Technologijos švietime: daug geriau nei tai, ką mums šiemet teko išbandyti

Švietimo entuziastai Lietuvoje buria „EdTech“ forumą: technologijos yra tai, kas galėtų mūsų švietimo sistemai padėti pereiti į kitą lygį.

Šiemet visiškai netikėtai, nepasiruošę ir nenoromis gavome progą išbandyti nuotolinius susirinkimus, o moksleiviai – nuotolinį mokymąsi. Nelikome sužavėti. Tačiau švietimo technologijų ir naujovių (EdTech) entuziastai įsitikinę, kad tai proga švietimo sistemoje įgyvendinti didelius pokyčius. Tik šįkart – jiems iš anksto pasiruošti.

 

Naująsias technologijas švietime jau pritaikę startuoliai ir iniciatyvos, tokios kaip: nuotolinių kursų platforma „BitDegree“, e. dienynas „Tamo“, nuolatinio mokymosi platforma pradinių klasių mokytojams „Teachers Lead Tech“, nevyriausybinė verslo ir ekonominio švietimo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir kitas, suvienijo iniciatyva „EdTech Lietuva“, tad rugsėjo 17-ąją virtualioje konferencijoje „GLL Gathering: Learning Fever“ dalysis idėjomis, kaip įpūsti naujovių į Lietuvos švietimą.

Prezidentūroje vyksiančiame susitikime pranešimus skaitys Silicio Slėnio krikštamote vadinama, litvakų šaknų turinti edukologė Esther Wojcicki, didžiausios internetinės mokymų platformos „Coursera“ generalinis direktorius Jeff Maggioncalda, estų švietimo inovacijų eko-sistemų kūrėjas Mart Aro bei daug kitų. Konferenciją rengia užsienio lietuvių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“, tokiu būdu siekiama pritraukti kompetetingų užsienio lietuvių, kad būtų skatinamos švietimo naujovės šalyje.

 

Lietuvoje egzistuoja pavienės technologijomis grįstos inovacijos, tačiau joms trūksta terpės augti nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. Susibūrusi iniciatyvinė „EdTech Lietuva“ grupė sieks pagerinti sąlygas švietimo technologijas plėtojančių įmonių kūrimui, pagelbės įgyvendinti jų idėjas Lietuvoje ir išmoktą patirtį eksportuoti į užsienį.

Šiems siekiams pritaria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tikiu, kad aukštai iškelta „EdTech“ iniciatyvos kartelė – Lietuvai tapti didžiausią progresą švietimo srityje padariusia Europos šalimi – mums pasiekiama. Skaitmeninės technologijos pačiais įvairiausiais būdais turtina mokymąsi, atveria duris į informacijos lobyną, mažina socialinės nelygybės pavojus. Šiandien didžiausias iššūkis – ateičiai nepakankamai pasiruošusi visuomenė. Jei norime, kad švietimas būtų augimo ir įtraukties pagrindas, turime kuo geriau išnaudoti naujausias mokymosi ir mokymo galimybes, daugiau dėmesio skirti žmonėms, dirbantiems švietimo sektoriuje, jų skaitmeninių ir šiuolaikinių pedagoginių kompetencijų ir įgūdžių stiprinimui, kurie padėtų sukurti modernią švietimo sistemą“, – sako G. Nausėda.

Investicijos – į technologijas, o ne „į betoną“

 

Vienas iš „EdTech Lietuva“ iniciatorių, startuolio „Bit Degree“ įkūrėjas Danielius Stasiulis pasidalino naujai suburtos grupės siekiais. Jo teigimu, grupė pirmiausia siekia gerinti sąlygas Lietuvoje kurti ir dirbti švietimo technologijų įmones.

„Siekiame sukurti sąlygas, pavyzdžiui, atnaujintą teisinę bazę, nes šiuo metu švietimo įstatymas yra pasenęs, technologijų sąvokos jame net nėra. Pavyzdžiui, neapibrėžta, kaip mokyti užsienietį nuotoliniu būdu. Jis gali tik atvykęs į Lietuvą, gauti leidimą čia gyventi ir mokytis“, – sako pašnekovas.

 

D. Stasiulis viliasi, kad pavyks suburti naujoves priimti nusiteikusių mokyklų, universitetų, asmenų tinklą, nes „EdTech“ srities įmonėms jas reikės išbandyti. Taip pat svarbu, kad tiek valstybė, tiek mokyklos ir universitetai finansiškai remtų naujų technologijų diegimą.

„Daug lėšų nukreipiama „į betoną“, arba kitaip, į fizinius atnaujinimus, tačiau mažai – į technologijas. Edukacinių technologijų įmonių Lietuvoje yra, jų daugėja ir prognozuojama, kad šios srities rinka per ateinančius penkerius metus augs du su puse karto“, – sako D. Stasiulis.

Prognozuojama, kad pasaulinė „EdTech“ rinka per artimiausius penkerius metus pasieks 400 miljardų dolerių, kasmet augdama po 16 proc., o investicijos į šią sritį jau perkopė keturių milijardų dolerių ribą vien per pirmąjį šių metų pusmetį.

Technologijos neatims darbų iš mokytojų

 

Covid-19 pandemija, karantinas, privertė visus naudotis technologijomis norime to, ar ne. Tačiau, pasak D. Stasiulio, nors moksleiviai ir darbuotojai patyrė nepatogumų, iš kitos pusės, tai milžiniškas proveržis, lūžis. Ilgus metus nekreipta dėmesio į technologijas mokyklose, tačiau dabar ši sritis tiesiog pasmerkta augti. O kadangi visos šalys šioje srityje yra panašaus lygio – startinėje pozicijoje, – kartu tai ir didžiulė galimybė.

„Nereikia bijoti technologijų – jos „nesuvalgo“ švietimo, o tik padeda geriau valdyti procesus. Jos neatima darbų iš mokytojų, o tiesiog pakeičia dabar labai daug žmogiškųjų išteklių ir laiko reikalaujantį procesą, – sako „Ed Tech Lietuva“ forumo iniciatorius. – Ištikus krizei sujungėme mokymui skirtą aplinką „Zoom“ ir bendradarbiavimo bei komunikavimo platformą „Microsof Teams“, bet ar iš tiesų tai geriausias būdas mokytis internetu? Šie įrankiai leido tęsti švietimo procesą, bet tai ne tinkamiausios technologijos mokytis. Vykstant internetinėms pamokoms ir mokytojo vaidmuo kinta – jis ne tik pateikia informaciją, tačiau tampa ir fasilitatoriumi (žmogumi, palengvinančiu mokymąsi). Galima pasiruošti nuotolinio, internetinio mokymosi procesui, sudėlioti visą tokio mokymosi algoritmą. Tai, kas vyko dabar… įprastas mokymosi procesas tiesiog perkeltas į virtualią erdvę – ne, taip neveikia. Niekas negali ištverti 8 valandų trukmės „Zoom“ konferencijos – nei vaikai, nei suaugusieji. Tai, kas vyko, nebuvo internetinis mokymas.“

Svarbiausias įgūdis – išmokti mokytis

 

Ruošiant nuotolinio ar virtualaus mokymo programą daugiau dėmesio reikia skirti pamokos turiniui, tačiau vėliau mokytojas neturi įdėti tiek daug laiko ir jėgų – jis gali tiesiog stebėti, kaip mokiniai naudoja šį turinį, ką suvokia, o kur – stringa. Todėl pasaulyje jau gimsta nauja specialybė – mokymosi programuotojas (angl. „instructional designer“). Šis žmogus sudėlioja, kaip turėtų vykti mokymasis, kokios turėtų būti užduotys, kokie – namų darbai. Jis ieško, kokiais metodais geriausia išmokyti vaikus, tuo pat metu valdydamas technologijas.

Būtent tuo konferencijoje dalysis šiuo metu Didžiojoje Britanijoje mokymosi programavimo startuolius konsultuojanti Eglė Vinauskaitė.

 

Antra problema – atskirtis, apie ją daug kalbama įvairiose srityse. Technologinė atskirtis, pasak D. Stasiulio, Lietuvoje – labai ryški. Esame šalis su gausybe „IT talentų“, tačiau šalies mastu, tai saujelė, technologijas turėtų naudoti visų amžiaus grupių žmonės.

„Reikia išmokti mokytis. Tai – pats sunkiausias įgūdis. Bet kai tokį įgyji, gali perkąsti bet kokias technologijas. Praėjo laikai, kai išmokęs vienos specialybės, galėsi toje srityje visą gyvenimą dirbti. Taip daugiau niekada nebebus. Kadangi naujos technologijos reikalauja vis greičiau jas perprasti, šis įgūdis kuo toliau, tuo bus svarbesnis. Ir tai vienas iš pagrindinių tradicinio ir nuotolinio mokymosi skirtumų – mokantis nuotoliniu būdu turi ugdyti savo mokymosi įgūdžius ir savidiscipliną“, – sako D. Stasiulis.

V. Lašas: išdrįskime mokytis naujai, net jei tai neatitinka instrukcijų

 

D. Stasiuliui pritaria kitas „EdTech“ entuziastas, verslininkas ir „Global Lithuanian Leaders“ valdybos narys Vladas Lašas.

„Daug kalbame apie neefektyvų švietimą – bet gal mums reikia mokymosi, o ne švietimo? – klausia jis. – Juk efektyviausias mokymasis nėra centralizuotai vienodas „švietimas iš viršaus“, o kiekvieno asmeninės, aktyvios pastangos išmokti. Tad kaip kiekvieno iš mūsų asmeninė iniciatyva gali išjudinti, pagreitinti pokyčius, išbandyti ir įdiegti naujoves, kurių edukacinėms institucijoms labai reikia? Edukacinių technologijų ir inovacijų (EdTech) forumas veiks kaip katalizatorius, kuriant, atrandant, sujungiant ir skleidžiant geriausią švietimo patirtį. Juk Lietuvoje jau turime puikių privačių iniciatyvų ir startuolių“, – sako V. Lašas.

 

D. Stasiulis sako, kad pasitelkus technologijas, galima sumažinti mokytojų darbo krūvį, sutaupyti dalį jų laiko ir skirti jį, pavyzdžiui, suteikiant daugiau individualaus dėmesio ir asmeninių patarimų mokiniams.

 

Trečias iniciatyvos „EdTech Lithuania“ tikslas – garsinti Lietuvą kaip „EdTech“ technologijų šalį.

„Jei Lietuva padarytų proveržį „EdTech“ srityje, tai būtų labai geras pavyzdys. Siekiame, kad švietimo technologijos būtų dar viena Lietuvos eksporto sritis, žinoma, kurianti ir ženklią bendrojo vidaus produkto dalį šalies viduje“, – įsitikinęs D. Stasiulis.

 

„Tiesiog apdovanokime dėmesiu ir palaikymu tuos, kuriems dabar to labiausiai reikia – penkiolikmečius ir jų mokytojus – rezultatas mus nustebins, – ragina ir V. Lašas. – Tiesiog išdrįskime leisti mokytis naujai, net jei tai mums neįprasta ir neatitinka instrukcijų. Nebijokime leisti važiuoti tuo „mokymosi dviračiu“ – juk šiandien technologijos prieinamos visiems. Reikia tik institucijų ir visų mūsų dėmesio bei susitelkimo, padrąsinimo kurti, išbandyti naujoves ir įvertinti kaip jos padeda pasiekti tikslą. Jau išbandyti ir efektyvūs sprendimai, sutelkus visų jėgas jų plėtrai, galėtų išspręsti daugybę mūsų švietimo problemų.“

 

Tiesioginę renginio „GLL Gathering: Learning Fever“ transliaciją nuo 14.30 val. stebėkite „Global Lithuanian Leaders“ ir renginio partnerio „IQ.The Economist“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose.

 

Daugiau informacijos apie renginį puslapyje http://bit.ly/learningfever.

Daugiau informacijos apie „EdTech Lietuva“ iniciatyvą https://edtechlithuania.com.

 

Iniciatyvinės grupės „Global Lithuanian Leaders“ inf.