Tiltas tarp teorijos ir praktikos, mokslininkų ir pedagogų

Pedagogai jau grįžo po atostogų, mokyklų bendruomenės ruošiasi naujiesiems mokslo metams. Po pertraukos grįžta ir įvairūs renginiai, kuriuose dalijamasi patirtimi ir naujausia informacija, stengiamasi padėti pedagogams. Vienas iš jų – Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) organizuojamas viešųjų nuotolinių konsultacijų ciklas, skirtas pavaduotojų, vadovų lyderystei stiprinti remiantis naujausiais Lietuvos tyrėjų duomenimis ir rekomendacijomis, praėjusį pusmetį apėmęs penkis renginius, vykusius nuo vasario iki birželio. Konsultacijos surengtos naudojant dviejų Lietuvos mokslo tarybos ir Europos Sąjungos finansuotų reikminių tyrimų, atliktų 2021 m., duomenis ir rekomendacijas.

 

Dvi pirmosios konsultacijos buvo skirtos Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimui „Mokymosi pasiekimus sąlygojantys ir psichosocialines rizikas mažinantys mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksniai“, kitos trys – Vytauto Didžiojo universiteto tyrimui „Mokymuisi palankios aplinkos kūrimas: mokyklos bendruomenę įgalinančių veiksnių paieška“. Konsultacijas sudarė dvi dalys: teorinė, kurioje savo įžvalgas pristatydavo mokslininkai, ir praktinė, per kurią jų įžvalgas papildydavo mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, mokytojai per tyrimą gimusiais sėkmingais sprendimais. Renginiuose kalbėta apie grįžtamojo ryšio svarbą (dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė), mokymosi pasiekimų gerinimą krizių kontekste, reikiamo ugdymo teikimą nuo karo baisumų pabėgusių ukrainiečių vaikams (doc. dr. Sigita Girdzijauskienė), mokinio galių stiprinimą (dr. Eglė Kemerytė-Ivanauskienė), nepabaigto mokymosi įveikimo algoritmą (dr. Agnė Brandišauskienė), psichosocialines rizikas (dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė).

 

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyriausiosios patarėjos Loretos Žadeikaitės, švietimo ir ugdymo kokybė priklauso nuo mokytojų, pagalbos specialistų, vadovų kompetencijos, ugdymo proceso kokybės, taip pat edukacinių tyrimų kokybės ir tyrimų rezultatų panaudojimo aktualioms problemų priežastims atskleisti, reikalingiems sprendimams priimti. Vertinant ir modeliuojant švietimo pokyčius, būtinai turi įsitraukti mokslininkai, o švietimo politika turi būti formuojama ir sprendimai priimami remiantis kompleksinių mokslo tyrimų analize ir mokslinėmis įžvalgomis, skatinant duomenimis grįstą politiką. Norint, kad mokymas būtų daugiau grindžiamas tyrimais, mokytojai turėtų būti labiau įtraukiami į tyrimų atlikimą ir skatinami gautus tyrimų rezultatus taikyti profesinėje veikloje. „Pristatyti tyrimų rezultatai labai aktualūs mokyklų bendruomenėms, be to, ieškodami atsakymų, mokyklų vadovai gali priimti sprendimus „čia ir dabar“, nelaukdami oficialių įsakymų ir dokumentų. Siekiama, kad tyrimai kuo greičiau įveiklintų mokyklų bendruomenes (nes moksliniai straipsniai, ypač aukšto lygio prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose, paskelbiami tik praėjus keleriems metams po atlikto tyrimo), kad pavaduotojai, mokytojai išgirstų idėjas tiesiogiai iš mokslininkų, galėtų užduoti rūpimus klausimus. Juk pavaduotojai yra tie lyderiai, kurie telkia mokyklų bendruomenes. Konsultacijoms pasirinktos būtent tos tyrimų temos ir aspektai, už ką tiesiogiai atsako pavaduotojai. Skatinama pasitikėjimo kultūra: pasitikime mokslininkais, jie – mokykla, ji – savo bendruomene“, – pasakojo L. Žadeikaitė.

 

Jos teigimu, mokyklų vadovai tokių renginių metu turi galimybę tarsi iš šalies pažvelgti į ugdymo procesą mokslininko akimis, atsiranda tinklaveika. Dažnai mokyklose atliekami moksliniai tyrimai, bet gauti duomenys skelbiami tik mokslo žurnaluose, o čia jie pristatomi patraukliai, parodoma, kad jie reikalingi mokykloms. Vadovai gali patobulinti vadybines kompetencijas, nes viena svarbiausių iš jų yra tyriminė. Taip pat stiprėja kompetencija mokytis įvertinti procesą, reflektuoti, analizuoti, ieškoti veiksmingų sprendimų ir numatyti tobulinimo kryptis. Tai, kad mokyklų vadovai (direktoriai ir pavaduotojai) aktyviai dalyvauja ir įsitraukia į konsultacijas, rodo jų atvirumą naujoms idėjoms, stiprina pasitikėjimą, užsimezga bendradarbiavimas su mokslininkais, tai tarsi bendra platforma kartu tartis ir ieškoti geriausių sprendimų mokyklų bendruomenėms.

Mokslininkai parodo būdus, kaip mokytojai gali analizuoti pedagoginį procesą, vykdyti nuolatinę mokinių stebėseną ir, remiantis gautais duomenimis, planuoti ir vykdyti ugdymo procesą. Mokslininkų gauti įrodymai gali padėti išvengti dažniausiai pasitaikančių sunkumų. Renginiuose pedagogai išgirdo ir kolegų patirtį, kaip pagerinti mokinių mokymosi veiksmingumą, kas pasiteisina, į ką svarbu atkreipti dėmesį, siekiant išsiaiškinti, kiek pasirinktos mokymosi strategijos ir taikytos priemonės yra veiksmingos ir kiek visa tai padėjo mokiniams pasiekti pažangą.

Stengiamasi kalbėti paprastai

 

„Viešosios konsultacijos mokyklų vadovams ir pavaduotojams ugdymui, naudojant reikminių mokslinių tyrimų rezultatus, paskatino pagalvoti apie naują formatą ir jį išbandyti. Vienas svarbiausių atrastų ypatumų – derinti ir nukreipti į konkretų aspektą tyrėjų ir dalyvaujančių diskusijoje mokyklų vadovų, pavaduotojų patirtis. Tai pareikalauja didesnio parengiamojo darbo. Pranešėjai – mokyklų vadovai, pavaduotojai – studijuoja tyrėjų parengtas rekomendacijas, tariasi tarpusavyje, dalyvauja išankstiniame susitikime. Stengiamės, kad visi kalbėtų paprasta ir aiškia kalba, vyrautų ne skaidrės, o vaizdingas pasakojimas“, – organizatorių vardu kalbėjo NŠA Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus metodininkė Vida Kazragytė. Džiaugiamės tiesioginių transliacijų metu klausytojų pateiktais atsiliepimais. Apie 45 proc. atsakiusiųjų „sutinka“ ir „visiškai sutinka“, kad viešojoje konsultacijoje pateikiamos įžvalgos ir rekomendacijos stiprina jų vadybines kompetencijas ir bus naudingos vadovaujant mokymui(si). Pirmąjį pusmetį surengtos 5 tokios viešosios konsultacijos, rugpjūčio 24 d. įvyko dar viena viešoji konsultacija, kurioje kalbėta apie VDU mokslininkų tyrimą (vadovė prof. dr. Alvyra Galkienė) ir įtraukios mokyklos žingsnius visų mokinių sėkmei. Bus surengtos dar 3 konsultacijos: rugsėjo 20 d. įvyks viešoji konsultacija pagal matematinio raštingumo samprotavimo tyrimą, o spalio 18 d. ir lapkričio 22 d. bus kalbama apie atliktus tyrimus, susijusius su dirbtiniu intelektu.

Pristatyti tyrimai

 

„Įvairių mokslinių tyrimų rezultatai leidžia tvirtinti, kad mokymuisi palankios aplinkos kūrimas yra vienas iš mokymosi pasiekimus gerinančių veiksnių. Mokyklos bendruomenės pastangos kurti mokymuisi palankią aplinką ypač aktualios mokiniams, gyvenantiems nepalankioje socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje. Mūsų atliktas tyrimas rodo, telkiant dėmesį į tai, svarbu veikti trijuose lygmenyse – organizacijos, mokytojo ir mokinio. Viešose konsultacijose pristatėme dalį parengtų rekomendacijų, susijusių su trimis įvardintais lygmenimis. Drįsčiau teigti, kad pateiktų palankios mokymosi aplinkos kūrimo žingsnių įgyvendinimas gali padėti atsirasti veiksmingesniam mokinių mokymosi procesui ir jų aukštesniems pasiekimams“, – teigė viena iš savo tyrimą pristačiusių mokslininkių dr. Agnė Brandišauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė.

 

„Mokymosi pasiekimus sąlygojantys ir psichosocialines rizikas mažinantys mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksniai“ (S-DNR-20-8, VU, vadovė Brigita Miežienė)

Atlikto tyrimo metu įvertintos mokyklos bendruomenės psichosocialinės rizikos ir jų sąsajos su 5–12 klasių mokinių mokymosi pasiekimais ir šias rizikas mažinančiais socialinio kapitalo bei mokyklos vadovų lyderystės veiksniais parodė, kad stipri lyderystė įgalina pedagogus ir mokinius siekti veiksmingo ugdymo proceso nepriklausomai nuo kitų sąlygų (pandemijos, perdegimo). Rezultatai atskleidė, kad mokyklos vadovybės palaikymas siejasi su pedagogų jaučiama pasitikėjimo atmosfera mokykloje ir mažesniu profesiniu perdegimu. Taip pat mokyklos vadovybės veiksmingesnis problemų sprendimas ir vadovavimas susijęs su geresne pedagogų psichologine gerove, mažesniu perdegimu, didesniu jaučiamu socialiniu palaikymu, geresniais bendruomenės santykiais, bendradarbiavimu.

 

„Mokymuisi palankios aplinkos kūrimas: mokyklos bendruomenę įgalinančių veiksnių paieška“ (S-DNR-20-1, VDU, vadovė Agnė Brandišauskienė)

Tyrimo duomenimis pagrįstos rekomendacijos, kaip įgalinti mokyklų bendruomenes sukurti mokymuisi palankią aplinką kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo jo (ne)palankios socialinės ekonominės ir kultūrinės aplinkos. Tyrimui tikslingai pasirinktos mokyklos, esančios nepalankaus socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto savivaldybėse, siekiant atlikti mokyklų bendruomenių patirčių, pastangų, potencialių galimybių analizę. Konsoliduojant empirinį tyrimą įvairių savivaldybių mokyklų bendruomenėse su šių ugdymo įstaigų mokymo(si) proceso didžiųjų duomenų analitika (Big Data Analytics), nustatyti mokymuisi palankios aplinkos reikšmingi kintamieji pokyčių kontekste (COVID-19) ir identifikuoti veiksniai trijuose lygmenyse – organizacijos, mokytojo ir mokinio. Tyrimo rezultatai rodo, kad vadovo elgesys ir organizaciniai veiksniai gali būti įvardyti kaip svarbiausi veiksniai, mažinantys negatyvų išorinių aplinkybių poveikį ir didinantys pozityvią įtaką profesinei mokytojų gerovei ir elgesiui.

Mokinių pasiekimai pagerėjo

 

„Po konsultacijų klausta, kokiomis idėjomis pasinaudojo dalyviai. Aišku, tam reikia daugiau laiko, bet jau dabar žinoma, kad mokyklose, kurios nuosekliai taikė stebėsenos metodus, grįžtamąjį ryšį, mokinių pasiekimai pagerėjo – tų klasių ar mokinių grupių, kuriose mokslininkų pasiūlyti metodai buvo taikyti. Tai didžiausia vertė ir teikia vilties, kad gerės ir kitų mokinių pasiekimai, nes mokytojai įvaldė strategijas, atkreipė dėmesį į tai, ką pabrėžė mokslininkai“, – džiaugėsi L. Žadeikaitė. Svarbu, kad būtų užtikrinamas tęstinumas po tyrimų pristatymų (mokyklos nuolat bendradarbiautų su mokslininkais), o tyrimai – prieinami.

 

Ruošiantis naujiesiems mokslo metams, L. Žadeikaitė pedagogams palinkėjo būti tvirtiems, atviriems, pasiryžusiems spręsti iškylančias problemas, visiems dalytis gerąja patirtimi – ir praktikams, ir nacionalinio lygmens institucijoms, taip pat dėkojo mokslininkams už tyrimų sklaidą, o Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos plėtros skyriaus darbuotojoms Albinai Vilimienei, dr. Vidai Kazragytei, Giedrei Čiapienei – už suorganizuotą prasmingą renginių ciklą.

 

Renginių vaizdo įrašai ir medžiaga

Apie vieną iš šių tyrimų jų autorės rašė „Švietimo naujienose“