Ugdytinio ir mokytojo, įstaigos, pasiekimų ir pažangos tarpusavio dermė – patirties sklaida

Švietimo įstaiga – institucija, kurioje veikia bendruomenė (vaikai, tėvai, mokytojai ir kt.). Tačiau bendruomenės sąveika ir tarpusavio dermė yra svarbūs ugdytinio, mokytojo ir pačios švietimo įstaigos pasiekimų ir pažangos ūgties aspektai. Kiekviena šeima, atvesdama į darželį savo vaiką, tikisi jo gebėjimų ir kompetencijų tobulėjimo, mokytojas tiki, kad tėvai tęs ugdymą ir namie, o įstaigos administracija siekia, kad būtų matomi ne tik vaiko, bet ir mokytojo pasiekimai ir pažanga, nes tai sudaro pačios švietimo įstaigos tobulėjimo pagrindą. Todėl kalbėdami apie bendruomenės dalyvių tarpusavio dermę turime analizuoti ir suprasti įstaigos viziją ir misiją, nes šie aspektai yra kertiniai akmenys siekiant kurti ir tobulinti švietimo įstaigą, kartu besimokančią bendruomenę ir ugdymo procesą (žr. 1 pav.).

1 pav. Geros mokyklos modelio aspektai (Geros mokyklos koncepcija, 2015)

 

Geros mokyklos koncepcijoje (2015) pateikiamas „Geros mokyklos modelis“, atspindintis mokyklos misiją, misijos įgyvendinimą lemiančius veiksnius ir mokyklos gyvavimo prielaidas. Analizuojant modelio aspektus, kurie yra arčiausiai darželio specifikos ir tiesioginio darbo, įžvelgiama, kad ugdymo procesą ir rezultatus įstaigoje turi atliepti ir formuoti darželio misija. Darželio veikla tiesiogiai lemia misijos įgyvendinimą, o kartu šie aspektai diktuoja, kokia aplinka yra reikalinga, priimtiniausia visam įstaigos funkcionavimui. Darželis kaip institucija yra atsakingas už tai, kaip jame vyksta „darbas ir gyvenimas“, o savivaldybė kaip steigėjas yra atsakingas už aplinkos kūrimą ir pagalbą ją kuriant. Tačiau dažniausiai ugdymo aplinka darželyje kuriama ir sėkmingą ugdymosi proceso įgyvendinimą lemia vaiko, mokytojo ir įstaigos veikimas kartu, kuris sudaro sąlygas visų bendruomenės dalyvių pasiekimams ir pažangai.

 

Pasiekimų ir pažangos procesas yra nenutrūkstamas – pradėjęs lankyti darželį vaikas kartu su savo šeima ir mokytoju natūraliai tampa šio proceso dalyviais, kurių kiekvieno svarba yra lygi, todėl kiekvienas iš jų turi būti atsakingas už šį procesą. Pasiekimų ir pažangos procesas įvairiais aspektais skirtingai greitai matomas skirtinguose darželio lygmenyse. Darželio darbo specifika suponuoja kitaip pažvelgti į pasiekimus ir pažangą lopšelio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėse. Kiekvienas šis lygmuo yra ypač svarbus bendrai vaiko asmenybės ūgčiai, gyvenimui darželyje, ugdymui(si) ir visų bendruomenės narių tobulėjimui.

 

Lopšelio grupėje vaikai dažniausia būna neišgryninti pagal metus (1 iki 2,3 m. amžiaus), didžiajai daliai tai pirmieji metai ugdymo įstaigoje. Šis amžiaus tarpsnis yra svarbus ir unikalus, o darbo specifika kelia didžiulę atsakomybę mokytojui. Įvairioje literatūroje galima rasti informacijos apie lopšelio amžiaus vaikų raidą, dažnai primenama, kad šiuo laikotarpiu reikia padėti vaiko intelekto raidai, nes jo smegenys dar tik formuojasi, dėti maksimalias pastangas, kol jam sukaks treji metai. Todėl kontaktuojant su savo ugdytiniais tinka dvi mintys: „kalti geležį, kol ji karšta“ (ugdytinio elgesys, bendravimas, bendradarbiaujant su tėvais, ir auklėjimas), „tabula rasa“ – švari lenta (ugdytinio pasiekimas). Ką į švarią lentą parašysi – tą turėsi. Siekiant atrasti vaiko, mokytojos ir šeimos, įstaigos dermę lopšelio lygmenyje darželyje, verta šiuos aspektus patyrinėti giliau vertinant svarbiausią komponentą lopšelio amžiaus vaiko pasiekimuose ir pažangoje – adaptacijos procesą.

 

Ugdytinio (šeimos) ir mokytojo dermė. Lopšelyje, ypač pirmaisiais metais, svarbi harmoninga dermė visai šeimai. Pirmas susitikimas rugpjūtį – šią dieną svarbu minėti, nes tai puiki proga pradėti sėkmingą bendradarbiavimą su šeima. Išankstinis susitikimas labai svarbus tėvams, jie turi daugybę klausimų, į kuriuos gavę atsakymus nurimsta. Būna tėvų, kurie abejoja savo sprendimu pradėti vesti vaiką į darželį, tačiau, įkalbėjus palikti pusvalandžiui, džiaugiasi matydami, kad jų atžalai viskas gerai. Todėl tai sėkminga pradžia vaiko ir šeimos adaptacijai. Sėkmingai prasidedanti adaptacija trunka apie pusantro mėnesio. Pirmosiomis savaitėmis didžioji dalis vaikų nuo pirmos dienos pradeda gyventi viso darželio dienos ritmu. Per rugsėjį ugdytiniams pavyksta lengvai atsisveikinti su tėvais, juos domina „Ryto ratas“, planuojamos užduotys, išėjimai į lauką. Tačiau sudėtingiau sekasi priprasti vaikams prie darželio maisto, sunku keisti aplinką t. y. bijo koridorių, sporto ir muzikos salės, rečiau matomų darbuotojų. Pastebima, kad ir ugdytinių tėveliai adaptacinį periodą taip pat išgyvena, ilgą laiką dažnai skambina, rašo trumpąsias žinutes su prašymais informuoti apie vaiko savijautą, apie valgymą, miegojimą, pokalbio metu prisipažįsta nerimaujantys, nes tai ir jiems nauja patirtis. Grupės klimatas – grupės stiprybė, bendros tėvų grupės, vaikų ir grupės komandos pastangos į pagarbų, draugišką ir atvirą bendravimą ir bendradarbiavimą kartu. Čia svarbiausios ne tik pastangos, įdirbis, bet ir laikas. Kartais nutinka nesusipratimų, bet galima pasidžiaugti, jei visos pusės ieško kompromisų, kalba atvirai, o tai veda prie pasitikėjimo, kuris jungia visus grupės bendruomenės narius, padeda kartu kurti saugią aplinką, palaikyti fizinę ir psichologinę vaikų sveikatą.

 

Ugdytinio ir įstaigos dermė. Specialistų bendradarbiavimas – lopšelio grupėje itin svarbus socialinio pedagogo vaidmuo, skatinantis vaiką dalytis savo mintimis ir emocijomis, pasitikėjimą aplinka ir žmonėmis, užsiėmimų metu per pojūčius, vaizduotės lavinimą, eksperimentus. Todėl įstaigoje dirbančių švietimo pagalbos specialistų ir kitų mokytojų iniciatyvos ir projektinės veiklos šio amžiaus tarpsnio ugdytiniams yra labai reikšmingos sėkmingai adaptacijai.

 

Ugdytinio pasiekimų ir pažangos dermė. Vos per pusmetį sėkminga adaptacija ir visų grupės ir įstaigos bendruomenės narių tarpusavio dermė suponuoja lopšelio ugdytinių pasiekimų ir pažangos šuolį, vieniems didesnį – kitiems šiek tiek mažesnį. Tačiau svarbiausia – vaikai sėkmingai pripranta prie darželio gyvenimo; didžioji dalis stengiasi laikytis taisyklių, disciplinos; sutelkia dėmesį, noriai dalyvauja veiklose; kai kurie aktyviai demonstruoja savo pomėgius (šokis, dainavimas, piešimas); kai kurie domisi raidėmis ir skaičiais, atpažįsta simbolius; turtina savo kalbos žodyną ir vis jį plečia; padaro didelį šuolį ugdydami kasdienius įgūdžius, tampa kur kas savarankiškesni, empatiški vieni kitiems. O vienas svarbiausių lopšelio grupės pasiekimų pirmaisiais metais yra tai, kad vaikai išmoksta mokytis vieni iš kitų, mažieji iš didesnių, didieji iš mažųjų draugų.

 

Kitas lygmuo – darželio grupė, kurią vaikai pradeda lankyti nuo 3 iki 5 metų. Šiame lygmenyje aktyviau reiškiasi ir yra matomas ugdymo procesas, išryškėja sąlygos ugdymui individualizuoti ir diferencijuoti. Ugdymo procese, darželio grupėse būtina sąlyga pritaikyti priemones ir metodus, kad mokymo(si) procesas būtų efektyvus ir sėkmingas šiame amžiuje, atsižvelgiant ne tik į amžiaus raidos ypatumus, bet ir vaiko individualumą, asmenybę, ūgtį, su kuria ateina iš lopšelio grupės. Tai ir lemia geriausią rezultatą. Ugdymo procese svarbu numatyti tinkamas priemones ir pritaikyti konkretiems ugdytinio poreikiams, nes esant poreikiui ir būtinybei tai reikalauja didesnių pastangų ir dėmesio (specialiųjų ugdymosi poreikių, kitakalbiai, gabūs vaikai).

 

Ugdytinio (šeimos) ir įstaigos (grupės) dermė. Vis dažnesniu reiškiniu darželiuose tampa kitakalbių vaikų integracija. Šis reiškinys diktuoja kitas sąlygas, iššūkius visiems grupės vaikams ir grupės bei darželio bendruomenei pasiekimų ir pažangos srityje. Kitakalbiam vaikui, pradėjus lankyti darželį, darželio grupėje svarbu pripratinti prie aplinkos ir stengtis sukurti artimą ryšį tam, kad vaikas turėtų nors vieną žmogų, kuriuo galėtų pasitikėti ir jaustis saugus. Vėliau mokytojas turi padėti vaikams sukurti kuo geresnius santykius tarpusavyje, nes ne priemonės ar metodai padės kitakalbiam vaikui susikalbėti su vaikais, o jo paties noras išmokti komunikuoti ir draugauti. Dirbant su kitataučiu vaiku labai svarbu mokant savaitinės temos išskirti pagrindinius žodžius ir paaiškinti, apie ką kalbama, kartu kalbinant, klausiant ir bendraujant su pačiu vaiku. Labai svarbūs kasdieniai žodžiai, kuriuos naudodamas vaikas galėtų prašyti, pasakyti būdamas grupėje, todėl visi kartu su grupės vaikais kasdien kartokite būtiniausius žodžius, padėdami juos išmokti kitataučiui vaikui ir turtinti žodyną kitiems grupės vaikams. Sėkmingai veikiančios priemonės derinamos su gestais ir kalba veikia kaip sistema: dienotvarkės kortelės (pirmiausia aiškinama grupės dienotvarkė), grupės taisyklės ir susitarimai (rodant sakoma – klausoma mokytojos (parodoma į save), netriukšmaujame – pridedame prie lūpų pirštą (aiškinama, kad būtų aiškiau parodoma ženklais); žodžiai, kurių reikia kasdienybėje ir bendraujant: eina, žiūri, sako, mato, valgo ir t. t., daiktavardžių mokymas – namas, darželis, parduotuvė, mašina ir t. t.; metų laikų kortelės – rodoma ir įvardijami metų laikų pavadinimai. Tačiau priemonių veiksmingumui svarbiausias laikas, mikroklimatas visoje įstaigos bendruomenėje (tarp šeimų ir mokytojų, vaikų ir kitų darbuotojų), jaučiant atsakomybę už kitataučio vaiko sveiką integraciją.

 

Ugdytinio ir mokytojo dermė. Ugdytinio kitakalbio mokymo(si) sėkmė – tai teisingas ir kryptingas bendravimas bei teisingai parinkti metodai ir mokymo priemonės. Be abejonės, labai svarbi ugdytinio emocinė ir psichologinė savijauta. Mokytojo pagrindinis tikslas – kuo efektyviau ir sparčiau įtraukti ugdytinį į mokymo procesą ir, radus jo stipriąsias puses, remiantis jomis, sėkmingai tęsti mokymo(si) procesą.

 

Ugdytinio pasiekimų ir pažangos dermė. Pasiekimai ir mokymo(si) pažanga svarbiausias mokytojo tikslas, kuriam reikia surasti efektyviausius mokymo metodus ir būdus. Ugdant kitatautį vaiką svarbiausias vaidmuo tenka jo stipriosioms pusėms, stengiamasi pasinaudojant jomis skatinti vaiko kalbos ugdymą – piešiniai, dėlionės (kartoja lietuviškus žodžius ir pasakoja sava kalba; verčiamas jo pasakojimas į lietuvių kalbą, kad jis girdėtų, kaip tai skamba lietuviškai). Todėl individualūs kitataučio vaiko pasiekimai – labai svarbūs mokymo(si) procese, nes be jų nebūtų galima planuoti tolesnio ugdymo proceso ir siekti geriausio rezultato. Ugdytinio ir mokytojo sutarimas ir pasitikėjimas mokytoju, kuris parinks pažangiausius, tinkamiausius mokymo metodus, derančius kitataučiam vaikui, be abejo, sulauks geriausio rezultato adaptacijos, ugdymo(si) procesuose, gyvenimo darželyje srityje.

 

Paskutinis lygmuo darželyje – priešmokyklinio amžiaus grupė, kuri kasdieniame darželio gyvenime sukelia daugiausia diskusijų. Praėję adaptacijos ir ugdymosi procesą lopšelio ir darželio grupėse tėvai ir jų vaikai yra pasiruošę naujam etapui – ruošimuisi mokyklai. Tačiau šiame lygmenyje taip pat svarbų vaidmenį atlieka visų bendruomenės narių dermė pasiekimų ir pažangos srityje ir dar labiau ryškėjantys individualūs vaikų gebėjimai, kurie nėra vienodi, tačiau kiekvienam vaikui ypatingi ir svarbūs pasiruošimo mokyklai etape.

„Mama noriu į mokyklą“ – dažnai išgirstas sakinys „užburia“ tėvus ir jie yra pasiruošę viskam, kad jų vaikas išeitų į mokyklą, kartais pamiršdami apie vaiko individualius pasiekimus ir pažangą. Pagal galiojančią Švietimo įstatymo (1991) suvestinės redakciją, priešmokyklinę grupę lankyti gali 6 metų ugdytinis arba pagal tėvų prašymą – 5 metų ugdytinis.

 

Ugdytinio (šeimos) ir mokytojo dermė. Tėvai, nusprendę, kad jų 5-metis pasiruošęs lankyti priešmokyklinę grupę, dažnai šį sprendimą motyvuoja tokiais argumentais: „Jis / ji jau pažįsta raides / skaičius“; „Lankys tą pačią klasę su pussesere“; „Pirmoje klasėje sueis 8 metai, tai kelių baigs mokyklą?“; „Jam / jai jau ne vieta darželyje“; „Kelios savaitės nieko nepakeis…“; „Jei pradės lankyti šiemet, papuls pas gerą mokytoją“ ir pan. Džiuginanti tendencija, kad tėvai pasitiki savo vaiku ir jo gabumais, tačiau liūdinanti – nepasitiki darželio mokytoju, kuris turi rekomendacijas, ne visada atitinkančias tėvų lūkesčius. Šioje situacijoje šeimos ir mokytojo dermė tampa abejotina. Tačiau yra puikių rekomendacijų, kurias teikia darželio priešmokyklinio ugdymo mokytojai tėvams, nesiekdami jų įžeisti, bet siekdami bendros santykių tarpusavio dermės, kuri suponuoja tolesnį vaiko pasitikėjimą mokytoju. Specialistai rekomenduoja, nusprendus anksčiau vaiką leisti į priešmokyklinę grupę, išbandyti šiuos metodus, kad išėjimas į mokyklą per anksti netaptų „meškos paslauga“, nes savireguliacijos ir gebėjimo mokytis įgūdžiai sparčiai formuojasi nuo 5 iki 7 metų, tad skirtumas tarp 6 ir 7 metų vaiko gali būti ryškiai juntamas: pažiūrėkite, ar vaikas geba išlaikyti dėmesį tam tikrą laiką; ar jį lengva sudominti; ar jis kasdien prašo paskaičiuoti, parašyti; aktyvios emocines ir socialines kompetencijos; krentantys dantys; „Rankos – ausies“ testas; „Stiklinės“ testas ir pan.

 

Ugdytinio ir įstaigos pasiekimų ir pažangos dermė. Priešmokyklinio amžiaus grupėje siekiant vaiko pasiekimų ir pažangos, ruošiantis mokyklai, itin svarbus yra tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą. Dauguma tėvų į ugdymo(si) procesą įsitraukia nenoriai. Todėl svarbu jau prasidedant mokslo metams ir per juos aiškiai nurodyti ir priminti tėvų vaidmenį ugdymo procese. Vienas iš metodų yra užduodami „namų darbai“, kurie padeda tėvams ir vaikams pasiruošti mokykliniams metams ir ugdyti kiekvieno iš jų atsakomybę ugdymosi tęstinumui namuose, įgūdžiams tvirtinti. Vedami individualūs pokalbiai su tėvais padeda palaikyti tarpusavio santykius, dalytis atsakomybę ir kurti partnerystę. Esant galimybėms, būtina sudaryti tėvams sąlygas dalyvauti užsiėmimuose – pamokėlėse, atskleidžiant iššūkius ir kitus ugdymo(si) proceso ypatumus. Tačiau paradoksalu yra tai, kad dažniausiai penkiamečių tėvai atsakingiau žiūri į ugdymo(si) procesą, ypač taikant nuotolinį ugdymą. Senovės afrikiečių patarlė sako „vaikui užauginti reikia viso kaimo“, tad kol nerasite ryšio, nesukursite savo mažos bendruomenės grupėje ir darželyje, gerų rezultatų nepasieksite. Tačiau jei tai pavyks, galėsime teigti, kad pavyko padėti tėvams suvokti, koks svarbus yra sprendimas leisti vaiką į mokyklą anksčiau ir kokią tai įtaką turės ateityje.

 

Apibendrinant galima teigti, kad pasiekimai ir pažanga darželyje negali būti vertinami tik vaiko lygmeniu. Pirmiausia darželio specifika suteikia vaikui galimybę tobulinti kompetencijas skirtinguose lygmenyse (lopšelio, darželio, priešmokyklinio amžiaus grupėse) ir mokytis, būti mokomam bendruomenėje. Ugdytinio ir mokytojo, įstaigos pasiekimų ir pažangos tarpusavio dermė – tai geriausias rezultatas ugdytinio, kurį ugdant ir siekiama visokeriopos dermės tiek tarp ugdytinio ir mokytojo, tiek tarp pasiekimų ir norimos pažangos jį ugdant. Todėl labai svarbų vaidmenį pasiekimų ir pažangos srityje atlieka bendruomenės narių dermė. Darželyje vaikas veikia tarp vaikų, mokytojų, kitų įstaigos darbuotojų, drauge ir šeimoje, o šeima – darželio bendruomenėje. Šiame veikimo kartu kontekste tobulėja kiekvienas vaikas, kiekviena šeima, kiekvienas mokytojas, darbuotojas ir pati įstaiga (žr. 2 pav.).

 

2 pav. Pasiekimų ir pažangos dermė darželyje

 

Šioje veikimo kartu ir šalia vieni kitų dermėje vyksta tikroji kompetencijų plėtotė, įgyvendinamas mokymasis visą gyvenimą ir besimokančios bendruomenės principai, įgyvendinami švietimo sistemos tikslai ir pažangos strategijos uždaviniai, kyla pasitikėjimas švietimo sistema ir tobulėja vertybinė sistema, kultūrinis lygmuo visuomenėje.

 

Literatūra:

1. Geros mokyklos koncepcija, 2015 m.
2. LR Švietimo įstatymas, 1991 m.
3. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, 2013 m.

 

Saida Šaloninaitė-Miknevičienė

Šilutės l.-d. „Raudonkepuraitė“ ikimokyklinio ugdymo vyr. mokytoja

Jūratė Miliuvienė

ikimokyklinio ugdymo vyr. mokytoja

Sigita Balčytienė

priešmokyklinio ugdymo mokytoja

Vidmantė Miliauskaitė-Mencė

direktorė