Pavyzdžiui, laboratorija įrengta buvusiame medicinos seselės kabinete. Vaikai užsiimti tam tikra tiriamąja veikla ateina į kabinetą. Kai viskas sutelkiama vienoje vietoje, mažieji gali daugiau ir plačiau tyrinėti. Instrumentus, tokius kaip mikroskopai, galima pasiskolinti ir neštis į grupę.)
• Inovatyvių vaikų tyrinėjimas ir STEAM veikloms skirtų žaislų biblioteka. (Inovatyvios priemonės itin brangios, be to, jų kasdien darželyje ir nereikia, todėl naudojamos bibliotekos principu. Prireikus pedagogė ateina į biblioteką ir išsirenka tas priemones, kurių tądien reikės. Eksperimentavimas vyksta grupėse.)
• Tyrinėjimų erdvė „Linksmoji laboratorija“ grupėje, atvira kitų grupių vaikams. (Pedagogei kilo idėja grupėje įrengti tyrinėjimų erdvę. Darželio vadovai palaikė mintį, padėjo įsirengti erdvę, nupirko reikiamus instrumentus. Dabar čia atliekami patys įvairiausi eksperimentai ir bandymai: gaminama „Medūza butelyje“, piešiama ant pieno, plukdomi kiaušiniai ir t. t.)

 

2. Pedagogų įsitraukimas į inovatyvias Lietuvos ir užsienio institucijų inicijuojamas veiklas:

 

• Inovatyvi ugdymo koncepcija ir praktika – darnios plėtros idėjų įgyvendinimas – „Slieko“ projektas, skirtas ekonominio, ekologinio, kultūrinio ir socialinio tvarumo plėtotei, vykdomas įsitraukus į „Erasmus+“ programą. (Per tokias praktikas pedagogai ir vaikai išbando nuotolines šiuolaikines komunikavimo priemones. Bendraujama, dirbama ir mokomasi kartu su užsienio pedagogais.)
• Inovatyvi mokyklos kultūros koncepcija ir praktika – „Mąstymo mokyklos“ kūrimas, įsitraukus į „Mąstymo mokyklų“ tinklą, kurių dėmesio centre yra mokymas, skatinantis mąstyti, mąstymo ugdymas, mokymas apie mąstymą. (Plėtojami vaikų kognityviniai gebėjimai. Šių gebėjimų plėtotei įstaiga naudojasi vizualiais įrankiais, pavyzdžiui, mąstymo žemėlapiais. Kuriama įstaigos mąstymo kultūra: pedagogai nuolat apmąsto tai, ką ir kaip mokosi vaikai.)
• Įsitraukimas į „Erasmus+“ programos „eTwinning“ besimokančios Europos bendruomenės tinklą ir bendradarbiavimas su partneriais naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis („If a Stone Could Talk“, „Say Hello to the World“ ir kt.). Vaikai turi galimybę bendrauti su kita kalba šnekančiais, kitokioje kultūrinėje aplinkoje gyvenančiais vaikais. (Dėmesys matematiniam ugdymui, įsitraukus į Suomijos LUMA centro tarptautinį projektą „StarT“ tema „Matematika kiekvieną dieną“.)

 

3. Lauko aplinkos inovacijos:

 

• Lauko aplinkoje įkurtos atskiros erdvės skirtingoms vaikų veikloms. (Darželyje nėra kiekvienai grupei skirtų aikštelių. Visa erdvė suskirstyta zonomis, skirtingų veiklų erdvėmis. Toje pačioje erdvėje yra sodas, bičių avilys (tiesa, be bičių), dailės erdvė, drugeliai iš akmenukų ir paletės kaip padėklas gėlėms. Vaikai gali spalvinti akmenukus, piešti ant tvoros ir t. t.)
• Ugdymas perkeliamas į lauko erdves. (Visa ugdomoji veikla yra perkeliama į lauką. Kai geras oras ir tėvai nusiteikę geranoriškai, dvi savaites pedagogai veiklas gali organizuoti lauke, pietų miegą – palapinėse. Taip vaikai mokosi mylėti ir saugoti gamtą.)
• Lauko aplinka kaip vaikų sveikatos stiprinimo ir savo kūno galių tyrinėjimo erdvė. (Bendruomenėje aptartos pagrindinės įstaigos vertybės ir išskirtinumas. Sudaromos sąlygos tyrinėti ir veikti gamtoje visais jutimais: stebint, uostant, ragaujant, eksperimentuojant, klausant gamtos ir muzikos garsų. Darželyje auginami du šunys ir jūros kiaulytė. Natūralus bendravimas su gyvūnais padeda juos pažinti, bendrauti, skatina rūpintis ir mylėti. Vaikai būna judrūs lauke ištisus metus. Šios veiklos privalumas – tai sveikos gyvensenos, sveikos mitybos įgūdžių stiprinimas ir savo kūno galių tyrinėjimas.)
• Edukacinės išvykos kaip inovatyvi vaikų ugdymo forma. (Organizuojamos išvažiuojamosios veiklos į regioninius parkus. Ugdymas neturi sienų, o gamtoje galima tiek visko išmokti.)
• Lauko erdvė kaip tyrinėjimo ir eksperimentavimo laboratorija. (Pavyzdžiui, direktorė aprodė žaliąjį labirintą. Jam dabar 6 metai. Surastas rėmėjas darželiui padovanojo apie 300 krūmų. Jie susodinti tam tikromis formomis, kad paaugus susidarytų labirintas. Dabar vaikams jis itin patinka, dažnai čia būna su auklėtojomis. Direktorės pavaduotoja teigė, kad vaikams veiklos „Žaliojoje saloje“ ypač patrauklios. Jie turi galimybę stebėti ir dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose: sodinti, laistyti, prižiūrėti, nuimti derlių ir t. t.)

 

Kokybinis tyrimas atskleidė:

• Integraliam vaikų ugdymui ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose yra įkurtos / kuriamos STEAM ir kitoms inovatyvioms veikloms skirtos erdvės vidaus ir lauko aplinkose, naudojamos šioms veikloms reikalingos priemonės.
• Kai kuriose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinamos iš užsienio pedagogų perimtos naujos ugdymo koncepcijos („Mąstymo ugdymo mokykla“, ekonominio, ekologinio, socialinio ir kultūrinio tvarumo ugdymas), kitose įstaigose įgyvendinamos inovatyvios ugdymo formos, būdai, veiklos arba tiesiog naudojamos inovatyvios ugdymo priemonės.
• Kita vertus, ne visoms STEAM sritims ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose skiriama vienodai dėmesio. Dažniausiai taikomos technologinio ir gamtamokslio tyrinėjimo priemonės ir veiklos, daug rečiau – matematinio ir inžinerinio tyrinėjimo priemonės ir veiklos.
• Kokybinis tyrimas išryškino skirtingus pedagogų gebėjimus kurti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo inovatyvias veiklas ir praktikas. Kai kurie pedagogai turi itin aukšto lygio gebėjimus kurti inovatyvias veiklas vaikams, orientuodamiesi į pasiekimų plėtotę ir esminius ikimokyklinės didaktikos principus: jie, orientuodamiesi į vaikų gebėjimus, numato, ką norėtų pasiekti. Kiti pedagogai yra išmokę kurti vizualius įrankius, skatinančius vaikų mąstymą.
• Technologinio, gamtamokslio, komunikacinio ir kito tyrinėjimo srityje vyrauja įstaigų įsigytos naujosios medijos ir skaitmeninės ugdymo priemonės. Pedagogams dar stinga gebėjimų šią veiklą integruoti į bendrą ugdymo procesą, orientuotą į vaikų pasiekimų plėtotę. Taip pat trūksta gebėjimų šias priemones panaudoti kūrybiškai pačiam sukuriant tikslingas veiklas vaikų ugdymui(si). Pasigendama pedagogų kuriamų inovatyvių veiklų, tyrinėjimo situacijų vaikams, taikant natūralioje aplinkoje randamas priemones, bet su jomis veikiant kitaip.
• Kokybinis tyrimas išryškino, kad pedagogai nepakankamai orientuojasi į vaikų ugdymo(si) rezultatus (pasiekimus ir kompetencijas). Dalis pedagogų inovatyvias priemones ir veiklas vertina tik kaip teikiančias vaikams džiaugsmą, motyvuojančias dalyvauti užsiėmimuose, pažadinančias smalsumą, neapmąstydami, ką konkrečiai vaikai sužino, ko išmoksta, kaip tai siejasi su jų pasiekimų sritimis, lygiais ar kompetencijomis. Jie nėra apmąstę, kokias sąvokas turėtų naudoti komunikavimo su vaikais procese, kokių gebėjimų turėtų siekti, kokius stebėjimo ir vertinimo įrankius galėtų tikslingai naudoti bei kokia linkme turėtų skatinti vaikų refleksijas.

 

KIEKYBINIO TYRIMO REZULTATAI: INOVACIJŲ TAIKYMAS / NETAIKYMAS TAM TIKROSE UGDYMO SRITYSE
(doc. dr. Aušra Rutkienė)

 

Kiekybinio tyrimo dalimi gauta labai daug rezultatų. Iš viso apdorotos 4123 ikimokyklinio ugdymo pedagogų anketos. Didžiąją dalį respondentų sudaro didmiesčių ikimokyklinių įstaigų pedagogai. Daugiau kaip 40-ies privačių ugdymo įstaigų pedagogų atsakymai taip pat buvo vertinti, nors santykis su valstybinėmis įstaigomis ir itin didelis.

Jaunų pedagogų, dalyvavusių tyrime, nedaug, vyravo darbo ir gyvenimiškos patirties turintys pedagogai. Pedagogų išsilavinimas pakankamai geras, kad galėtų kokybiškai dirbti: maždaug pusės iš jų – aukštasis universitetinis, kitų – aukštasis neuniversitetinis.

 

Siekta atskleisti tiriamosios ir kūrybinės technologinės (STEAM) veiklos taikymą ugdymo procese. Pastebėta, kad gana dažnai taikoma mokslo populiarinimo informacija iš interneto šaltinių. Taip pat vaikai skatinami tyrinėti, stebėti dirvožemio augalus, gyvūnus ir pan.

Esama ir tokių sričių, kur specifinių veiklų taikoma tik nedidelė dalis. Technologinės veiklos – viena iš jų. Dažniausiai su vaikais atliekamos tam tikros cheminės reakcijos, kai stebimas, pavyzdžiui, spalvotų saldainių tirpinimas vandenyje, dažymas ir pan., bet, pavyzdžiui, darbas su robotika – itin retas reiškinys.

 

Inžinerinio taikymo rezultatai taip pat nėra džiuginantys. Dažniausiai vaikai skatinami tyrinėti įrenginių ir mechanizmų medžiagas, t. y. supažindinami su metalu, plastiku ir pan. Tačiau mažai kas vykdo kūrybines inžinerines veiklas (projektuoja, stato ir pan.).

Matematinės veiklos taikymo rezultatai – šiek tiek sėkmingesni. Maždaug pusė pedagogų teigia, kad dažnai taikomas metodas „matematika apie mane“, t. y. kiek turime dantukų, kiek pirštukų ir pan. Bet iššūkių reikalaujančios veiklos (pavyzdžiui, matematika mene) – taikomos retai. Kūrybiškumo skatinimas vertintinas kaip vidutiniškas, o kompiuterinių programų naudojimas ugdymo procese – itin retas.

 

Problemų sprendimo gebėjimų ugdymas tam tikrose situacijose taikomas gana dažnai. Vaikams užduodami probleminiai klausimai, stengiamasi atpažinti tam tikras problemas ir pan. Paprastai vaikai skatinami pažinti neįprastas medžiagas, išsiaiškinti jų veikimo principus, tačiau pedagogai retai naudoja neįprasto veikimo robotus.

Mokėjimo mokytis klausimas vis kitaip atsiskleidė skirtingo amžiaus grupėse. Kada kalbame apie priešmokyklinį ugdymą, duomenys geresni, tačiau ikimokyklinio ugdymo pedagogų tyrime dalyvavo daugiau, todėl atitinkamai pasiskirstė ir gauti rezultatai. Apie 70 proc. pedagogų su vaikais aptaria, ką būtų galima išmokti, bet veikla laboratorijose, veikla su mokslininkais, pasak pedagogų, taikoma labai retai arba netaikoma išvis.

 

Naujosios technologijos padeda plėtoti vaikų komunikavimo gebėjimus. Apie 50 proc. pedagogų sako, kad šias technologijas taiko visada: grupėje turi kompiuterį, kurį panaudoja ugdomajai veiklai. Taip pat beveik 50 proc. pedagogų ugdymo procese taiko televizijos programas, internetą ir pan. Tačiau bendravimas „Skype“ programa su užsienio šalių vaikais, interaktyvūs žaidimai taikomi retai.

 

Vaikų skaitymo ir rašymo gebėjimai dažniausiai ugdomi grupėje įrengiant bibliotekėles. Į mūsų aplinką sparčiai ateinanti dvikalbystė ikimokyklinio ugdymo įstaigose beveik nestebima. Pavyzdžiui, tie patys užrašai keliomis skirtingomis kalbomis grupėse sutikti labai retai.

Netradicinės lauko erdvės taip pat nėra pakankamai išnaudojamos. 35 proc. pedagogų teigė turintys darželio kieme daržą ar sodą. 60 proc. visų dalyvavusiųjų sakė, kad darželio teritorija yra saugi ir kieme esantys įrenginiai taip pat saugūs. Naminių gyvūnėlių turi vos keletas ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

 

Apibendrinant galima sakyti, kad STEAM veiklos pedagogų įvertintos šiek tiek žemesniais balais, t. y. kaip rečiau taikomos, palyginti su naujų, inovatyvių metodų vaikų ir pedagogų ugdymui(si) taikymu.

Įdomus pastebėjimas, kad privačių įstaigų pedagogų buvo vos 43, bet visose situacijose jie skyrė aukštesnius įvertinimus, teigdami, kad taiko dažnai arba labai dažnai.

Paaiškėjo, kad pedagogus tobulėti skatina asmeniniai dalykai, informacija internete, dalyvavimas socialiniuose tinkluose ir vaikų atsinešamos idėjos.

Trikdžiais įvardyta: lėšų trūkumas, didelis vaikų skaičius grupėje ir mažas nekontaktinių valandų skaičius.

 

Inovacijas ir kūrybines idėjas labiausiai skatina nacionaliniai ir tarptautiniai projektai. Pedagogų mobilumas, keitimasis gerosiomis praktikomis – vienas svarbiausių kokybiško ugdymo aspektų. Mokantis iš užsienio praktikų kartais ne viską galima pritaikyti mūsų ugdymo įstaigose, tačiau, pabandžius adaptuoti, dažnai gerosios patirtys įgyvendinamos. Galbūt ne visos pasiteisina, bet tikrai visos sukuria pridėtinę vertę.

Įgyvendinama daugybė nacionalinių projektų. Daugelyje iš jų dalyvauti kviečia savivaldybės. Šalia bendradarbiavimo su savivaldybėmis, metodiniais būreliais matomas ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis. Tai išties gera praktika.

 

Itin svarbi praktika – glaudūs ryšiai su tėvais. Ikimokyklinės įstaigos, kurios yra atviros tėvų idėjoms, dažnai laimi. Tėvai, keliaudami po pasaulį, parveža įvairių idėjų ir naujovių, kurias galima panaudoti ugdymo procese, bet visa tai priklauso nuo tėvų įtraukties.

Taip pat pastebėta, kad darželiams itin svarbus dalijimasis gerąja patirtimi. Informacijos sklaida, gerųjų patirčių perdavimas – teigiamas veiksnys ugdymo procesui.

 

Labiausiai kelia nerimą ribotumai profesinio tobulėjimo veikloje. Taip pat trūksta vertinimo, ką viena ar kita naujovė duoda, kokią vertę sukuria. Taip pat pasigendama bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis. Higienos normų reikalavimai taip pat įvardijami kaip trukdis, nes darželiams, norint „išeiti į gamtą“, kai kuriuos reikalavimus tenka apeiti.

 

REKOMENDACIJOS

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms rekomenduojama: plėtoti naujas bendradarbiavimo praktikas su įvairių sričių specialistais; įsitraukti į tyrimų, ypač skirtų ugdymo naujovių poveikiui ugdytiniams vertinti, veiklas; įsitraukti į tarptautinius profesinius tinklus, dar labiau padidinti darželių pedagogų mobilumą, tarptautinį bendradarbiavimą; tobulinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų profesinio tobulėjimo sistemą; tobulinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų vadybines kompetencijas; ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams nuolat teikti susistemintą informaciją apie naujoves, galimybes, projektus; plėtoti technologijų taikymą ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.

 

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė, pasibaigus tyrimo rezultatų pristatymui, pastebėjo, kad šiandien vis dar dažnai kalbėdami apie ikimokyklinio ugdymo prieinamumą užmirštame, jog vien tik atvesti vaiko į darželį nepakanka. Itin svarbu tai, kas jame vyksta, kokios veiklos padeda vaikui augti. „Darželiuose dar itin daug inercijos. Šalia gražių, inovatyvių pavyzdžių matome nemaža kasdienės rutinos… O juk taip svarbu, kad veiklos darželiuose būtų smagios, įdomios ir auginančios“, – kalbėjo ji.