Šiandien švietimo sistema primena rūgštų dirvožemį

Rūta Romeikienė

Mokytojas Paulius Sungaila – jaunosios mokytojų kartos atstovas. Šiuo metu virtualioje mokykloje (švietimo startuolyje „DigiKlasė“) dirbantis biologijos mokytojas sako, kad šiuolaikinis mokytojas turi ne tik gerai išmanyti dėstomą dalyką, bet ir būti puikus psichologas ir filosofas, gebėti prisitaikyti prie naujovių, būti kūrybiškas ir įkvepiantis. Visgi, pasak Pauliaus Sungailos, asmeninių mokytojo savybių neužtenka: siekiant, kad mokytojystė taptų prestižine progresija, reikia ir ryžtingų valstybės žingsnių. Deja, kol kas, anot biologijos mokytojo, tie žingsniai labiau parodomieji ir realios naudos atneša nedaug. Paulius Sungaila – vienas iš dešimties mokytojų, geriausiai įvertintų iniciatyvos „Ačiū už pamokas“ metu.

 

Renatos Česnavičienės nuotrauka

Mokytojystė sudomina nedaugelį. Kuo Jus patraukė ši profesija?

Nuo 9 klasės ruošdavausi biologijos olimpiadoms, todėl anksti susipažinau su visa biologijos mokslo literatūra lietuvių kalba. Būdamas dešimtoje klasėje atsitiktinai pastebėjau, jog man gerai sekasi bendraklasiams paaiškinti sudėtingesnes biologijos temas. Manau, jog tai nulėmė ne gilesnės žinios, o išskirtinis gebėjimas suvokti, ko nemoka mano bendraamžiai. Dėl šios priežasties sukūriau savo biologijos mokymosi sistemą, kuria ugdomas kritinis mąstymas ir kūrybiškumas, įvairios temos pateikiamos suprantamai bei įdomiai. Sulaukdamas vis daugiau teigiamų atsiliepimų apie savo mokymą iš buvusių mokinių bei jų tėvų buvau skatinamas mokyti toliau, brendau kaip asmenybė, kol atradau save šioje profesijoje.

 

Esate labai jaunas. Kaip mokiniai reaguoja į jauną mokytoją?

Šiuo klausimu vyrauja skirtingos nuomonės. Pirma, jaunas mokytojas gali būti įsivaizduojamas kaip nepatyręs žmogus, kuriam gali trūkti išmonės pristatant sudėtingas temas. Kita vertus, jaunas mokytojas lengviau susitapatina su šiuolaikiniu mokinu, tokiu būdu atrasdamas stipresnį sąlytį su šiuolaikinėmis ugdymo tendencijomis bei mokinių pažiūrų bei požiūrių įvairove.

 

O kolegos? Dirbdamas mokykloje nepastebite konkurencijos tarp kartų?

Ne. Visi mokytojai yra draugiškos ir atviros švietimo bendruomenės nariai, visus sieja bendras tikslas – užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam visuomenės nariui.

 

Koks, Jūsų manymu, turėtų būti XXI amžiaus mokytojas?

Klausimą, kas yra geras mokytojas, jau šimtus metų kelia edukologijos mokslininkai, mokytojai bei politikai. Pastarųjų metų mokslinėse publikacijose dažnai nurodoma, jog net ir šiandien, XXI amžiuje, nėra bendros sistemos, kuri apibendrintų bei moksliškai pagrįstų gero mokytojo savybes. Tai įvairiapusė asmenybė, kuri skleidžia meilę pasitelkdama dėstomą discipliną, ieško ryšio su mokiniu, dalijasi supratimu bei sužadina norą pažinti. Kita vertus, šiuolaikinis mokytojas yra kūrybiška, kritiškai mąstanti, aukštu emociniu intelektu pasižyminti asmenybė, kuri nebijo klysti, kuri stengiasi išlikti šiuolaikiška, įkvepianti bei nuolat besimokanti, nes prieš kiekvieną pamoką pats mokytojas galiausiai yra mokinys.

 

Kokių savybių reikia žmogui, kad jis galėtų mokytojauti, ir kokios savybės labiausiai trukdo būti geru mokytoju?

Mokytojas nėra savybių rinkinys. Mokytojauti ketinantis žmogus pirmiausia turėtų suvokti mokytojo profesinės veiklos daugiasluoksniškumą. Norint mokytojauti svarbu ne tik įvertinti žmogaus žinias ir gebėjimus, jas perteikti mokiniui. Būsimam mokytojui būtina suvokti įvairių įgūdžių formavimo bei pedagoginės patirties sklaidos svarbą. Šiuolaikinis mokytojas, visų pirma, yra psichologas ir filosofas, puoselėjantis bei gerbiantis nuomonių ir mokymosi būdų įvairovę, skatinantis progresą, asmenybės augimą bei kitame žmoguje formuojantis aukšto lygio mąstymo įgūdžius. Šiandien būti geru mokytoju labiausiai trukdo intelektualinė bei kūrybinė stagnacija, kurią lemia per mažas valstybės dėmesys įvairiapusiško profesinio tobulinimosi poreikiams.

 

Galbūt pamenate savo pirmąją pamoką, pirmąsias darbo dienas? Ar viskas vyko sklandžiai?

Mokyti pradėjau būdamas dešimtoje klasėje, kai padėjau vienai abiturientei pasiruošti biologijos egzaminui. Pamenu, jog prieš pirmąją pamoką labiausiai jaudinausi dėl įvaizdžio. Visomis priemonėmis stengiausi atrodyti kuo vyresnis. Labiausiai bijojau klausimų apie savo amžių, patirtį bei išsilavinimą. Jeigu tuo metu būtų vertinamas tik mano amžius ir patirtis, galbūt niekada nebūčiau išdrįsęs pradėti mokyti. Vis dėlto, pirmosios pamokos vyko sklandžiai. Džiaugiuosi, jog pirmieji mokiniai įvertino mano pamokų turinį, o ne akademinius pasiekimus.

 

Prisiminkite save mokyklos laikais. Koks mokinys buvote?

Mokyklą baigiau prieš 5-erius metus. Buvau ramus mokinys, kuris visada stengiasi gerai mokytis. Labiausiai mėgau biologijos bei lietuvių kalbos pamokas. Būtent šių dalykų mokytojoms esu labiausiai dėkingas už suteiktas žinias, žmogiškumą bei meilę savo dalykui.

 

Yra žmonių, sakančių, kad vaikai žino savo teises, bet nežino pareigų. Esą jiems niekas nesvarbu, jie nieko negerbia. Kokį įspūdį susidarėte apie vaikus, dirbdamas mokykloje?

Skirtingos mokinių kartos pasižymi savitu bendravimo stiliumi bei mąstymu, tačiau visi vaikai nori būti išklausyti, padrąsinti bei įkvėpti. To siekiama rodant pedagoginę lyderystę, motyvuojant mokinius, kuriant atvirą bei patikimą mokymosi aplinką. Tokioje aplinkoje mokiniai ne tik gerbia vienas kitą, tačiau taip pat elgiasi sąžiningai bei laikosi aiškiai apibrėžtų vertybių.

 

Galima pamanyti, kad mokytojo darbas labai monotoniškas: tos pačios pamokos, tos pačios temos, tos pačios užduotys… Nepabosta?

Sakyčiau, jog tai vienas iš stereotipų apie mokytojo darbą. Sutinku, jog šiame darbe neišvengsime temų kartojimosi. Vis dėlto, ar tikrai pamokos yra tokios pačios? Juk mokytojas kaip žmogus keičiasi visais savo gyvenimo tarpsniais, todėl viena tema gali būti išmokstama bei perteikiama labai skirtingai. Kita vertus, į kiekvieną pamoką atvyksta nauji mokiniai, kurie skirtingai interpretuoja pateikiamą informaciją. Iškeldami naujų klausimų mokiniai skatina į tą pačią temą nuolat pažvelgti kitaip.

 

Kokius tikslus keliate sau kaip mokytojui? Vienas jų, be abejo, padėti įgyti žinių, suprasti. Bet tikriausiai yra ir ne tokių formalių tikslų?

Mano kaip mokytojo tikslas – skatinti pažangą, užtikrinti mokinių sėkmę bei ugdyti talentus, kurie reikšmingai prisidėtų prie medicinos bei gyvybės mokslų plėtros Lietuvoje bei pasaulyje. Kalbant apie mažiau formalius tikslus – visuomet sau keliu tikslą – kiekvieną temą išdėstyti įdomiai bei įsimintinai, tokiu būdu parodant mokiniams, jog neįdomių ar sunkių temų biologijoje nėra. Yra tik netinkamas jų pateikimas.

 

Kokius metodus taikote dirbdamas?

Pirma, sąveikųjį bei daugiaplatformį mokymąsi. Pamokų metu mokiniai, pasitelkdami skirtingas technologijas, gali tiesiogiai stebėti įvairius biosferoje vykstančius procesus nuo molekulės iki viso organizmo lygmens. Dėl vizualizavimo metodų pažangos pamokose pasitelkiama ne tik įprasta vaizdinė medžiaga, biologiniai procesai pristatomi naudojant papildytą ir virtualią realybę. Pamokose taip pat naudojamos įvairios, daugybę tarptautinių apdovanojimų pelniusios animacijos ir paveikslai, sukurti geriausių grafikos dizainerių. Kiekvienas biologinis procesas nebėra tik įsivaizduojamas – jis patiriamas ir išgyvenamas. Antra, gamtamokslinių kompetencijų ugdymą. Pamokų metu mokiniai mokomi ne tik suvokti įvairius gyvybės mokslų dėsningumus pristatant įvairias temas tradiciniu pasakojimo būdu. Didelis dėmesys skiriamas plėtojant įgytų žinių pritaikymą. Mokiniai ugdomi kūrybiškai spręsti biologines problemas, kritiškai mąstyti bei reikšti argumentuotą nuomonę. Pamokų metu pasitelkiamos šiuolaikiškos užduotys, pavyzdžiui, kaip ieškoti gyvybės Marse, žinant gyvybės požymius Žemėje? Mokiniai skatinami diskutuoti apie įgytų žinių praktinę reikšmę; biotechnologijų panaudojimą aplinkosaugos bei kituose sektoriuose, kuriuose ateityje jie galėtų dirbti. Taip pat mokiniai skatinami dalyvauti biologijos olimpiadoje ir kituose konkursuose, kurie leidžia atskleisti gyvybės mokslų tarpdiscipliniškumą bei gilumą. Trečia, pamokose pristatomi naujausi gyvybės mokslų pasiekimai. Gyvybės mokslų išsivystymas mūsų planetoje yra aukščiausio pažangos lygmens. Pamokų metu mokiniams pateikiami naujausi moksliniai atradimai: nuo genomo redagavimo iki sintetinių organizmų sukūrimo. Tokiu būdu mokiniai skatinami vertinti biologijos mokslo atradimų reikšmę, diskutuoti, todėl išauga mokinių motyvacija mokytis ir susidomėjimas gamtos mokslais.

 

Pasikalbėkime apie švietimo sistemą. Kokias didžiausias jos ydas išskirtumėte?

Švietimo sistemos ydos aiškiai apibrėžtos mokslininkų, švietimo ekspertų, mokytojų. Šiuo metu trūksta kokybiškų mokytojų rengimo centrų, ugdymo reformos yra savitikslės, labiau primenančios viešųjų ryšių akcijas, o ne švietimo problemų sprendimo būdus. Ugdymo turinys atnaujinamas ir pernelyg retai, ir nekokybiškai. Be to, turime kvestionuojamą mokytojų atlyginimų sistemą.

 

Pasvarstykite, ko reikia, kad mokytojo profesija pagaliau taptų prestižine.

Šiandien švietimo sistema primena rūgštų dirvožemį, kuriame sunku užauginti kokybiškų vaisių. Mokytojų atlyginimo didinimas nėra pagrindinis sprendimas didinti pedagogo profesijos prestižą, nes tai bandymas sėti sėklas į rūgštų dirvožemį. Problema pačiame dirvožemyje. Taip ir su mokytojo darbo prestižu – reikalingi sistemingi bei ilgalaikiai valstybės sprendimai. Sutelkime geriausius mokytojus bei švietimo ekspertus, sukurkime sistemą, kuri leistų moderniai mąstantiems asmenims ruošti naujus mokytojus, suteikime galimybę mokytojams tobulėti profesine prasme – ne tik žinių, bet ir metodikos srityse, atsižvelkime į mokytojų poreikius bei lūkesčius, o ne kopijuokime kitų šalių pavyzdžius, nes susidaro įspūdis, jog bandome atkartoti svetimas švietimo sistemas, o ne sukurti savąją.

 

Mokydamas kitus turbūt išmokstate ir pats?

Siekiant pravesti kokybišką pamoką – būtina tinkamai jai pasiruošti. Vien atsakingas pasiruošimas pamokai ugdo mokytojo kūrybiškumą, kritinį mąstymą, išplečia turimas žinias, o svarbiausia – iš naujo sudomina tema. Mokydamas kitus išmoksti pačią svarbiausią pamoką, jog pats esi mokinys.

 

Papasakokite apie savo laisvalaikį. Ar apskritai to laisvo laiko lieka tarp pamokų vedimo, ruošimosi joms ir namų darbų taisymo?

Laisvalaikio lieka nedaug, tačiau kokybiškai jį leidžiant tikrai įmanoma pailsėti bei rasti įkvėpimo pamokoms. Domiuosi sportu, žaidžiu krepšinį ir stalo tenisą, stengiuosi daug vaikščioti, būti gamtoje, taip pat domiuosi kinu bei saviugda.

 

Ko norėtumėte palinkėti sau kaip mokytojui?

Neprarasti entuziazmo mokyti, išlikti kūrybiškam, kritiškai mąstyti bei gebėti atrasti ryšį su mokiniu.

 

Dėkojame už pokalbį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *