Tarptautiniame projekte „Gamta paremti sprendimai“ Lietuvai atstovavo Alytaus Jotvingių gimnazijos mokytoja

Alytaus Jotvingių gimnazijos fizikos mokytoja Irena Ribinskienė – vienintelė Lietuvoje mokytoja, kuri 2020 m. sausio–gruodžio mėnesiais prisidėjo prie projekto „Gamta paremti sprendimai“ (Nature-Based Solutions, NBS) Briuselyje ir dalyvavo kaip mokytoja-bandytoja, mokanti STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos taikymo) dalykų aukštesniu lygmeniu.

Projektą inicijuoja ir finansuoja Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, jį koordinuoja Viešosios politikos ir vadybos institutas (PPMI), bendradarbiaudamas su „European Schoolnet“ (EUN).

 

PPMI yra pagrindinis Europos tyrimų ir politikos analizės centras, kurio tikslas – padėti viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės lyderiams iš viso pasaulio. „European Schoolnet“ yra 34 Europos švietimo ministerijų tinklas, įsikūręs Briuselyje. Europos mokyklų tinklas (EUN) siekia pristatyti mokymo ir mokymosi naujoves suinteresuotosioms šalims: švietimo ministerijoms, mokykloms, mokytojams, tyrėjams ir partneriams iš pramonės sektoriaus.

Mokytojos I. Ribinskienės „Gamta paremti sprendimai“ projektinis darbas orientuotas į aplinkos apsaugos problemas ir sprendimo būdus Alytaus mieste, siekiant, kad moksleiviai aktyviai ir kūrybiškai rūpintųsi aplinkos apsauga, geriau suvoktų gamtosaugos sprendimus (NBS) ir jų naudą rūšiuojant ir perdirbant maisto atliekas, ieškotų sprendimo būdų gaminant ekologinę energiją, biomasę ar išmanytų atliekų saugojimo niuansus.

 

Vykdydama „Gamta paremti sprendimai“ (NBS) projektą „Maisto pramonės atliekų tvarkymas – pavojai, rizika ir sprendimai“ 2020 m. kovo 30 d. fizikos mokytoja Irena Ribinskienė dalyvavo internetiniame seminare, kuriame pristatė projekto metu sukurtą mokymo scenarijų (Nature-based Solutions learning scenario) 15-os Europos šalių mokytojams bei Politikos ir analizės tyrimo Instituto ekspertams (Briuselis), siekdama, kad pagrįstais sprendimais (NBS) gamta ir ekosistemos būtų naudojamos teikiant socialinę, ekologinę ir ekonominę naudą, didinant biologinę įvairovę ir prisidedant prie klimato kaitos pokyčių, jų švelninimo būdų pritaikymo. I. Ribinskienės mokymo scenarijų puikiai įvertino NBS ekspertai. Jis yra Mokyklinės praktikos įrodymų galerijoje „STEM School Label“ portale.

 

Į projektinę veiklą įtraukti Alytaus Jotvingių gimnazijos I–III klasių mokiniai, gamtos mokslų ir ekonomikos mokytojos (Zita Sakalauskienė, Rasa Zubrickienė ir Virginija Klusevičienė) ir tėvai. Mokiniai sužinojo, kaip, naudojantis maisto pramonės atliekų tvarkymo ir sprendimo būdais, galima nesudėtingai perdirbti maisto atliekas – jas kompostuoti. Tai praktinis sprendimas, leidžiantis išvengti besikaupiančių atliekų ir kompostu tręšti žemę, grąžinant dirvai prarastas medžiagas ir gerinant jos kokybę, todėl mokiniams pasiūlyta atlikti bandymą: iš virtuvės maisto atliekų paruošti kompostą, o jam susidarius, pasėti daržovių sėklų, bet… daigų užauginti nepavyko – sutrukdė Covid-19. Dalyvaudami NBS projekte, atlikdami eksperimentinius tyrimus, mokiniai sužinojo apie kompostavimo procesą, jo reikšmę ir naudą gamtai, mokėsi rūšiuoti atliekas.

 

Kitas maisto atliekų sprendimo būdas – mechaninis ir biologinis maisto atliekų apdorojimas bei proceso metu susidariusių biodujų panaudojimas elektros energijos gamybai.

Bendradarbiaudami su UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru, gimnazistai, vadovaujami Irenos Ribinskienės, vyko į pažintinę ekskursiją, ir sužinojo, kaip biologinio apdorojimo įrenginiuose apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos ir atskirai surinktos maisto atliekos. Šių atliekų anaerorinio apdorojimo metu gautos biodujos kogeneratoriuje naudojamos gaminti šilumą ir elektros energiją. Mokiniai susipažino su maisto atliekų rūšiavimu ir perdirbimu, atliko tiriamąjį darbą apie maisto produktų pakuočių pasirinkimą, susipažino su įvairių sričių specialistų inžineriniu darbu, orientuotu į STEM veiklą. Jotvingių gimnazijos mokiniai aktyviai dalyvavo projektinėje veikloje, kūrė vaizdo pristatymus lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Ekonomikos mokytoja Virginija Klusevičienė kartu su antrų klasių mokiniais apskaičiavo, kiek, vienas žmogus, per parą, savaitę, mėnesį ir metus išmeta maisto atliekų ir palygino su valgykloje išmetamomis maisto atliekomis. Atlikti ir išsamūs skaičiavimai, mokiniai įvardijo problemą ir siūlė maisto taupymo sprendimo būdus. Rekomendacijomis pasidalinta su mokyklos bendruomene.

„Šiame bandomajame tyrime, kartu su kitais dalyvavusiais mokytojais iš Europos Sąjungos šalių, sukūrėme penkiolika mokymosi scenarijų, parodėme, kaip klasėje integruoti NBS išteklius. Šie mokymosi scenarijai yra tarpdalykiniai, skatina gamtamokslinį bendradarbiavimą, gali būti lengvai įgyvendinami ir pritaikomi daugybei tiriamųjų darbų, o galimas mokinių amžius – 6–7 metai ir 18–19 metų“, – patirtimi dalijasi mokytoja I. Ribinskienė.

 

Projekto dalyvių ir mokytojų mokymosi scenarijuose yra pasiūlymų, kaip juos įgyvendinti mokant nuotoliniu būdu. Visi mokymosi scenarijai suplanuoti siekiant skatinti pedagogines tendencijas ir diegti XXI amžiaus įgūdžius: kūrybiškumą, informacinį raštingumą, bendradarbiavimą, kritinį mąstymą. Gruodžio mėnesį bus skelbiami mokymosi scenarijai, kuriais galės naudotis visi norintieji.

Visai neseniai, 2020 m. lapkričio 17 d., surengtas baigiamasis internetinis „Gamta paremti sprendimai“ (NBS) seminaras švietimo ministerijoms. 70 dalyvavusiųjų – atstovai iš 19-os švietimo ministerijų, taip pat „Scientix“ nacionalinio kontaktinio centro atstovai (Universitetai, STEM organizacijos ir mokytojų rengimo organizacijos), NBS mokytojai-bandytojai. Pristatydami bandomojo projekto struktūrą ir rezultatus, dalyviai galėjo aptarti ir keistis NBS vaidmens švietime įžvalgomis.

 

Europos Komisijos atstovė ir vyresnioji biologinės įvairovės tyrimų ekspertė Tyrimų ir inovacijų generalinė direktorė Josefina Enfedaque pradėjo šį seminarą pasakodama, kaip NBS įgyja vis didesnę svarbą įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, analizuojant gamtos klimato grėsmių sprendimus. Josefina Enfedaque teigia, kad Europos Komisija daugiausia dėmesio skirs NBS komunikacijai ir sklaidai, didindama informuotumą apie kūrybą platesnėms NBS dėstytojų ir studentų bendruomenėms.

 

Pirmasis NBS mokytojų-bandytojų vaizdo įrašas paskelbtas čia.

NBS bandomojo projekto tinklalapis http://www.scientix.eu/projects/project-detail?articleId=959170.

NBS bandomojo tinklalapio adresas – http://www.scientix.eu/pilots/nbs-project.

 

Remiantis moksliniais įrodymais ir NBS parodomųjų projektų miestuose patirtimi, šiame edukaciniame bandomajame tyrime panaudoti naujausi tyrimų rezultatai kuriant novatoriškas švietimo programas ir išteklius, kad jaunimas suvoktų gamtos ištekliais grindžiamus sprendimus (NBS), jų naudą.

Alytaus Jotvingių gimnazijoje nuosekliai plėtojama gamtamokslinė-ekologinė ugdymo kryptis, tad mokinių ugdymo formos siejamos ir su mus supančios aplinkos pažinimu, gilinimusi į gyvąją gamtą ieškant geriausių sprendimų ir būdų juos taikyti praktiškai.

 

Alytaus Jotvingių gimnazijos inf.