Veiklos įsivertinimas: kaip veikia mokyklų imuninė sistema?

Kaip ir kasmet, planuojant švietimo įstaigų metinę veiklą, suintensyvėja mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo procesai. Nors veiklos kokybės savistabos idėjos pirmiausia kilo verslo struktūrose, gamybos įmonėse, jos pamažu buvo pradėtos taikyti ir viešajame sektoriuje, taip pat ir švietimo srityje.

Kodėl svarbu įsivertinti?

 

Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas skatina atkreipti dėmesį į aktualiausius mokyklos veiklos aspektus, lemiančius ugdymo šiuolaikiškumą ir kokybę, mokyklos veiklą grindžiančius vertybinius principus, įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą mokykloje, telkia bendruomenę pokyčiams. Įsivertinimo rezultatai leidžia stebėti ir analizuoti mokyklos pažangą, jos tendencijas, numatyti ir planuoti pažangos strategiją. Veiksminga mokyklos veiklos kokybės savistaba įtraukia mokyklos vadovybę, mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, mokinius, jų tėvus, tariantis dėl mokinių pasiekimų gerinimo. Taip kuriama pasitikėjimo ir pagarbos vieni kitiems atmosfera.

 

Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą organizuoja ir koordinuoja įsivertinimo grupė ar mokytojų komanda. Jos paskirtis – suplanuoti ir įgyvendinti mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą kaip veiklą tobulinantį procesą, per kurį siekiama rinkti ne tik duomenis, bet ir idėjas, kaip tobulinti mokyklos veiklą. Taigi įsivertinimas vykdomas kaip reflektyvus procesas. Tačiau kartu tai yra ir įrodymais grindžiamas veiklos tyrimas, kuriuo analizuojamas mokyklos keliamų tikslų ir pasiektų rezultatų santykis, vadovaujantis mokykloje bendrai aptartais veiklos kokybės rodikliais, nustatomais atsižvelgiant į mokyklos veiklos specifiką, jos kultūrą.

Sprendimai dėl pasiektos veiklos kokybės priimami bendru sutarimu, grindžiamu iš patikimų duomenų šaltinių surinkta informacija. Šie duomenys svarbūs priimant sprendimus dėl mokinių mokymosi pasiekimų gerinimo.

Apklausų veidrodyje

 

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos, Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) stebint pastarųjų metų (2018–2020 m.) tendencijas, teikė grįžtamąjį ryšį, susijusį su įvairiais mokyklos gyvenimo aspektais.

Nuo 95,7 iki 100 proc. mokyklų vykdytose apklausose dalyvavusių mokinių sutinka, kad mokytojai jiems padeda pažinti individualius gabumus, mokykloje jie skatinami bendradarbiauti, jiems svarbu mokytis, mokykloje sužino apie tolesnio mokymosi ir karjeros galimybes. Tokia apklaustų mokinių dalis taip pat patvirtina, kad atsižvelgiama į jų nuomonę, apsvarstomi jų teikiami pasiūlymai, mokyklos organizuojama socialinė ir visuomeninė veikla jiems įdomi ir naudinga, noriai joje dalyvauja, o pamokose nebijo suklysti, jiems sekasi mokytis nuotoliniu būdu. Vis dėlto mokantis nuotoliniu būdu daliai mokinių reikia daugiau pagalbos: su šiuo teiginiu visiškai sutinka ir, ko gero, sutinka 46,98 proc., tačiau didesnioji dalis tam nepritarė.

Mokiniai taip pat teigia, kad nesityčioja vieni iš kitų (visiškai sutinka ir, ko gero, sutinka 99,3–99,7 proc.). Vis dėlto kai kuriose mokyklose, anot mokinių, egzistuoja patyčių problema (0,69–2,1 proc., ko gero, nesutinka su teiginiu „Per paskutinius 2 mėnesius iš manęs mokykloje niekas nesityčiojo“). Truputį prastesnė situacija diferencijuojant užduotis: dalis mokinių nesutinka, kad gali pasirinkti įvairaus sudėtingumo užduotis (ko gero, nesutinka 37,3–43,52 proc.).

 

O ką mano tėvai, globėjai, rūpintojai? Apklausos atskleidė, kad jų nuomonės pozityvesnės nei mokinių. Teiginiams, kad mokykloje atsižvelgiama į vaiko savitumą jį ugdant ir mokant, mokytojai padeda vaikui pažinti jo gabumus, mokykloje mokiniai skatinami bendradarbiauti, mokytojai mokiniams padeda suprasti mokymosi svarbą, mokykloje vaikas sužino apie tolesnio mokymosi ir karjeros galimybes, vaikui į mokyklą eiti patinka, mokykla skatina mokinius būti aktyviais mokyklos gyvenimo kūrėjais, mokykloje atsižvelgiama į vaiko nuomonę, o mokyklos organizuojama socialinė ir visuomeninė veikla vaikams įdomi ir prasminga, į vaiko klaidas žiūrima kaip į galimybę, vaikai nebijo pamokose suklysti, vaikui sekasi mokytis nuotoliniu būdu, pritaria, visiškai su jais sutinka arba, ko gero, sutinka 96,6 proc. apklausose dalyvavusių tėvų.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Tačiau dalis tėvų mano, kad jų vaikui mokantis nuotoliniu būdu reikia daugiau pagalbos (visiškai sutinka arba, ko gero, sutinka 95,45 proc. tėvų). Dauguma tėvų teigia, kad jų vaikas iš kitų nesišaipo, tačiau dalis tėvų tvirtina, kad iš jų vaiko mokykloje buvo šaipomasi, taigi egzistuoja patyčių problema (su teiginiu „Per paskutinius 2 mėnesius iš mano vaiko mokykloje niekas nesijuokė, nesišaipė“, ko gero, nesutinka arba visiškai nesutinka 0,5–2,7 proc.). Kaip ir dalis mokinių, dalis tėvų nesutinka, kad jų vaikas gali per pamokas pasirinkti įvairaus sudėtingumo užduotis (ko gero, nesutinka arba visiškai nesutinka 6–19 proc.).

 

O štai absoliuti dauguma mokytojų teigia, kad padeda pažinti mokiniams jų gabumus, skatina bendradarbiauti, atsižvelgia į mokinių nuomonę, jų pamokose mokiniai nebijo suklysti, su mokiniais aptaria jų mokymosi sėkmes, kartu su mokiniais planuoja mokymąsi, pasiekimų vertinimas mokiniams yra aiškus, jų padedami mokiniai mokosi įsivertinti individualią pažangą, per jų pamokas mokiniai turi galimybę rinktis įvairaus sudėtingumo užduotis, mokiniams sekasi mokytis nuotoliniu būdu, mokantis nuotoliniu būdu reikia daugiau pagalbos. Su šiais teiginiais sutinka beveik 100 proc. apklausose dalyvavusių mokytojų.

Anot mokytojų, kai kuriose mokyklose egzistuoja patyčių problema (3,6 proc., ko gero, nesutinka su teiginiu „Per paskutinius 2 mėnesius mokiniai iš kitų mokinių nesityčiojo“, o 1,7 proc., ko gero, nesutinka su teiginiu „Per paskutinius 2 mėnesius man neteko spręsti patyčių problemos mokykloje“).

Svarbiausia – prasmės atradimas

 

Įsivertinimas dažniausiai siejamas su organizacijos kokybės vadyba, kai jo rezultatais remiamasi rengiant strateginius ir kitus planus. Tačiau svarbiausia – prasmės atradimas ir noras sužinoti, kaip mokyklos veiklos kokybę suvokia jos bendruomenė: mokiniai, jų tėvai, mokytojai, suinteresuotosios šalys. Įsivertinimas padeda atsakyti į klausimus, kas yra veiklos kokybė, koks veiklos poveikis mokinių pažangos, pedagogų žinių, gebėjimų pokyčiams, ar jie skatina mokyklos ir kiekvieno mokymosi proceso dalyvio augimą?

Veiklos įsivertinimas – nuolatinis mokymasis, savistaba, dialogas, analizė, refleksija, susitarimai, kurie vyksta mokyklos, ugdymo komandos, mokytojo, klasės ir mokinio lygmenimis. Tai – besimokančios organizacijos požymiai.

 

Svarbus vaidmuo mokyklų savistabos procese tenka įsivertinimo konsultantams, kurie teikia pagalbą konsultuodami, kaip organizuoti mokyklos veiklos kokybės tyrimą, naudotis įsivertinimo instrumentais, analizuoti, interpretuoti gautus duomenis, naudotis jais priimant sprendimus dėl mokyklos veiklos tobulinimo ir pažangos. Jie taip pat vykdo įsivertinimo, tobulinimo ir pažangos idėjų sklaidą.

Į konsultantus gali kreiptis mokyklų atstovai, įsivertinimo grupių nariai, akredituotos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijos.

Mokyklų įsivertinimo sistemos konsultantų sąrašas skelbiamas Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje.