Gera mokytojų savijauta – raktas į sėkmingus ugdymo(si) rezultatus

Geri mūsų vaikų akademiniai pasiekimai – nekintanti siekiamybė. Tačiau, dažniausiai ieškodami atsakymų, kaip padėti vaikams pasiekti kuo geresnių rezultatų, visą dėmesį nukreipiame į metodus, įrankius bei technologijas, tačiau pamirštame pagrindines, šį procesą valdančias, figūras – mokytojus. Dar 2013 m. Bilo ir Melindos Geitsų fondo (Bill & Melinda Gates Foundation) atliktame tyrime, nagrinėjančiame efektyvaus mokymo priemones, viena iš pagrindinių pateiktų tyrimo išvadų buvo – patvirtintas tiesioginis ryšys tarp mokytojo darbo ir mokinių rezultatų.

 

Taigi, gera mokytojų savijauta ir jiems sudaromos tinkamos darbo sąlygos lemia Jūsų vaikų rezultatus. Kas padeda sukurti palankią terpę ir kaip galime gerinti mokytojų darbo mikroklimatą, pataria nacionalinio pedagogų mentorystės projekto „Tęsk“ koordinatorė, Vilniaus kolegijos (VIKO) pedagogikos fakulteto projektų vadovė Rima Aleknavičiūtė-Stasiulė, „Alma littera“ įmonių grupės generalinio direktoriaus patarėja edukacijos klausimais Daiva Bartninkienė, „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė bei pedagogės Justina Rugieniūtė ir Kamilė Raudytė.

Neatimkime mokytojų motyvacijos!

 

Mokyklose dirbančių pedagogų amžiaus vidurkis kiekvienais metais didėja. Todėl, siekiant į mokyklas atvesti daugiau jaunų ir motyvuotų pedagogų, labai svarbu užtikrinti jiems tinkamas adaptacijos sąlygas. Tam, kad jaunas, vos dirbti pradėjęs, mokytojas nenusiviltų ir atsiduotų mokytojo darbui, labai svarbu, kad jis jaustųsi saugus kolektyve, todėl jam reikalinga kolegų pagalba ir parama.

„Dažnai jaunas mokytojas savo pirmuosius metus mokykloje sulygina su amerikietiškais kalneliais – pilni duobių ir viršūnių. Taip yra todėl, kad jų pedagoginė praktika dar tik formuojasi, jiems reikia įsitvirtinti mokyklos bendruomenėje, geriau pažinti ir suprasti mokinius bei tėvus. Todėl, remdamiesi šiaurės šalių patirtimi, matome, jog pradedantiems mokytojams būtina pagalba atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius: jiems reikia ne tik toliau tobulėti kartu su kolegomis, bet ir individualaus dėmesio, pamokų stebėjimo bei grįžtamojo ryšio“ – pastebi „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė.

 

„Pirmus metus dirbantis mokytojas, dažniausiai ateina itin motyvuotas, su daug idėjų bei minčių. Svarbu, kad šalia esantis kolektyvas palaikytų ir padėtų jam jas realizuoti. Dažnai pasikalbu su kolegėmis, kurios dirba kitose mokyklose ir didžiausiu iššūkiu joms tampa „daryti taip kaip sako kiti“, „tu dar jauna, aš jau 20 metų dirbu“. Mes suprantame, kad išbandyti ir patikrinti metodai yra vertingi, tačiau labai svarbu padėti jaunam mokytojui neprarasti tos motyvacijos, palaikyti jo idėjas ir kartu mokytis jas derinant su jau patikrintais efektyviais metodais“, – pasakoja pirmus metus mokytoja dirbanti Justina Rugieniūtė.

Svarbu – tikėkime mokytojais

 

Problemos su pasirengimu dirbti pedagoginį darbą ir išlikti švietimo sistemoje, mūsų šalyje jau yra identifikuotos. Svarbiausia – jas spręsti. „Pirmaisiais darbo metais iššūkių kyla ne tik pradedančiam pedagogui, bet ir mokyklų ar darželių, į kuriuos jauni pedagogai ateina, bendruomenėms. Todėl nacionalinio projekto „Tęsk“ metu įgyvendinamomis veiklomis kryptingai siekiama sudaryti palankias sąlygas pradedančiajam pedagogui gauti profesinį pastiprinimą iš pedagogų rengėjų ir profesionalų įstaigoje bei užtikrinti sklandžią integraciją bendruomenėje. Vienas esminių momentų norėti eiti, būti ir likti švietimo sistemos dalimi, pedagogu yra galimybė būti netobulu, galimybė nežinoti, kuri tiesiogiai susiejama su galimybe klausti ir galimybe klysti. Tad turėti saugią, įkvepiančią ir drąsinančią aplinką, vedlį-kolegą mentoriaus vaidmenyje, kuris padeda spręsti kylančius klausimus „čia ir dabar“, pastiprinti ne tik profesinių kompetencijų srityje, bet ir padėti pažinti, įsilieti į mokyklos bendruomenę, prireikus, nukreipti pagalbos į kitus specialistus. Kai gali jaustis savimi, gali jaustis saugus ir suprastas, tuomet ir dirbti bei „auginti“ profesinį potencialą yra lengviau“, – pastebi VIKO pedagogikos fakulteto projektų vadovė Rima Aleknavičiūtė-Stasiulė.

 

Pirmus metus „Šiaurės licėjuje“ dirbanti Justina Rugieniūtė akcentuoja, jog jos kolegų mentorystė susideda iš labai daug veiksnių: mentorius ne tik dalijasi dalykinėmis žiniomis, bet ir moka pasidžiaugti, padrąsinti. Ne tik įvertina tavo pamokos kokybę, bet ir padeda tobulėti kaip asmenybei. Jaunajam mokytojui daug lengviau, kai jis žino, kad turi kolegų, pas kuriuos gali kreiptis įvairiausiais klausimais, ypatingai kai gali kreiptis ne į vieną iš jų. Ir jei jaunasis mokytojas priimamas kaip visavertis kolega ir jis nėra mokomas, o jam tik patariama, diskutuojama apie iškilusią problemą ir ieškoma sprendimo – įvyksta tikrasis augimas.

Mokytojų įgalinimas – būtina sąlyga geriems vaikų rezultatams

 

Labai panašūs kriterijai svarbūs visiems pedagogams, nepriklausomai nuo jų darbo stažo. Kiekvienas mokytojas savo darbe nori jaustis gerai, prasmingai ir turėti galimybes save realizuoti. „Pasitikėdami ir sumažindami nebūtiną mokytojų kontrolę iki visiško minimumo, sudarome jiems sąlygas atsiskleisti ir išnaudoti visą potencialą. Tai – itin svarbu, siekiant įgyvendinti inovatyvų ir kokybišką ugdymą. Priemonės, technologiniai bei finansiniai ištekliai, žinoma, suteikia daug galimybių, tačiau svarbiausia – organizacijoje kurti atvirą ir pasitikintį mikroklimatą. Tuomet darbuotojai drąsiai kelia pasiūlymus, dalijasi savo idėjomis ir tarpusavyje bendradarbiauja, siekdami geresnių rezultatų“, – apie darbo principus „Šiaurės licėjuje“ pasakoja „Alma littera“ įmonių grupės generalinio direktoriaus patarėja edukacijos klausimais Daiva Bartninkienė.

 

„Siekdami nuolat gerinti sąlygas mokytojams, jau antrus metus dalyvaujame nacionalinio projekto „Tęsk“ veiklose bei stažuotėse, kuriame dėmesys skiriamas ne tik jauniems mokytojams, bet ir jų mentoriams. Siekiant koncentruotis tik į svarbiausius aspektus ir pernelyg neapkrauti pedagogų, jokio formalaus plano ar privalomų pildyti dokumentų nėra, nerengiamos jokios ataskaitos. Tačiau kiekvieną savaitę jie susitinka ir aptaria svarbius klausimus, teikiamas palaikymas ir pagalba. Mokykloje per visas mokinių atostogas vyksta tiksliniai mokymai mokytojams, orientuoti į mokyklos ugdymo kryptis. O kiekvienas mokytojas gali išreikšti savo poreikį tobulėti ir dalyvauti mokymuose savarankiškai“, – teigia „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo vadovė N. Kasperavičienė.

 

Paklausta apie ją motyvuojančius aspektus, pirmus metus mokykloje dirbanti Kamilė Raudytė išskiria, jog ją likti mokykloje motyvuoja suteikiamos darbo galimybės: laisvė dirbti ir kurti bei nebijoti suklysti, nes tik taip randi sau tinkamiausius metodus, taip pat suteikiamos priemonės ir jų gausa. Mokykloje likti dar priverčia ir ten įvykstantys gražūs dalykai: kai mokiniai savo noru inicijuoja projektus, veiklas, teikia pasiūlymus ir aktyviai įsitraukia.

Šiaurės šalyse – itin didelis dėmesys mokytojams

 

„Stažuotės metu Islandijoje, lankantis pagrindinėse mokyklose pavyko įsitikinti, jog ir Lietuvoje tikrai judame teisinga linkme. Borgarness pagrindinės mokyklos mokytoja-mentorė pasakojo, kad ji skiria mentorystei 2–3 val. per savaitę. Kartais eina stebėti pradedančiojo mokytojo pamokos, o stebėdama nesistengia atrasti, kas daroma netinkamai, bet ieško, kas daroma gerai. Siekia, kad pradedantysis mokytojas atrastų save ir pamiltų mokytojo profesiją. Saemundarskoli pagrindinėje mokykloje savo patirtimi dalijosi mokykloje jau antrus metus dirbantis jaunasis pedagogas. Jis pasakojo, kad atėjęs į mokyklą pirmiausia turėjo pokalbį su įstaigos vadovais, jie pristatė įstaigos programą, viziją, misiją, tradicijas ir pan. Mokyklos direktorė jam davė pradedančio mokytojo knygą. Remiantis Islandijoje lankytų mokyklų patirtimi, galima teigti, kad mentorystė naudinga visai mokyklos bendruomenei“, – patirtimi dalijasi N. Kasperavičienė.

 

„Šiaurės licėjaus“ inf.