Iššūkių bus, bet dirbdami kartu juos įveiksime

Baigiantis vasarai, prieš naujų mokslo metų pradžią, švietimo bendruomenė kasmet renkasi į konferenciją. Šiemet ji vyko Vytauto Didžiojo universitete rugpjūčio 25 d. ir pavadinta „Investicijos į švietimą ir inovacijos: telkiančios, skatinančios, įgalinančios“. Renginio metu, kuris atliepė šiandienos aktualijas ir vyko ne tik universiteto salėje, bet ir nuotoliniu būdu – tiesiogiai transliuotas internetu – pranešimus skaitė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevčius ir viceministrė Jolanta Urbanovič.

 

A. Monkevičius kalbėjo apie Lietuvos švietimo strategiją, jo pranešimo pavadinimu retoriškai klausiama, ar pavyks pasiekti išsikeltų tikslų. „Matome, kas švietimo sistemoje negerai – tai identifikuoja tarptautiniai tyrimai, matome tai ir patys, daug ką reikia padaryti, kad padėtis keistųsi. Pavyzdžiui, pradėti nuo bendrojo ugdymo turinio – tai turbūt viena svarbiausių krypčių, apimanti skaitmeninimą, strategiją, gaires, kurias rengiame, ši strategija turėtų būti įpinta į turinį. Jį atnaujinant reikalinga bendra talka, prie šio darbo turi prisidėti mokytojai praktikai, mokslininkai, ekspertai – visi, kurie gal jau net ir patys šiuo metu mokyklose realizuoja kitokį turinį ir yra pasirengę aktyviai talkinti. Tai ne tik procesas, bet ir programa, ir vadovėliai, mokytojų rengimas, kvalifikacija, didaktika, skaitmeninis turinys, mokyklos bendruomenė, ryšiai su ja, įtrauktis – platus pokyčių spektras“, – akcentuoja ministras.

 

Svarbus klausimas ir ugdymo ankstinimas, jo kokybė – tam reikia politinio sutarimo. Pagaliau priimtos švietimo įstatymo pataisos, numatyta programa: per ketvertą metų priartėti, ir, galbūt, kuo didesne apimtimi, realizuoti švietime įtraukties principą. Pradžia padaryta, bet laukia sudėtingas darbas – per šešis tūkst. etatų, kurie turi atsirasti mokykloje (papildomi mokytojai), optimizuotas mokinių skaičius klasėje, įgalinant mokytoją tokioje klasėje dirbti.

 

Kokybės garantas – mokytojas ir jo darbo sąlygos, prasidedančios nuo bazinio dalyko – darbo užmokesčio, tai baziniai dalykai, be kurių apie mokytojų profesijos patrauklumą negalima kalbėti, tačiau yra ir daugybė kitų spręstinų problemų – mokytojų darbo krūvio reguliavimas, kvalifikacijos tobulinimas, mokytojų rengimas. Kalbant apie jį, pasiteisina šiemet išbandyta paprasta priemonė – stipendijos, kad pedagogikos studijas siūlančios aukštosios mokyklos pritrauktų gabių jaunuolių, būsimų mokytojų dalykininkų.

 

Dar viena svarbi sritis – mokymasis visą gyvenimą – kurioje irgi reikia daug ką nuveikti, kad nebūtų didelių atotrūkių, kai žmonės nuo labai ankstyvo ugdymo visą gyvenimą turėtų galimybę savo potencialą tobulinti, plėtoti. Čia irgi pastebimi geri pokyčiai, ypač profesinio rengimo srityje.

Ar tikrai atsiliekame tarptautiniame kontekste?

 

Ministras, remdamasis statistika, aptarė Lietuvos švietimo padėtį. Tarptautiniame kontekste, pagal klestėjimo indeksą, Lietuvos švietimo sistema yra 27-ta iš 167-ių šalių, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gerovės indekse įvertinta 7,3 balo iš 10-ies, yra 18-je vietoje iš 40-ies šalių.

 

Nors mokymosi visą gyvenimą lygis auga, atotrūkis nuo ES šalių vidurkio išlieka. Lietuvos mokinių finansinis raštingumas stipriai pagerėjo, skaitymo gebėjimai, matematinis ir gamtamokslinis raštingumas – tik šiek tiek, tačiau visų sričių pasiekimai žemesni už EBPO vidurkį. Padaugėjo aukščiausius (5–6) pasiekimų lygmens pasiekusių Lietuvos mokinių visose (ypač finansinio raštingumo) srityse, tačiau jų mažiau nei EBPO šalyse. Reikia didesnės pažangos šioje srityje, nes tai lemia žmonių ekonominį saugumą, gebėjimą naudotis finansiniais, ekonominiais instrumentais šiuolaikinėje visuomenėje. Išlieka dideli pasiekimų skirtumai pagal vietovę, kurioje yra mokykla, mokinio socialinę, ekonominę ir kultūrinę padėtį, pasirinktą testo kalbą, lytį, nors vaikai visur vienodai vertingi ir turi beribį gebėjimo potencialą. „Tokių kontrastų negali būti, šią padėtį privalu išlyginti. Mokinių pasiekimai pastaraisiais metais gerėja, tačiau norime, kad gerėtų greičiau. Tam reikia politinių susitarimų ir sprendimų, kurie leistų į šias sritis investuoti taikliau, didinti veiksmingumą, vadybos kokybę. Problemas reikia spręsti, tai svarbu šalies klestėjimui“, – sako A. Monkevičius.

 

Kokia yra demografinė situacija? Vaikų daugėja Vilniuje, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, didėja reemigracija – daugėja grįžtančių vaikų, daugėja mokinių ir pedagogų ikimokykliniame ugdyme, kitur – mažėja. Pertvarkytos profesinio mokymo programos – pereinama prie modulių, net gimnazistai gali pasirinkti norimus, mokytis ir įgyti kvalifikaciją. Tuo džiaugiasi darbdaviai, daugėja įstojusiųjų į profesinio mokymo įstaigas.

 

Ministro nuomone, profesinio mokymo sistema sparčiai kelia savo kokybės standartą. Nors padėtis gerėja, dalis vaikų vis dar mokosi perpildytose, arba mažose, jungtinėse klasėse. Reikalingos priemonės, mažinančios nepalankios namų aplinkos poveikį mokinių mokymuisi ir pasiekimams.

 

Gerėja bendrojo ugdymo mokyklų aprūpinimas moderniomis mokymo priemonėmis – pandemijos situacija paspartino šį procesą. Visos mokyklos turėtų įgyvendinti prevencijos programas – tą darbą dirbančių ugdymo įstaigų skaičius taip pat auga.

Daugiausia pokyčių reikalauja mokinių pasiekimų vertinimas.

 

Pastaraisiais metais švietimo finansavimas pastebimai gerėja – ankstesniais metais tokio šuolio kaip šiemet dar nėra buvę. Taip yra todėl, kad šiemet didėjo pedagogų darbo užmokestis. Svarią švietimo finansavimo dalį sudaro Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos – nuo 2014 m. iki 2020 m. birželio, šalies švietimui teko 244,1 euro ES fondų lėšų. Tikslinis finansavimas mokiniams suteikė daugiau galimybių dalyvauti neformaliajame vaikų švietime, prisideda prie kokybės gerinimo – vaikai, kurie įsitraukia į šias veiklas, kaip asmenybės gauna daug vertingos socializacijos ir ugdymo. Tarptautiniame kontekste Lietuvos mokytojų darbo užmokestis – nedidelis, bet jis konkurencingas palyginti su kitų šalies dirbančiųjų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, atlyginimais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dalyvauja įgyvendinant šalies Covid-19 valdymo strategiją: ŠMSM siekia, kad neliktų, dėl techninių kliūčių negalinčių, nuotoliniu ir ar mišriuoju būdu mokytis mokinių, ir būtų pasirengta 2020–2021 m. m. ugdymo procesui, derinant kasdienį ir nuotolinį ugdymo proceso organizavimo būdus, būtų pagerintas mokyklų aprūpinimo informacinėmis technologijomis ir skaitmeniniu mokymo(si) turiniu lygis, ir pagerėtų mokytojų skaitmeninis raštingumas.

 

Ministras įvardijo, kaip švietimo sistema prisidėjo prie sėkmingo Covid-19 valdymo – mokyklos aprūpintos kompiuteriais, sukurtas interneto portalas „Nuotolinis“, organizuojami mokymai ir pan. A. Monkevičius renginio dalyvius supažindino su Lietuvos ateities ekonomikos DNR planu švietimui – papasakojo, kiek mln. eurų planuojama skirti švietimo pažangai, finansinio raštingumo ir verslumo ugdymui, kokybės krepšeliui ir socialinių inovacijų švietime plėtrai.

 

Ministras taip pat grįžo prie temos apie įtrauktį ir kalbėjo apie per ketverius metus planuojamus įgyvendinti pokyčius: bazinių švietimo pagalbos paslaugų užtikrinimą, ankstyvąją pagalbą mažinant socialinius skirtumus, neformaliojo švietimo prieinamumą ir kokybę bei mokyklą kiekvienam, kalbėjo apie STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo taikymo) centrų kūrimą, vaikų darželių modernizavimą.

2020–2021 m. m. aktualijos

 

Viceministrė J. Urbanovič priminė tai, apie ką kalbėta birželio 18 d. forume „Besimokanti bendruomenė: skaitmeninio švietimo link“. Apibendrinusios karantino metu iškilusius iššūkius ir suradusios jų sprendimo būdų, mokyklų bendruomenės, jei prireiktų grįžti mokytis nuotoliniu būdu, dabar turėtų darbą organizuoti patogiau: naudotis viena platforma nuotolinėms pamokoms, kadangi mokytojų ir mokinių darbo laiko apimtys per dieną dažnai būdavo per didelės, ugdymo proceso dalyviai skųsdavosi nuovargiu, regos sutrikimais, prarasdavo dėmesį, todėl dabar ugdymo planuose apibrėžtos ir numatytos (a)sinchroninio, rekomenduojamos (ne)kontaktinio darbo valandų proporcijos, investuojama į skaitmeninį ugdymo turinį.

Pagrindinės 2020–2021 m. m. pokyčių kryptys – ugdymo turinys, ugdymo organizavimas, mokyklos vadyba ir investicijos. „Mokslo metai prasidės kaip įprasta, mokyklose, tačiau esame pasirengę šalia įprasto ugdymo proceso mokyti(s) nuotoliniu būdu – tam, kad galėtume valdyti mokinių srautus, kad pablogėjus epidemiologinei situacijai ugdymo procesas nenutrūktų.

 

Reikalavimus saugai ir higienai nustato Sveikatos apsaugos ministras-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, atskirais sprendimais“, – paaiškino J. Urbanovič. Viceministrė pratęsė ir A. Monkevičiaus pradėtą pasakojimą apie jau minėtą Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą švietimui – ketinama investuoti į mokyklų, švietimo pagalbos įstaigų aprūpinimą informavimo ir komunikacijos technologijomis (IKT) bei kitomis mokymo priemonėmis, elektroninio vertinimo ir egzaminavimo plėtrą, mokytojų kompetencijų stiprinimą, mokyklų vadybinio personalo kompetencijų stiprinimą, inovacijų švietime neįgaliesiems ir socialiai remtiniems asmenims skatinimą, STEAM atviros prieigos centrų plėtrą, kokybės krepšelį socialinių inovacijų švietime plėtrai.

 

„Mokslo metai bus kupini iššūkių, bet dirbdami kartu ir vieni kitais pasitikėdami juos įveiksime“, – drąsino viceministrė, linkėdama sėkmingų naujų mokslo metų.

Renatos Česnavičienės nuotraukos