„Erasmus+” projektas baigėsi: įrodymais grįstos praktikos veiksmingumas ir kitos įžvalgos

2019–2022 m. Šiaulių sanatorinė mokykla įgyvendino tarptautinį „Erasmus+“ programos (KA 229) projektą „The Power of Animal-Assisted intervention“, kurio tikslas – į ugdymosi procesą integruojant gyvūnų asistavimo terapiją, gerinti skirtingų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaitymo, kalbėjimo ir matematikos mokymąsi, asmeninę pažangą, ugdyti socialinius įgūdžius, didinti mokymosi motyvaciją, akademinę sėkmę ir pasitikėjimą savimi.

 

Projekto metu buvo stebimos projekto vykdytojų – Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Portugalijos, Turkijos – ypatingųjų poreikių ir gebėjimų turintiems mokiniams taikomos intervencijos asistuojant gyvūnams (žirgams, šunims, delfinams, triušiams, paukščiams, žuvims), ugdymosi galimybių raiška taikant šios intervencijos principus. Visose mokyklose, specialiojo ugdymo centruose, gyvūnų terapijos centruose mus žavėjo struktūruotas pedagoginio ir terapinio darbo asistuojant gyvūnams organizavimas, šios intervencijos integravimas į ugdymosi procesą, mokytojų gebėjimas pritaikyti pamokoje gyvūnus (triušius, šunis, paukščius, žuvis), profesionalus šunų asistavimas vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, terapinio seanso metu, atliekamos žirgų terapijos ypatingumai.

Stebėjus ir išanalizavus projekto vykdytojų ugdomąsias ir reabilitacines veiklas asistuojant gyvūnams, apžvelgsime šią moksliniais įrodymais grįstą praktiką ir jos galimą poveikį, veiksmingumą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.

 

Intervencija / terapija asistuojant gyvūnams – kas tai? Gyvūnų asistuojama intervencija (angl. Animal-Assisted Interventions) – tikslinga ir sustruktūrinta intervencija pasitelkus gyvūnus, kuri įtraukia gyvūnus į sveikatos, švietimo ir kitas paslaugas, siekiant terapinės naudos žmonėms (The IAHAIO definitions for animal assisted intervention and guidelines for wellness of animals involved, 2014). Ją vaikams ir suaugusiesiems teikia švietimo, sveikatos priežiūros specialistai, socialinių paslaugų tiekėjai. Tokio pobūdžio pagalbos būdas vaikui / mokiniui ir visai šeimai pasirinktas neatsitiktiniai. Mat efektyvaus gyvūnų asistuojamos terapijos taikymo pagrindas yra pozityvus žmogaus ir gyvūno ryšys, kuriamas per bendravimą. Gyvūnai yra autentiški, nuoširdūs, rūpestingi, šilti ir empatiški, todėl santykis su gyvūnu didina vaiko pasitikėjimą savimi ir kitais, kuria saugią aplinką, stiprina vaiko fizines, kognityvines, elgesio ir socialines emocines funkcijas. Gyvūnai daro poveikį kiekvienam, kas su jais susiduria – tiek jų dalyvavimas kartu ugdymosi procese, tiek jų stebėjimas, tiek buvimas su jais, tiek jų priežiūra.

 

Terapija asistuojant gyvūnams yra vienas naujausių vaikų ugdymo ir reabilitacijos metodų. Tai tiesioginis gydymas ir pagalba ugdymo procese su iš anksto numatytais tikslais. Gyvūnų terapijoje gali asistuoti įvairūs gyvūnai – žirgai, katės, triušiai, delfinai, lamos ir alpakos, asilai, avys, ožkos ir dar daugelis kitų gyvūnų.

Mokslininkai įrodė teigiamą gyvūnų asistavimo poveikį mokinių nerimo ir depresijos lygiui mažinti (Beetz, 2012; ir kt.), geresnei autistiškų vaikų socialinei sąveikai ir bendravimui (Fine, 2010; Masalskaitė, 2020; Dimolareva ir kt., 2021; ir kt.). Naminiai ir net nenaminiai gyvūnai gali būti įtraukti į ugdymo procesą tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdu. Gyvūnų įtraukimas tapo ypač dažnas ikimokyklinio ir pradinių mokyklų ugdymo programose (Fine, 2010; Gee ir kt., 2015; Hediger, 2019; ir kt.). A. E. Kazdinas (2017) teigia, kad gyvūnų įtraukimas į ugdymo programą, tikslingai suplanuotos jų intervencijos paveikia ir suaktyvina vaikų motyvaciją, savarankiškumą, dėmesį, savireguliaciją, streso įveikimą ir socialinę sąveiką. O tai lemia geresnį mokymąsi bei socialinį ir emocinį vystymąsi. Daroma išvada, kad gyvūnų asistuojamas ugdymas nėra susijęs su vienos savybės ugdymu – tai yra holistinis įvairioms sritims turintis įtakos ugdymas.

 

Užsienyje gyvūnų įtraukimas į ugdymo programas yra gana dažnai naudojamas ir plačiai paplitęs ugdymo metodas. Pvz., Austrijoje jau yra teisiškai pripažinta galimybė įtraukti augintinį į ugdymo procesą (Gee ir kt., 2015). Lietuvos švietimo įstaigose dėl kai kurių priežasčių tai nėra dažna praktika, dažniau vykdomi tik pavieniai gyvūnų asistuojamo ugdymo užsiėmimai. Gyvūnų asistavimo terapija žengia mažais žingsneliais, nes dar nėra teisiškai reglamentuota.

Šio projekto metu Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Portugalijos, Turkijos mokyklose, delfinariume, specialiojo ugdymo centruose, jodinėjimo žirgais ir reabilitacijos centruose, gyvūnų terapijos centruose buvo stebėtos žirgų, delfinų, šunų asistavimo terapijos, triušių, paukščių, žuvų asistavimo įtraukimas į ugdymo procesą.

 

Hipoterapija – tai gydymo metodas jojimu žirgais, taikomas funkciniams judėjimo įgūdžiams išmokti / atkurti. Buvimas greta žirgo, rūpestis juo irgi padeda. Kodėl būtent žirgai?

Žirgai yra puikūs terapeutai, nes jie yra neįtikėtinai intuityvūs ir įžvalgūs, jie jautriai reaguoja į subtilius ir net menkiausius žmogaus kūno kalbos ir emocijų pokyčius. Jodinėti naudinga, nes žirgas risnoja labai ritmingai, o sveiko žmogaus eisena taip pat ritminga. Šis panašumas padeda vaiko smegenims „prisiminti“ tuos judesius (Borgi ir kt., 2016). Žirgų terapija dažnai taikoma vaikams, kurie turi judėjimo sutrikimų, pusiausvyros ir koordinacijos, neurologinio pobūdžio, kalbos, intelekto sutrikimų. Žirgų terapija rekomenduojama ir vaikams, turintiems emocinių problemų, nes šie gyvūnai moko būti savarankiškiems ir bendrauti. Nustatyta, kad jojimas atlieka svarbų vaidmenį, gerinant vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, komunikacinius gebėjimus (Keino ir kt., 2009). Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai, kuriems sunku reikšti jausmus, bendraudami su šiais gyvūnais gali be žodžių parodyti, ką jaučia (Gabriels ir kt., 2015). Svarbiausia – abipusis ryšys. Žirgų asistuojama terapija stiprina nervų sistemą, nugaros raumenis, skatina bendravimo poreikį, padeda mokytis valdyti emocijas.

 

Projekto metu stebėjome žirgų asistuojamas terapijas Šiaurės Makedonijoje, Turkijoje, Portugalijoje, analizavome jojimo kaip terapijos atlikimo techniką, terapijoje dalyvaujančiųjų – žirgo vedlio, terapijos specialisto kineziterapeuto, pagalbinio asmens, vaiko ir žirgo – sąveiką. Atkreipėme dėmesį į tai, kad tik kai kuriuose žirgų terapijos centruose (Portugalija, Turkija) žirgų terapija yra teisiškai reglamentuota.

Hipoterapijos centrai Lietuvoje: Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centras Kurtuvėnų žirgyne (Šiaulių r.), Žirgų terapijos centras VšĮ „Auksinė kumelytė“ (Vilniaus r.), Pagalbos vaikui ir šeimai centras VšĮ „Vaiko raida“ (Klaipėda) ir kt.

 

Kaniterapija (terapija asistuojant šunims) – tai šuns dalyvavimas terapinėje veikloje, prižiūrimoje kvalifikuotų specialistų. Terapija vyksta su tinkamais ir sertifikuotais šunimis. Šioje veikloje nustatyti konkretūs tikslai ir struktūra.

Kodėl pasirinkta šio pobūdžio terapija? Šunys yra išsiugdę tam tikrus socialinius įgūdžius, kurie juos išskiria iš kitų gyvūnų rūšių. Jie turi unikalų gebėjimą išvystyti ir palaikyti kompleksinę bendravimo sistemą su žmogumi, demonstruodami tikslingą komunikacinį elgesį (Lundqvist ir kt., 2017). Šunys yra prieraišūs, geba suprasti žmogaus gestus ir veido išraiškas, jautrūs žmogaus kūno kalbai ir emocinei reakcijai. Jų asistuojamos veiklos yra naudingos dirbant su mokiniais, turinčiais kognityvinių ir kitų sutrikimų ar negalių, hiperaktyvumą.

 

Yra daug mokslinių tyrimų apie gyvūnų asistavimo poveikį ugdymo procese. L. Brazdeikienės (2017) atliktame moksliniame tyrime patvirtinami teigiami socialiniai, emociniai, psichologiniai ir pedagoginiai pokyčiai po kaniterapijos: vaikai ilgiau išlaikė kontaktą, gerėjo jų socialiniai įgūdžiai, mažėjo išsiblaškymas, didėjo dėmesingumas, pagerėjo emocijų valdymas, paklusnus elgesys, sumažėjo agresija ir autoagresija. A. Beetz (2012) ištyrė, jog vaikai, turintys įvairių raidos sutrikimų, po kaniterapijos buvo žaismingesni, geriau įsisąmonino savo socialinę aplinką. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, šuns buvimas buvo susijęs su intensyvesniu kalbėjimu, didesne socialine tarpusavio sąveika. U. Nedzinskaitė ir kt. (2017) atliko mokslinį tyrimą, per kurį siekė įvertinti, ar terapiniai užsiėmimai su šunimis, integruoti į psichikos negalią turinčių vaikų ugdymosi programas, gali pagerinti kineziterapijos užsiėmimų rezultatus. Nustatyta, kad po tyrimo pagerėjo šių mokinių judesių suvokimas ir atlikimas, smulkiosios ir stambiosios motorikos, koordinacijos, balanso ir statinės liemens ištvermės rodikliai.

 

Mokslinės įžvalgos atskleidė, kad tam tikrais atvejais kaniterapijos užsiėmimai yra svarbūs ne dėl akademinių pasiekimų, o emocinio palaikymo požiūriu. Aktyvesnis šuns įtraukimas į ugdymosi procesą, pasitelkiant žaidimą, dresavimą, komandų davimą, gali keisti mokinių mąstymo modelius, padėti mokytis naujų elgesio būdų.

Šio projekto metu šunų asistuojamas terapijas stebėjome Šiaurės Makedonijos, Turkijos, Portugalijos ir Lietuvos ugdymo įstaigose. Šunų asistavimas buvo integruotas į skaitymo ir kitas pamokas. Pedagogai teigė, kad kaniterapijos užsiėmimai gerina skirtingų ugdymosi poreikių turinčių mokinių socialinį bendravimą, ilgalaikę veiklos motyvaciją, skaitymo gebėjimus. Anot pedagogų, jie neseniai pastebėjo, kad skaitymo įgūdžiai gerėja ir tada, kai vaikas skaito šuniui. Stebėtuose edukaciniuose užsiėmimuose, vedamuose profesionalių Lietuvos kaniterapijos asociacijos kaniterapeutų, buvo pagrįsta žmogaus ir gyvūno lygiaverčio santykio svarba.

 

Mūsų šalyje ši terapija yra populiariausia ir lengviausiai prieinama, nors sertifikuotų kaniterapijos šunų Lietuvoje – vos kelios dešimtys. Tai paaiškinama iš dalies šių gyvūnų emocionalumu, taip pat puikiais socialinio bendravimo įgūdžiais, nes jų protėviai vilkai gyveno bandomis. Terapija kol kas nėra oficialiai įteisinta, priskiriama alternatyviajam gydymui.

Lietuvoje kaniterapinio pobūdžio / reabilitacinės paslaugos teikiamos Kaniterapinės pagalbos centre (Kaunas), Kaniterapijos asociacijoje (Vilnius), VšĮ „Vaiko raida“ (Klaipėda), VšĮ „Penkių pojūčių namai“ (Vilnius), VšĮ „Linksmosios pėdutės“ (Vilnius), Kaniterapijos klube (Vilnius) ir kt.

 

Delfinų asistuojama terapija. Pasaulyje delfinų terapija sparčiai vystosi nuo 1997 m. Lietuvoje delfinų terapija pradėta taikyti 2001 m. Ši terapija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais įteisinta 2013 m. Kodėl vaikai mėgsta delfinus?

Delfinai ilgiausiai iš visų žinduolių geba išlaikyti žaidybinę elgseną, jų elgesys daug kuo primena vaikus. Tai protingi žinduoliai: tarpusavyje jie bendrauja garsais, kalbėdamiesi jie organizuoja bendrą veiklą ir pasiskirsto vaidmenimis, prisitaiko prie kiekvieno vaiko charakterio. Jie yra lengvai treniruojami ir lengvai kontroliuojami. Viena unikaliausių šių gyvūnų savybių, apie kurią mažai kas žino, – kiekvienas jų turi unikalų atpažinimo garsą ir savo balsu gali kitam delfinui „nusiųsti“ paveikslėlį, t. y., garsu perduoti tai, ką pats mato. Žmogui tai būtų tarsi mintimis perduoti holografinį vaizdą kitam asmeniui. Jie skleidžia gydančias bangas.

 

Anot prof. dr. B. Kreivinienės, Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus vedėjos, sukūrusios delfinų terapijos holistinę programą, šios terapijos privalumai šie: saugi aplinka, įranga, užtikrinanti vestibuliarinius, propriorecepcinius ir lytėjimo pojūčius bei praktikos galimybes, veikla, kurioje gausu jutimų, ir galimybė integruoti tą informaciją su kitais pojūčiais, tokiais kaip regos ir klausos (Kreivinienė ir kt., 2011).

Delfinų terapija dažniausiai taikoma autizmo spektro sutrikimą, judesio sutrikimų, elgesio ir emocijų, kalbos, kitų raidos sutrikimų turintiems vaikams. Nustatyta, kad vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, Dauno sindromą, žaisdami su delfinais išmoksta savito bendravimo (Šostakienė, 2007). Delfinų siunčiami aukšto dažnio garsai gerai veikia ir cerebriniu paralyžiumi sergančius vaikus (Radzevičienė, 2015). Delfinai padeda vaikams įveikti agresijos priepuolius. Tinka vaikams, kuriems paprastai būna sunku susikaupti, mokytis. Atlikti tyrimai (Kreivinienė ir kt., 2012) atskleidė, kad delfinų asistuojama terapija turėjo teigiamą poveikį daugiau kaip 80 proc. joje dalyvavusių vaikų. Po seansų su delfinais pagerėjimas buvo psichologinio (drąsa, atvirumas bendraujant, geresnis ryšys su bendraamžiais) ir funkcinio (geresnė kalbos raida, geresnis fizinis funkcionavimas) pobūdžio.

 

Projekto dalyviai lankėsi Delfinų terapijos centre Klaipėdoje, stebėjo delfinų asistuojamą terapiją, susipažino su šios terapijos struktūra, ją atliekančiu personalu (delfinų treneriu, biologu, kineziterapeutu, elgesio korekcijos / terapijos specialistu ir kt.), analizavo terapijoje dalyvaujančiųjų koordinaciją ir pusiausvyrą, emocijas, susipažino papildomai pagal vaikų poreikį vedamais užsiėmimais (Sherbornė judesio terapija, HOP intensyvi interakcija, vaizdo įrašų analizės programos, Sensorinė integracija ir kt.).

Šiaulių sanatorinė mokykla šio projekto metu atliko delfinų terapijoje dalyvavusių tėvų (globėjų, rūpintojų) apklausą (2021), kurios išvadose teigiama, kad terapiniai užsiėmimai turėjo įtakos vaikų fizinei, emocinei ir dvasinei sveikatai: stabilizavo emocijas, padėjo nugalėti nerimą ir baimes, atskleidė naujus pojūčius, didino savarankiškumą. Visi apklausoje dalyvavę mokiniai teigė, kad patyrė gerų emocijų, jautėsi gerai. Tai dar kartą įrodo, kad patiriamos geros emocijos yra vienas iš pagrindinių terapijos poveikio rezultatų.

 

Triušių asistuojama terapija – terapija, kai į ugdymo procesą ar kitas mokinio veiklas įtraukiami triušiai. Kodėl triušiai? Yra keletas savybių, dėl kurių triušiai yra geri terapiniai gyvūnai: jie yra nedideli, švarūs, draugiški, žaismingi, lengvai bendraujantys, pasiduodantys dresūrai, gebantys užmegzti tvirtus ryšius su vaiku. Triušiai yra mieli, nepavojingi gyvūnai, lengvai prižiūrimi, vaikai noriai su jais bendrauja. Terapija su triušiais gali sukelti vaikams teigiamų jausmų. Be to, triušiai gali padėti pagerinti jų vaizduotę. Mokslinio tyrimo (Molnar ir kt., 2020) išvadose teigiama, kad triušių asistavimo intervencijos pradinių klasių mokinių nerimui mažinti buvo paveikios: darė teigiamą įtaką motyvacijai, savarankiškumui, dėmesiui, savikontrolei ir atitinkamų gebėjimų ugdymui. K. Loukaki ir kt. (2017) teigia, kad po tyrimo su triušių asistavimu pamokose stipriai išaugo šių mokinių gebėjimas bendrauti, reikšti emocijas. Daryta išvada, kad triušių intervencija vaikams yra veiksminga, nebrangi ir nereikalauja specialiai paruošto personalo. Naminiai triušiai gali padėti vaikams įveikti baimes ir fobijas, nerimą ir depresiją. Rūpindamiesi triušiais vaikai mokosi mylėti vienas kitą, gyvūnus.

 

Triušių asistavimas buvo puikiai iliustruotas projekto metu Lietuvos ir Portugalų mokyklų mokytojų vedamose matematikos pamokose. Į pamokas įtraukdami triušių asistavimą, aktyviuosius mokymo metodus ir žaidybinius elementus, mokytojai nuosekliai perteikė mokomąją medžiagą, mokiniai buvo motyvuoti, išlaikė dėmesį; buvo ugdomas kūrybiškumas, kritinis mąstymas, kiti pažintiniai procesai ir sensoriniai pojūčiai.

Lietuvoje triušių terapija taikoma Alpakų ūkyje (Dargaičių k., Šiaulių r.), Arvydo Beržinio triušių ūkyje (Užjūrio k., Šilalės r.), Lamauskų sodyboje „Triušiukų slėnis“ (Utenos r.) ir kt.

 

Anot M. Molnaro (2020), gyvūnų asistuojamas ugdymas – tai užsiėmimai, kurių metu gyvūnų elgseną išmanantis pedagogas, siekdamas numatytų tikslų, įtraukia gyvūnus į ugdymo procesą. Mokytojai į klasės / dalyko programas įtraukia gyvūnus įvairiais kūrybiškais ir lanksčiais būdais: nuolat gyvenančius gyvūnus klasėje, trumpalaikį momentinį bendravimą su gyvūnu, kurį lydi savanoris arba profesionalus gyvūnų prižiūrėtojas (įskaitant naminių ar neprijaukintų gyvūnų rūšis), išvykas į ūkius, zoologijos sodus, akvariumai, gyvūnų pramogų parkai ir kt. (Gee, 2011). Tai puikiai projekto metu atsiskleidė stebėtose veiklose, į kurias buvo įtraukti paukščiai ir žuvys (Turkija).

Mokytojai irgi mokosi pažinti gyvūnus, nes gyvūnai turi sudėtingas komunikacijos sistemas. Pedagogai turi apie jas žinoti, jei nori „išgirsti“, ką jie sako, ir padėti tai suprasti savo mokiniams. Pvz., šuns vizginama uodega ne visada yra laimingo šuns ženklas. Tai yra nenutrūkstamas mokymasis visiems.

 

Taigi kam naudingas šis projektas? Kiek naudingas jis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams? Ar tai svarbu mokyklos bendruomenei?

Projektas naudingas kiekvienam individualiai ir visiems, siekiantiems mokinių įtraukties, ieškantiems būdų ir galimybių ugdymąsi daryti patrauklų ir veiksmingesnį. Projekto metu buvo plečiamos bendrakultūrinės patirties ribos, susipažinta su intervencijomis / terapijomis asistuojant gyvūnams ir jos pagal turimus fizinius ir žmogiškuosius išteklius naudojamos mokinių ugdymo procese.

 

Šio projekto metu įsigilinta į gyvūnų asistuojamą terapiją, kaip į dar vieną veiksmingą metodą vaikų socialiniam emociniam intelektui ugdyti – vaikams padedama atpažinti ir įvardyti savo jausmus, suteikiama galimybė išsikalbėti apie nerimą ar baimes, jie mokosi be agresijos spręsti konfliktus, dirbti kartu, ugdoma empatija ir savitvarda. Visa tai būtina mokinių psichinei sveikatai stiprinti.

Galima teigti, kad tai kiekvienam iš mūsų vertinga patirtis, kuri teikia pasitenkinimą ne tik darbinėje, bet ir kasdienėje veikloje. Dalyvavimas tarptautiniame projekte svarbus visai mokyklos bendruomenei, nes ji nuolatos susiduria su iššūkiais. Juk labai svarbu ne tik paskaityti ar pažiūrėti internete apie galimybę panaudoti gyvūnų asistavimą ugdymo procese, bet ir realiai dalyvauti pamokose bei veiklose asistuojant gyvūnams tarptautinėse / tarpkultūrinėse bendruomenėse, įsigilinti į šios intervencijos sudėtingumą ir neginčijamą naudą vaikui. Pedagogai, ieškantys būdų, kaip padėti mokiniams įveikti ar mažinti mokymosi sunkumus, pasitelkdami gyvūnų asistavimą gali vaikus priartinti prie gamtos ir plėtoti ypatingą žmonių ir gyvūnų tarpusavio ryšį.

 

Akivaizdu, kad gyvūnų asistavimas ugdo mokinių pažintinius gebėjimus, didina įsitraukimą į mokymąsi ir socialinę sąveiką, tokiu būdu ugdymąsi darydamas veiksmingesnį.

Labai svarbu neprarasti vilties ieškoti ir rasti galimybių tobulinti raidos ypatingumų turinčių mokinių ugdymąsi, pasitelkiant gyvūnų asistavimą ugdymo procese. Šiandieninė švietimo pagalbos sistema vaikams, turintiems mokymosi sutrikimų, negalių ar mokymosi sunkumų, yra kur kas atviresnė įvairiems netradiciniams ugdymo metodams, todėl gyvūnų asistavimo terapijos galėtų užimti deramą vietą ugdymo procese.

Kuriame palaikančią ugdymosi aplinką. Tai yra pokytis. O pokyčiai, kaip žinome, reikalauja naujų žinių, požiūrių ir patyrimų. Būtent patyriminė praktika yra veiksmingiausia savęs pažinimo ir tobulėjimo priemonė.

 

„Erasmus+“ projektinė veikla labai gerai atspindi prof. Alberto Janssenso teiginį „Papasakok man – ir aš pamiršiu, parodyk man – ir aš prisiminsiu, įtrauk mane – ir aš suprasiu!“. Šiam projektui padėtas taškas, tačiau veiklos tęsiasi – projekto metu įgytos patirtys mūsų mokykloje įprasminamos naujose veiklose.

 

LITERATŪRA

1. Beetz, A. ir kt. (2012). Psychosocial and psychophysiological effects of human – animal interactions: the possible role of oxytocin. Frontiers in Psychology, Vol. 3, p. 234. doi: 10.3389/fpsyg.2012.00234.
2. Borgi, M. ir kt. (2016). Effectiveness of a standarised equine-assisted therapy program for children with autism spectrum disorder. Journal of Autism and Developmental Disorders. 2016; 46:1–9. doi: 10.1007/s10803-015-2530-6.
3. Brazdeikienė, L. ir kt. (2017). Kaniterapijos taikymas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Kokybinė kaniterapijos užsiėmimų analizė. Tiltai, 2017, 2, 53–72, ISSN 1392-3137.
4. 4. Dimolareva, M., Dunn, T. J. (2021). Animal-assisted interventions for school-aged children with autism spectrum disorder: a meta-analysis. Journal of Autism and Developmental Disorders, 51 (7), p. 2436-2449.
5. Gabriels, R. L. ir kt. (2015). Randomized controlled trial of therapeutic horseback riding in children and adolescents with autism spectrum disorder. Journal of the American Academy of Child and Adolescent Psychiatry. 2015; 54(7): p. 541–549.
6. Gee, N. R. ir kt. (2015). Animals in education settings: Research and Practice. In: Fine A. H., editor. Handbook on Animal-Assisted Therapy: Foundations and Guidelines for Animal-Assisted Interventions. 4th ed. Academic Press; London, UK: 2015. p. 195–210.
7. Fine, A. H. (2010). Handbook on animal-assisted therapy: Theoretical foundations and guidelines for practice. San Diego, CA, US: Elsevier Academic Press, 2010, p. 169–193.
8. Hediger, K. ir kt. (2019). A one Health Research Framework for Animal-Assisted Interventions. Int. J. Environ. Res. Public Health. 2019; 16:640. doi: 10.3390/ijerph16040640.
9. Kazdin, A. (2017). Strategies to improve the evidence base of animal-assisted interventions. Applied Developmental Science, 21, 150–164. http://dx.doi.org/10.1080/10888691.2016.1191952.
10. Keino, H. ir kt. (2009). Psycho educational Horseback riding to facilitate communication ability of children with pervasive developmental disorders. Journal of equine science. Nr. 20 (4). p. 79–88.
11. Kreivinienė, B. (2011). The Representations of social support from external resources by families raising children with severe disability in connection with dolphin assisted therapy: Daktaro disertacija (socialiniai m.), University of Lapland.
12. Kreivinienė, B., Perttula, J. (2012). Dolphin assisted therapy in Lithuania: Expectations of families raising children with complex disability. Specialusis ugdymas, 2 (27), 153–163.
13. Loukaki, K. ir kt. (2017). Rabbit-assisted interventions in a Greek kindergarten. Journal of the Hellenic Veterinary Medical Society, 65(1), p. 43–48. https://doi.org/10.12681/jhvms.15512.
14. Lundqvist, M. ir kt. (2017). Patient benefit of dogassisted interventions in health care: a systematic review. BMC Complementary and Alternative Medicine; 2017; 17:358. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28693538.
15. Masalskaitė, D. (2020). Gyvūnų asistuojamas ugdymas: pradinių klasių mokytojų žinios ir patirtis. Magistro baigiamasis darbas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija. Kaunas.
16. Molnár, M. ir kt. (2020). Examining the Effects of Rabbit-Assisted Interventions in the Classroom Environment. Animals (Basel). 2020 Jan; 10(1): 26. Published online 2019 Dec 20.
17. Nathanson, D. E .(2007). Reinforcement effectiveness of Animatronic and Real Dolphins. Anthrozoös, 2007; 20(2):181–194.
18. Nedzinskaitė, U. (2017). Kaniterapijos kaip priemonės gerinti negalią turinčių asmenų motorinius gebėjimus ir fizines savybes, poveikio analizė. Magistro darbas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija. Kaunas.
19. Radzevičienė, E. (2015). Gyvūnų terapija – nauja psichomotorinės reabilitacijos dimensija. Kūrybiški metodai reabilitacijoje 2015. Respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos pranešimų medžiaga (p. 101–110). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
20. Šostakienė, N. ir kt. (2007). Delfinų terapijos įtaka turinčių autizmą vaikų psichosocialinei reabilitacijai. Sveikatos mokslai, 2007; 1(48):729–734.
21. The IAHAIO definitions for animal assisted intervention and guidelines for wellness of animals involved. International Association of Human-Animal Interaction Organizations. White paper 2014 [interaktyvus]. [žiūrėta 2022-05-23] Prieiga per internetą: https://iahaio.org/wp/wp-content/uploads/2017/05/iahaio-white-paper-final-nov-24-2014.pdf.

 

Lijana Giedraitienė

Šiaulių sanatorinės mokyklos direktorė

Anželika Grigaliūnė

projektų koordinatorė

Laima Žiedienė

logopedė metodininkė