ŠMSM rūpinsis, kad švietimo sistema veiktų kaip įmanoma sklandžiau

Rugpjūčio 25 d. Vytauto Didžiojo universitete įvyko konferencija „Investicijos į švietimą ir inovacijos: telkiančios, skatinančios, įgalinančios“ o po jos – spaudos konferencija, kurioje pristatytos pagrindinės šių mokslo metų ugdymo organizavimo naujovės, rekomendacijos dėl mokslo metų pradžios šventės.

Kaip organizuoti Rugsėjo 1-osios šventę?

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), atsižvelgdama į Covid-19 ligos epidemiologinę situaciją, rekomenduoja atsisakyti masinio Rugsėjo 1-osios šventės renginio, ypač didelėse mokyklose. Šventę galima surengti atskiromis klasėmis ar grupėmis, skirtingu metu. Jei šventėje tuo pačiu metu dalyvautų kelios klasės, turėtų būti numatytos atskiros erdvės, kuriose jos galėtų susiburti. „Mokslo metų pradžia svarbi šventė mokyklų bendruomenėms, šeimoms, tačiau šiais metais, dėl visų saugumo, dera permąstyti įprastus scenarijus ir švęsti paprasčiau, mažesnėmis grupėmis, laikydamiesi atstumo“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

 

Dėl saugumo šiemet rekomenduojama atsisakyti tradicijos, kai dvyliktokai į mokyklą palydi pirmos klasės mokinius. Jei mokykloje tą pačią dieną organizuojami keli renginiai, sėdimos vietos ar naudojamos priemonės prieš kiekvieną renginį turėtų būti kruopščiai nuvalomos.

 

Šventėje negali dalyvauti karščiuojantys asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, kitų užkrečiamųjų ligų požymių, taip pat tie, kuriems tuo metu privaloma izoliacija. Šventės dalyviai turėtų laikytis 1 m atstumo atviroje erdvėje ir 2 m atstumo uždarose patalpose. Mokytojams ir tėvams privalu dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, skydelius, respiratorius ar kt.

 

Pirmąsias mokslo metų pamokas patariama rengti atviroje erdvėje: mokyklos kieme, lauko klasėje, stadione ir pan., jei leis oro sąlygos. Jeigu prognozuojamas lietus, reikėtų iš anksto numatyti patalpas, kuriose galėtų rinktis atskiros klasės. Jei pirmojoje pamokoje dalyvautų mokinių tėvai, jie turėtų dėvėti veido kaukes ar kitas apsaugos priemones. Per pirmąsias pamokas siūloma aptarti mokyklos taisykles, kurios šiemet bus kitokios dėl epidemiologinės situacijos; asmens higienos, socialinio atstumo laikymosi svarbą.

 

Aukštosiose mokyklose mokslo metai taip pat pradedami rugsėjo 1 d., išskyrus pirmo kurso studentus. Jiems rekomenduota mokslo metus pradėti nuo rugsėjo 14 d. dėl šiemet vėliau įvykusio priėmimo. Šią datą patvirtina ir paskelbia aukštosios mokyklos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad epidemiologinė situacija greitai keičiasi, rekomenduojama atsisakyti masinių mokslo metų pradžios renginių.

Kaip šį rudenį vyks ugdymo procesas?

 

Ugdymas nuo rugsėjo 1 d.  vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, laikantis rekomenduojamų saugumo sąlygų, pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šiandien vykusioje spaudos konferencijoje. Rugpjūčio 26–27 d. vyko pasitarimai kiekvienoje savivaldybėje su švietimo įstaigų vadovais – tartasi, kaip kiekvienoje įstaigoje prasidės mokslo metai ir kokie jie bus.

 

„Prašome mokyklų vadovus sudaryti apgalvotą komunikacijos planą, priemones, kaip mokyklos bendruomenė galėtų tarpusavyje komunikuoti – kad tai būtų interaktyvu, kad informacija apie tvarkaraštį, pamokų laiką būtų tiksli, aiški. Tikimės, kad srautų valdymas, gebėjimas laikytis nurodytų reikalavimų, sudarys galimybę, net atsiradus užkratui, neuždaryti visos mokyklos, bet laikinai pereiti mokytis nuotoliniu būdu ar skirti tam tikrą izoliacijos laikotarpį tik tai klasei ar kelioms iš jų, tam srautui, kuris turėjo kontaktų su užsikrėtusiuoju. Mokykloms padės ne tik steigėjai, bet ir visuomenės sveikatos centrai ar biurai, esantys kiekvienoje savivaldybėje, jų pareiga – konsultuoti ugdymo įstaigas ir dabar, ir prasidėjus mokslo metams. Mums turi rūpėti kiekviena švietimo įstaiga nuo darželio iki gimnazijos – nė viena negali būti palikta spręsti iškilusių sunkumų: jei su jais susidurtų – padės steigėjai, sveikatos centrai, ŠMSM ir Sveikatos apsaugos ministerija. Kiekvieną savaitę vyksta pasitarimai su savivaldybių švietimo padalinių vadovais, mokyklų vadovų asociacijomis, mokytojų profesinėmis sąjungomis, stebima, kokių kyla klausimų, sunkumų“, – dalijosi švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius.

Ministro teigimu, sklandus švietimo sistemos darbas – aktualiausias jaunesnio amžiaus vaikų tėvams – bus pasirūpinta, kad ši sistema veiktų kaip galima sklandžiau, užtikrintų galimybę vaikus ugdyti švietimo įstaigose ir tėvams dėl to nekiltų rūpesčių, jie galėtų dalyvauti darbo rinkoje. Išskirti reikėtų ir abiturientus, kuriems numatyta papildomai gerinti individualias mokymosi sąlygas (kalbama apie mokytojų kvalifikaciją, papildomas priemones), kad jie galėtų jau nuo rugsėjo pradėti rimtai ruoštis egzaminams.

 

„Pagrindinis principas, kurio teks laikytis naujais mokslo metais – kiek įmanoma sumažinti skirtingų klasių, srautų kontaktą. Suprantame, kad mokykloms tai nelengvas iššūkis. Tam reikia įsivertinti tiek mokyklos pastato tinkamumą, tiek atrasti netipinių sprendimų dėl klasių ar kabinetų paskirties keitimo, mokinių judėjimo į mokyklą, mokykloje ir iš mokyklos, to tikrai nereikėjo daryti ankstesniais mokslo metais. Norime tikėti, tačiau negalime būti įsitikinę, kad infekcija nepalies Lietuvos mokyklų, tad privalome pasiruošti ir žinoti, kokių veiksmų privalu imtis nedelsiant. Kviečiame mokyklas, dar prieš prasidedant naujiems mokslo metams priimti susitarimus dėl komunikavimo būdų ir priemonių savo bendruomenėje, apie tai informuoti mokinius ir jų tėvus“, – sako A. Monkevičius.

 

Pasak ministro, kartu su epidemiologais stebima pandeminė situacija, tariantis su mokyklų, savivaldybių atstovais, gali būti koreguojamos ir rekomendacijos dėl ugdymo proceso organizavimo. Dabar nustatyti reikalavimai dėl kontaktų ribojimo tarp skirtingų klasių (būreliuose, neformaliojo švietimo įstaigose – skirtingų būrelių), kaukių dėvėjimo, higienos sąlygų ir dezinfekcijos užtikrinimo.

 

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius akcentuoja, kad visoje Lietuvoje dirbantys visuomenės sveikatos specialistai pasirengę padėti mokykloms, konsultuoti dėl saugumo priemonių laikymosi pradedant ugdymo procesą, kad mokyklos galėtų dirbti įprastu būdu.

„Ruošiantis naujiems mokslo metams sulaukiame klausimų iš mokinių tėvų dėl reikalavimų dėvėti apsaugos priemones mokiniams. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu mokiniams pamokose dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių reikalavimo nėra, tačiau jų reikia bendrosiose erdvėse, jei nėra galimybės suvaldyti mokinių srautų koridoriuose, pertraukų metu. Mokytojai, jei tarp mokytojo ir mokinių yra galimybė išlaikyti ne mažiau kaip 2 metrų atstumą, gali dirbti be apsaugos priemonių, tačiau pamokos metu, kai mokytojai konsultuoja mokinius, juda tarp mokinių – dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones reikia“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Mokyklos kviečiamos per pirmąją šių metų pamoką skirti laiko pokalbiams dėl pasikeitusių gyvenimo mokykloje taisyklių. „Svarbu, kad mokiniai žinotų, kur gali nusiplauti rankas, kaip saugiai jas dezinfekuoti, kur padėtas dezinfekcinis skystis, kaip mokykloje bus vykdomas klasių vėdinimas, kaip ir kur mokiniai leis pertraukas, kaip vyks pietų pertrauka, kaip bus vykdomas nuotolinis mokymas, jei ugdymas dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos ar nustatyto Covid-19 atvejo mokykloje iš įprasto būtų organizuojamas nuotoliniu būdu“, – pabrėžia J. Navickaitė. Pagrindinis dalykas, kuris keičiasi mokyklose šiemet – srautų valdymas. Rekomenduojama, kad kiekviena klasė turėtų nuolatinį kabinetą, kad mokykla organizuotų skirtingus mokinių darbo pradžios laikus skirtingiems mokinių srautams, kad sumažėtų kontaktas tarp skirtingų klasių, srautų, o jei mokykloje būtų nustatytas Covid-19 infekcijos atvejis – epidemiologai galėtų greičiau atsekti kontaktus, priimti sprendimus. Neformaliajam švietime svarbiausia, kad nesusitiktų skirtingus būrelius lankantys vaikai.

 

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius,  Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, kad šiuo metu mokyklos intensyviai ruošiasi artėjantiems mokslo metams. „Noriu paraginti mokyklų vadovus ieškoti kūrybiškų sprendimų. Turime užtikrinti kokybišką mokyklų darbą. Džiaugiuosi, kad sklandžiai komunikuojame su Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijomis, šiuo metu esame pateikę siūlymų dėl mokyklų darbo reguliavimo. Su vadovais pasitarę pateikėme siūlymų operacijų vadovui ir ŠMSM dėl įvairių operacijų vadovo vykdomų priemonių, tikimės, kad į mūsų siūlymus (bent dalį jų) bus atsižvelgta“, – viliasi D. Žvirdauskas.

Jau skelbta, kad neliko reikalavimo atvykusiems į mokyklą mokiniams ir mokytojams matuoti temperatūrą, tačiau išlieka prievolė tiek mokiniams, tiek mokyklos darbuotojams nevykti į mokyklą, jei pasireiškia karščiavimas ar kiti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai.

Susirgus ar padaugėjus infekcijos atvejų

 

Ministerija taip pat primena, kad mokiniams po ūmaus ligos periodo ar ligos paūmėjimo, taip pat mokiniams, kurie serga lėtinėmis ligomis, ir kuriems reikalinga saugi aplinka, gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, gali būti rekomenduota mokytis namuose. Dėl mokymo namuose tėvai turėtų kreiptis į savo mokyklos vadovą.

 

Jeigu mokyklos vadovas iš mokytojo, kito darbuotojo, mokinio, jo tėvų gaus informacijos apie jam nustatytą Covid-19 ligą (koronoviruso infekciją), nedelsdamas privalo informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovas privalo bendradarbiauti su centru, kad būtų nustatyti sąlytį turėję asmenys ir jiems taikoma 14-os dienų izoliacija.

 

Sprendimą dėl ugdymo proceso perorganizavimo konkrečiose savivaldybėse, infekcijos paūmėjimo atveju, priima Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, atsižvelgusi į Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą. Šiuo metu rengiamasi ir tokiam galimam scenarijui. Savivaldybėms jau dalijami 2 800 kompiuterių, skirtų papildomai aprūpinti mokytojus. Prioritetas skiriamas naujai šią profesiją pasirinkusiems mokytojams. Taip pat bus skirta ne mažiau kaip 12 mln. eurų aprūpinti vaikus reikalingu skaitmeniniu turiniu, skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, mokymosi platformomis: vienam mokiniui teks 40 eurų, tai dešimtį kartų didesnė suma, negu skirta iki šiol.

 

Mokytojams pristatomas Nacionalinės švietimo agentūros parengtas Nuotolinio mokymo(si) / ugdymo(si) vadovas, tęsiami mokymai, skirti mokytojams ir mokyklų informacinių technologijų specialistams.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje veikia „Vienas langelis“, skirtas atsakyti į besikreipiančiųjų klausimus – el. p. vienaslangelis@smm.lt, tel. (8 5) 219 1190, (8 5) 219 1189.

 

Parengta pagal ŠMSM pranešimus spaudai