Dėmesys kūrybiškiems mokiniams: Vilniuje pradės veikti pirmoji Lietuvoje medijų klasė

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, medijų raštingumas siejamas ne tik su tinkamu medijų vartojimu, bet ir kokybiško medijų turinio kūrimu. „Tie, kurie geba tinkamai pasitelkti komunikacijos kanalus, moka gerai formuluoti mintis ir naudoti žinių formavimo strategijas, turi galimybę paskleisti norimą informaciją ir būti išgirsti. Šiame procese ne mažiau svarbi yra ir socialinė atsakomybė, autoriaus teisės, kūrybos kultūra. Siekiant neteršti interneto neprasmingu, pigiu ir nekorektišku turiniu, medijų raštingumas turėtų būti natūralus bendrojo ugdymo rezultatas“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Sutikdama su idėja, kad medijų raštingumas turėtų tapti šiuolaikiško ugdymo proceso dalimi, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, bendradarbiaudama su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu, jau nuo ateinančių mokslo metų atveria pirmąją Lietuvoje medijų klasę.

Galimybė ugdyti asmenybes

 

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė pasakoja, kad jau nuo 2018 m. rugsėjo bus suformuota trečia gimnazijos – vienuoliktokų – medijų krypties klasė. „Mokiniams buvo pasiūlyta rinktis naują specializaciją – medijų kryptį. Jau dabar matome, kad pagal individualius ugdymo planus susiformavo tikslinė mokinių grupė. Mokiniams, pasirinkusiems šią kryptį, gryninant specializaciją papildomai siūloma mokytis grafinio dizaino, fotografijos, filmų kūrimo, žurnalistikos principų“, – pasakoja ji.

 

Taip pat nuo rugsėjo pirmoje gimnazijos klasėje – devintokams – bus pradėta medijų integracija į mokymosi procesą. „Medijų klasių mokiniai mokysis privalomą dalyką „Medijos ir visuomenė“, kurio tikslas – supažindinti su medijų poveikiu, mokyti kurti medijas ir atsakingai panaudoti jas žinutei perduoti, saviraiškai. Medijų mokymasis suteiks galimybes mokytojui kartu su mokiniais tyrinėti įvairių formų, žanrų informacinius šaltinius ir aplinkas. Kadangi medijų raštingumo mokymasis yra neatsiejama bendrųjų kompetencijų ugdymo dalis, mokiniai tobulins komunikavimo, kultūrinio sąmoningumo, kūrybiškumo, socialinę, pilietinę ir kitas bendrąsias kompetencijas“, – pasakoja J. Marcinkevičienė.

 

Gimnazijos direktorės teigimu, medijų klasė bus orientuota nebūtinai į aukštų akademinių pasiekimų mokinius. „Medijų klasę galės rinktis ir santūresni mokiniai, norintys pasireikšti, ir drąsesni, nebijantys iššūkių, ir tie, kuriems reikia palaikymo, įkvėpimo, padrąsinimo. Medijų klasėje atsivers puikios galimybės asmenybei atsiskleisti ir vystytis. Juk medijų formos yra labai įvairios, o mokinys galės jas rinktis pats“, – pasakoja J. Marcinkevičienė.

Direktorė pabrėžia, kad į medijų – I ir III gimnazijos (9 bei 11) – klases kviečiami visi Vilniaus miesto mokiniai, kurie ieško individualios saviraiškos, yra kūrybiški, smalsūs, nori kurti ir parodyti save pasauliui, mokytis tai daryti atsakingai ir profesionaliai. Išlaikydama užsienio (anglų) kalbos ugdymo tradicijas, medijų turinį gimnazija skatins kurti ne tik lietuviškai, bet ir užsienio kalbomis.

Ateities planuose – medijų gimnazija

 

Gimnazijos direktorės teigimu, trečiokų (11 klasės) medijų kryptis ir pirmokų (9 klasės) medijų klasės yra tik pirmas medijų sampratos atėjimo į mokyklą etapas. „Šiemet pradėsime su medijų klasėmis ir medijų dalyko integracija į mokymosi procesą, bet manome, kad medijų pažinimas ir mokymasis turėtų būti nuoseklus ir diegiamas nuo jaunesnio amžiaus – penktos klasės. Tad įžvalgos ateičiai – penktokus pradėti ugdyti medijų ir skaitmeninio raštingumo aplinkoje. Taip pamažu galėtų užaugti medijų gimnazija“, – ateities planais dalijasi gimnazijos vadovė.

 

J. Marcinkevičienė pasakoja, kad kuriant pirmąją Lietuvoje medijų klasę aktyviai bendradarbiaujama su įvairiomis organizacijomis: „Dirbame su nevyriausybine organizacija VšĮ „Meno avilys“, kuri užsiima medijų edukacija ir įgyvendina su kinu susijusias iniciatyvas, taip pat užmegzti ryšiai su Ugdymo plėtotės centru, UNESCO, medijas studijuojančiais ir šiose srityse dirbančiais buvusiais gimnazijos mokiniais. Siekdami, kad medijų mokykla kuo greičiau įgytų pagreitį, ieškome mokytojų, kurie galėtų sėkmingai įgyvendinti numatytus tikslus. Dalyvaudami ir labai pasitikėdami projektu „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“, tikimės pritraukti inovatyvių, kūrybiškų medijų dalyko mokytojų. Pagrindinis mūsų partneris įgyvendinant šią idėją yra VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas.“

Medijos – visose pamokose

 

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės teigimu, viena svarbiausių gimnazijos bendradarbiavimo su VGTU sričių – mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, nes medijų taikymo, naudojimo ir kūrimo elementų turėtų atsirasti ne tik atskiruose papildomuose dalykuose.

„Ateities planuose numatyta, kad medijų klasėse mokymasis bus grindžiamas tikrų problemų sprendimu, kai į dalyko turinį bus integruojami medijų turinio kūrimo elementai. Pavyzdžiui, per lietuvių kalbos pamokas bus mokoma žinutės formavimo strategijų, ugdomi gebėjimai kurti turinį internetui, socialiniams tinklams, per technologijų pamokas mokomasi kurti audiovizualinį turinį ir pan. Mokiniai gaus verslumo pagrindų, ugdys komunikacinius gebėjimus, mokysis taikyti rinkodaros principus, analizuoti auditoriją ir jai pritaikyti žinią, kurti savo asmeninį prekės ženklą“, – pasakoja VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė.

 

Pasak jos, medijų klasės mokiniai bus labiau pasirengę toliau studijuoti medijas, įgis bendrųjų kompetencijų, kurios labai vertinamos rinkoje: komunikacija, tikslinės auditorijos suvokimas ir analizė, žinios perdavimas, medijų produkto sukūrimas ir jo pardavimas. Šių gebėjimų, pasak Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės, šiandien jau reikia kiekviename darbe.

Mokysis ne tik mokiniai, bet ir mokytojai

 

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės pasakojimu, dėl plano medijas integruoti į visą mokymosi procesą mokymai ir išsamesnis medijų pažinimas būtinas ir mokytojams. „Jau turėjome įvadinių susitikimų, kuriuose buvo pristatyta medijų samprata, istorija, kalbėta, kaip jos plėtojosi, kokį poveikį daro žmogui. Vyko keletas seminarų mokytojams, susitikimai su gimnazijos administracija ir mokinių tėvais, buvo kalbama apie medijų klasės naudą ir galimybes. Kartu su gimnazija parengėme „Erasmus+“ paraišką – mokytojų medijų kompetencijų plėtros projektą, kuris skirtas mokytojų medijų srities žinioms tobulinti. Bus parengtos ir atskirų dalykų programos“, – pasakoja Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

 

Gimnazijos ir universiteto susitelkimas bendram projektui atvers mokiniams dar daugiau galimybių. „Medijų klasės mokiniai galės lankytis VGTU užsienio lektorių paskaitose, studentų organizuojamuose renginiuose, prisijungti prie jų atliekamų mokslinių tyrimų, kompleksinių projekto grupių. Tai labai praplės medijų klasės suteikiamas galimybes“, – pabrėžia VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė.

 

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras ir didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų programėlių laboratorija. Turėdamas daugiau kaip 400 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų ir praktikų galimybes.

 

Daugiau informacijos: Agnė Augustinaitė, el. p. agne.augustinaite@vgtu.lt.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.