Mokslas visuomenei: galimybės ir iššūkiai

Konferencijos „Mokslas visuomenei: galimybės ir iššūkiai“ metu kalbėta apie Europos Sąjungos investicijas, kokią naudą jos teikia moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms. Konferenciją organizavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija drauge su Lietuvos mokslo taryba.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras dr. Valdemaras Razumas, atidarydamas konferenciją, tarė sveikinimo žodį. Pasak jo, Covid-19 pandemija sukėlė nemažą iššūkį ne tik Europos Sąjungai, bet ir visam pasauliui. Dėl šios priežasties, bendras 2021–2027 m. Europos Sąjungos biudžetas, lyginant su praeitu periodu, padidėjo beveik aštuoniais šimtais milijardų eurų. Lietuvoje į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą kasmet investuojama iki 400 milijonų eurų. Didelę dalį, daugiau nei 30 proc., sudaro investicijos iš Europos Sąjungos biudžeto.

„XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje – didžioji dalis visuomenės buvo įsitikinusi, kad mokslas gali labai daug, kad tai visuomeninės pažangos garantas. Tačiau apklausos rodo, jog pastaruoju metu visuomenė susiskaldžiusi į dvi grupes. Viena grupė mano, kad mokslas iš tikrųjų gali padaryti labai daug, kita vis dėlto galvoja, kad moksliniai atradimai kelia ir pavojų. Dėl šios priežasties, konferencijos organizatoriai kelia tikslą, kad akademinė bendruomenė taptų dar atviresnė, stiprintų dialogą su visuomene ir kad nepasitikinčių mokslu žmonių – vis mažėtų“, – pabrėžė viceministras.

Europa – švietimo ir mokslo lopšys

 

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius konferencijoje pastebėjo, jog dažnai mes, europiečiai, užmirštame, kad Europa – švietimo ir mokslo lopšys. Šiame žemyne yra daug gerų ir pasaulyje lyderiaujančių universitetų, esame chemijos pramonės, mechaninės inžinerijos ir kitų sričių lyderiai. Vis dėlto, skaitmeninio amžiaus pažangos lenktynėse, atsiliekame nuo Kinijos ir Amerikos. Europai šiuo metu kyla didžiulis iššūkis – kaip skaitmeniniame amžiuje keliauti koja kojon su tokiomis reikšmingomis inovacijomis. Būtent dėl to, biudžete Europos horizontui, Europos Komisija skyrė 76 milijardus eurų, tai yra didžiausią Europos istorijoje biudžetą mokslui, kurį mes turėsime ateinančius 7-erius metus.

 

„Europos šalys sutaria, kad naujosios strategijos pamatas – žaliasis kursas ir skaitmenizavimas. Abi šios sritys viena kitą papildo ir tampriai siejasi su mokslu bei inovacijomis. Tikimasi, kad šios naujovės sukurs pridėtinės vertės, proveržį mokslo pasaulyje, ypač šiandien, kai postūmio reikia ne tik skaitmenoje“, – sako A. Pranckevičius.

Anot jo, per pastaruosius šešetą mėnesių, Europos Komisija mobilizavo iki vieno milijardo eurų mokslui ir tyrimams, reikalingiems kovojant su pandemija. Skirtos lėšos leidžia mokslininkams eiti sparčiais progreso žingsniais – diagnostikos, prevencijos, epidemiologinės situacijos tyrimų ir vakcinos paieškose. Europos Komisija, Europos valstybės ir kitos pasaulio šalys vakcinos paieškai mobilizavo net 16 milijardų eurų bendrų fondų.

Projektai – tolesnės plėtros pagrindas

 

Centrinės projektų valdymo agentūros atstovė Indrė Šuolienė apžvelgė 15 metų investicijų į mokslo infrastruktūrą Lietuvoje rezultatus, atkreipdama dėmesį, kad nors projektai 2004–2006 m. – mažos apimties, tačiau padėjo stiprų pagrindą tolesnei plėtrai, didesnėms investicijoms. Viena iš ryškiausių šio laikotarpio iniciatyvų – slėnių kūrimas.

„Klaipėdoje įkurtas „Jūrinis“ slėnis, skirtas jūros aplinkos tematikai, jūros technologijoms. Šio slėnio viziją inicijavo ir kūrė Klaipėdos universitetas, kartu su verslo struktūromis, socialiniais ekonominiais partneriais. Bendradarbiavimas sukūrė puikių rezultatų: atsirado mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, kuris dirba tiek Baltijos jūroje, tiek kituose vandenyse. Vilniuje taip pat atsirado du slėniai. Vienas jų – įsikūręs Santariškėse. Siekiant sukurti proveržį medicinos ir farmacijos srityse, slėnio „Santara“ statybas inicijavo Vilniaus universitetas, kartu su 20-čia partnerių. Specialistai, dirbantys šiame slėnyje, specializuojasi biotechnologijų, inovatyvių medicinos technologijų, molekulinės medicinos, biomedicinos ir kitose šios srities šakose“, – kalbėjo I. Šuolienė.

 

Anot jos, skirtingai nei praėjusį periodą, 2014–2020 metais nepasižymėta aktyvia infrastruktūros plėtra, didesnis dėmesys skirtas jos įveiklinimui, tačiau ir šiais metais būta investicijų. Šiuo metu Kaune statoma „Mokslo sala“, šis mokslo informacijos sklaidos centras orientuotas ne tik į mokslo bendruomenę, kaip iki šiol, tačiau atsigręžiama ir į mokinius, siekiant juos sudominti mokslu.

Mokslo infrastruktūra leidžia stiprinti mokslo kokybę, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, stiprina mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Reikia pripažinti, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas vis dar nėra pakankamas, nerandamas tas geriausias norimos pažangos ir grąžos „receptas“.

 

Investicijomis į mokslą skatinamas šalies konkurencingumas, tai padeda pritraukti užsienio investicijų. Kartu sprendžiamos ir socialinės problemos: mažinamas protų nutekėjimas, sukuriamos naujos darbo vietos. Tačiau dar laukia daugybė iššūkių: sukurta infrastruktūra savaime naudos neneša. Reikia ją kaip galima geriau įveiklinti, todėl būtinos palankios darbo sąlygos mokslininkams, tyrėjams.

Mokslas vietoje nestovi…

 

Lietuvos mokslo tarybos veiklą pristačiusi Eglė Miltakienė pabrėžė, jog mokslas nestovi vietoje. Jis nuolat keičiasi ir progresuoja. Su pokyčiais žengia ir mokslininkai. Padeda išplėtota mokslo infrastruktūra bei įvairios programos. Pavyzdžiui, veikia programa, kuria siekiama pritraukti aukštos kompetencijos mokslininkus iš užsienio, kad Lietuvoje vykdytų savo tyrimus bei, žinoma, į Lietuvą susigrąžinti išvykusius „protus“ – tai šiandien itin aktualu. Svarbiausia, jog galime džiaugtis, kad programa sėkminga.

 

„Taryba mąsto apie visas tyrėjo pakopas: nuo studentų iki aukščiausio lygio profesorių. Studentų gebėjimų ugdymas vykdomas dvejomis veiklomis. Tai skatinimas vykdyti mokslines praktikas, kurių metu studentai gali įgyti gebėjimų dirbti technologijomis, atlikti tam tikrus bandymus. Taip pat galimi moksliniai studentų tyrimai kartu su pasirinktu vadovu, siekiant įgyti mokslinės patirties. Šioje programoje jie gauna galimybių publikuoti mokslinius tyrimus ir juos pristatyti įprastoje mokslinėje konferencijoje“, – pasakojo E. Miltakienė, pabrėždama, jog, šiuo atveju, itin svarbi ir tarybos veikla, – kad po doktorantūros vyktų stažuotės. Užsienyje tai jau įprasta praktika, o Lietuvoje – dar tik žengiami pirmieji žingsniai. Tokia stažuotė mokslininkui, tik pradedančiam savo karjerą, suteikia galimybę vykdyti norimą mokslinį tyrimą, ištirti pirminę idėją. Taip pat teikiamos dotacijos mokslinio tyrimo idėjos įgyvendinimui. Taryba atrenka projektus remdamasi dviem pagrindiniais atrankos kriterijais: mokslinio tyrimo projekto naujumu bei tyrimo vadovo kompetencija.

„Investicijų nauda neabejojama, tačiau taryba susiduria su didžiuliais sunkumais, siekdama įrodyti, kad investicija į tyrėją – ne visuomet pamatuojama ir jos negalima vertinti vien tik grąža eurais. Grąža yra daug platesnė ir ilgalaikė. Ji nėra matoma iš karto“ – pabrėžė E. Miltakienė.

 

Temą tęsime…