Darbo rinkos ateitis – augantis duomenų analitikų poreikis

Prieš dvidešimt metų dirbtinio intelekto sąvoka buvo sutinkama tik fantastikoje. Šiandien tai kasdienis didžiųjų duomenų (angl. big data) analitikų įrankis, plačiai taikomas bankuose, prekybos, informacinių technologijų (IT) ir finansų įmonėse, tyrimų centruose – visur, kur susiduriama su dideliais informacijos srautais. Tad nenuostabu, kad reikia ir žmonių, gebančių sėkmingai taikyti dirbtinio intelekto metodus duomenų analizei.

Kaip pastebi „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, pastaraisiais metais labai išaugo ne tik IT specialistų, bet ir ekspertų, gebančių dirbti su duomenimis, poreikis: „Jeigu 2015 m. per mėnesį paskelbdavome vidutiniškai 700 darbo pasiūlymų, skirtų IT specialistams, tai 2019 m. sulaukiame 1000 IT darbo pasiūlymų per mėnesį.“

„Harvard Business Review“ duomenų analizę įvardija kaip karščiausią XXI a. specialybę. Priežastis paprasta: informacijos gausa pasaulyje padvigubėja kas dvejus metus, o kvalifikuotų analitikų kiekis taip sparčiai neauga. Pastaraisiais metais duomenų mokslas (angl. Data Science) Jungtinėse Amerikos Valstijose nuolat puikuojasi pačių perspektyviausių specialybių sąraše.

Lietuvoje taip pat ruošiami duomenų analizės specialistai. Nuo šių metų rugsėjo būsimi studentai galės rinktis duomenų mokslo bakalauro studijas Vilniaus universitete (VU). Pasak vienos iš programos kūrėjų, VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanės dr. Jurgitos Markevičiūtės, naująja programa siekiama ne tik suteikti reikiamą išsilavinimą ir išugdyti gebėjimą analizuoti informaciją, bet ir užtikrinti, kad paruošti specialistai atitiktų darbo rinkos poreikius ir baigę studijas galėtų sėkmingai joje įsitvirtinti.

Duomenų mokslo programa – tai statistinės analizės ir informatikos sintezė. Ypač pabrėžiamas sugebėjimas įgytas žinias praktiškai pritaikyti įvairiose srityse. „Duomenų mokslas susideda iš trijų esminių komponentų: labai išsamios verslo problematikos supratimo, plačių dirbtinio intelekto, matematikos ir programavimo žinių“, – vardija Egidijus Pilypas, VU absolventas, savo žinias ir entuziastingą domėjimąsi naujausiomis dirbtinio intelekto tendencijomis pavertęs sėkmingu tarptautiniu verslu.

Studijuodamas Matematinės statistikos magistrantūroje, E. Pilypas kartu su VU docentu Pranu Vaitkumi kūrė įvairius dirbtinio intelekto algoritmus akcijų ir valiutų rinkų prognozei. Nematydamas tolesnių veiklos perspektyvų, pradėjo galvoti, kaip šiuos algoritmus pritaikyti versle: „Susitikęs su savo būsimu partneriu Šarūnu Chomentausku, jam papasakojau, kad sugebu taikyti geriausius dirbtinio intelekto algoritmus pasaulyje, bet neturiu verslo problemos, kurią jie galėtų išspręsti. Jis iš karto pasiūlė idėją, kad mums reikia prognozuoti, kurie mobiliojo ryšio operatoriaus klientai yra labiausiai linkę atsijungti.“

Taip savo veiklą pradėjo „Exacaster“ startuolis, orientuotas į telekomunikacijų įmonių vartotojų elgsenos prognozavimą. Šiandien tai didelių duomenų analizės įrangą kurianti įmonė, savo paslaugas teikianti Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Nyderlandų, Pietų Amerikos rinkoms.

Šios įmonės augimas – ne atsitiktinės sėkmės istorija, o profesionalaus požiūrio į pasaulyje vyraujančias tendencijas pasekmė. „Prieš devynerius metus mes su Šarūnu veiklą pradėjome dviese. Nuo to laiko darbuotojų skaičius įmonėje auga kiekvienais metais. Analizės poreikis didėja visose verslo srityse, ypač tose, kur vyksta skaitmenizacijos procesai: nuo telekomunikacijų, bankininkystės, mažmeninės prekybos iki transporto ir gamybos sektoriaus“, – įžvalgomis dalijasi vienas iš „Exacaster“ įkūrėjų.

Jam antrina ir R. Karavaitienė, pastebėdama, kad duomenų mokslo analitikų paklausa kasmet auga 15 proc. „Šių specialistų poreikis tik augs, tikėtina, kad daug sparčiau (tai bus matuojama jau ne procentais, o kartais) nei pastaraisiais metais“, – prognozuoja „CV-Online“ marketingo vadovė. Šiai nuomonei pritaria ir dr. J. Markevičiūtė. Pasak jos, šiandieninis pasaulis nebeįsivaizduojamas be duomenų mokslo.

+5

0