Mokslas visuomenei: galimybės ir iššūkiai

Tęsiame temą

 

Konferencijos „Mokslas visuomenei: galimybės ir iššūkiai“ mokslininkai, įvairių institucijų atstovai, studentai, moksleiviai ir visi, kuriems ne vis vien, kaip toliau bus plėtojamas mokslas mūsų šalyje, susitiko, kad aptartų Europos Sąjungos investicijas, kokią naudą jos teikia moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms. Kėlė klausimus, ką daryti, kad mokslas būtų ir svarbus, ir gyvas ne tik universitetuose, bet ir už jų ribų.

Konferenciją organizavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija drauge su Lietuvos mokslo taryba.

Mokslas vardan geresnės ateities!

 

Kauno technologijos universiteto Strateginio planavimo direktorė, Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Evelina Meilienė pristatė Kauno technologijos universiteto pasiekimus, sakydama, jog Europos Sąjungos investicijos ir mokslininkų žinios subrandino vaisius. Kauno technologijos universitete Europos Sąjungos investicijos lėmė ženklų veiklos ir mokslo raidos postūmį. Pirmajame periode 2004–2006 m. identifikuotos pagrindinės strateginės mokslo kryptys. Jas nustačius, naujajame periode kurta reikiama infrastruktūra, kad mokslo srityje būtų galimybė įgyvendinti konkurencingus tyrimus. 2007–2013 m. sukurti slėniai „Santaka“ ir „Nemunas“. Būtent šio laikotarpio investicijos leido pasiekti tai, kad šiandien universitetas pripažįstamas tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Šiuo metu universitetas įgyvendina iki trijų šimtų įvairiausių mokslo projektų, kuriais keliamos ir mokslininkų kompetencijos, ir atliekami įvairiausi moksliniai tyrimai, tobulinama mokslo infrastruktūra.

 

Pasak jos, Chemijos inžinerijos ir maisto institutas mokslinius tyrimus nukreipia tiesiogiai pramonei, medicinai, maisto technologijoms. Net ir šios pandemijos akivaizdoje, mokslininkai, atlikdami įvairių tyrimų, kurių metu siekta nustatyti, kurios apsaugos priemonės veiksmingos, o kurios ne, valstybei kūrė naudą.

Paskutinis maisto instituto atradimas – aliejus, išgaunamas iš aviečių. Greitu metu rinkoje pasirodys technologija, kuri leis užtikrinti sveiką mitybą, atsiras dirbtinis skrandis. Tuo tarpu, Statybos ir architektūros fakultetas įgyvendino programą LIFE – jos metu visas vieno fakulteto stogas nuklotas atsinaujinančios energetikos šaltiniu ir leidžia mažinti CO2 emisiją bei išlaidas pastatų išlaikymui.

Elektronikos, Matematikos ir gamtos mokslų, Informatikos fakultetų mokslininkai specializuojasi kurdami sąveikiąsias elektronines sistemas, skaitmeninio intelekto, signalų technologijas. Informatikai daug dėmesio skiria dirbtinio intelekto algoritmų kūrimui ir t. t.

 

Anot E. Meilienės, šiuo periodu įgyvendinamas projektas – „Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Įgyvendinant projektą, suprojektuotas viešojo maitinimo paskirties pastatas, integruotas į studentų miestelį ir tapsiantis moderniu centru, sujungsiančiu technologijų mokslus. Šiame centre įsikurs 9 laboratorijos, kuriose, natūralioje aplinkoje, nepastebimai bus galima stebėti ir tirti žmogaus elgseną, jo fiziologines reakcijas. Neužmiršti ir jaunieji kūrėjai – bus plėtojama ir skaitmeninė gamyba. Šio tyrimų centro akcentai – dirbtinio intelekto algoritmai ir jų pritaikymas žmogui.

„Santakos“ slėnyje yra įsikūrę pagrindiniai mokslo institutai. Pastatas skirstomas į dvi dalis: baltąją dalį ir juodąją dalį. Baltojoje dalyje funkcionuoja mokslas, kuriantis šiuolaikinius produktus. Juodojoje dalyje – įsikūrusios verslo įmonės. Pagrindiniai slėnio rezidentų bendradarbiavimo vaisiai – Biomedicinos inžinerijos instituto sukurtas ant riešo dėvimas prietaisas ir algoritmas, sekantis širdies aritmiją. Ultragarso institute atrasti naujos kartos ultragarso skaitikliai. Sveikatos mokslo institute atrandami ūmios hipertenzijos prognozavimo metodai ir sistemos. Sukurta „Poinsultinės būklės pacientų prieširdžių aritmijų ilgalaikės netrukdančios stebėsenos ir charakterizavimo sistema“. Be technologinių mokslų, universitetas pasižymi ir socialinių mokslų pasiekimais. Įgyvendinama daug tarpkryptinių projektų, kuriančių sinergiją tarp socialinių ir technologinių mokslų. Universitetas kelia tikslą – kad vienoje geografinėje aplinkoje verslui būtų suteikiama visa naujovių vertės grandinė: nuo fundamentinių tyrimų, koncepcijos patvirtinimo iki eksperimentinės gamybos ir komercinimo“, – pasakojo E. Meilienė, pridurdama, jog visi mokslininkų sukurti produktai leidžia mums gyventi sveikiau ir geriau. Bene populiariausias sukurtas produktas – elektroninė nosis, skirta nustatyti mėsos ir žuvies šviežumą. Sukurta atliepiant verslo poreikius, šiandien inovacija plačiai naudojama praktikoje tiek įmonių, tiek privačių asmenų. Universitetas kuria įvairias technologijas, skirtas transporto sektoriui, pavyzdžiui, transporto srautų valdymo sistemą ar elektrinę įkrovimo aikštelę.

Tikslas – perprasti mechanizmus…

 

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Balčiūnas konferencijoje pasakojo, jog širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Ištikus miokardo infarktui, širdies dalis, kuri netenka kraujotakos, palaipsniui miršta, o miręs audinys pakeičiamas randu. Randas širdį daro iš dalies neveiksnią. Yra nemažai organizmų, kurie sugeba regeneruoti organus, pavyzdžiui, žinduoliai turi regeneracinę sistemą ir tai reiškia, kad ją galbūt įmanoma aktyvuoti ir žmonėse.

 

„Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute vykdomas projektas „Genetiniai ir molekuliniai „Tbx5a“ vaidmens širdies regeneracijoje tyrimai“. Projektu siekiama nustatyti molekulinius mechanizmus, įgalinančius pažeistos Danio rerio žuvelės širdies regeneraciją, kuri sugeba visiškai atstatyti pažeistą širdies raumenį. Regeneracija – vienas įdomiausių gyvosios gamtos reiškinių. Kai kurie organizmai, įskaitant Homo sapiens, pasižymi prastais regeneraciniais gebėjimais: juose audinių pažeidimai dažniausiai palieka randų. Kiti, pavyzdžiui, Danio rerio žuvelė, pajėgūs regeneruoti įvairius pažeistus audinius. Širdies audinys – ne išimtis: dėl miokardo infarkto žmogaus (ir pelės) širdies raumuo numiršta, tad pakeičiamas randu, tai negrįžtamai blogina širdies funkciją, o pažeista Danio rerio žuvelės širdis sugeba regeneruotis: per mėnesį ar du, sužeistas širdies skilvelis visiškai atsistato ir širdis tampa neatskiriama nuo nepažeistos. Mūsų ilgalaikis tikslas – perprasti genetinius ir molekulinius mechanizmus, kurie reguliuoja šį procesą“, – kalbėjo dr. Darius Balčiūnas.

Misija „Dirvožemis ir maistas“

 

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prodekanė mokslui ir plėtrai dr. Zita Kriaučiūnienė pastebėjo, jog, regis, dar visai neseniai buvo organizuojamos pirmosios misijos nuskraidinti žmogui į mėnulį. Neįtikėtina, tačiau praėjus 50-čiai metų, mes skelbiame naujas misijas. Misijas tam, kad žmonija išgyventų žemėje. Misija „Sveikas dirvožemis ir maistas“ reikalinga tam, kad didėtų suvokimas apie dirvožemio svarbą, nes nuo jo priklauso mūsų išlikimas. Dirvožemis būtinas visiems gyvybės palaikymo procesams mūsų planetoje. Tai mūsų maisto ir kitų produktų pagrindas, pavyzdžiui, pašarų, tekstilės. Dirvožemis teikia įvairių ekosistemos paslaugų, kurios svarbios švariam vandeniui, biologinei įvairovei palaikyti, maisto medžiagų apykaitai, klimato reguliavimui. Šiandien dirvožemis pavojuje dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, intensyvėjančios žemės ūkio gamybos, gyvenviečių ir pramoninės plėtros. Dirvožemį stipriai veikia klimato pokyčiai, erozija, jūros lygio kitimas. Apie trečdalis pasaulio dirvožemių jau degradavę. Beveik ketvirtadalis Europos Sąjungos dirvožemio – paveiktas erozijos. Šia misija siekiama užtikrinti, kad iki 2030 metų 75 procentai viso Europos Sąjungos dirvožemio būtų tinkami sveikam maistui, žmonėms, gamtai, klimatui.

 

„Dirvožemis atlieka gyvybiškai svarbias, tarpusavyje susijusias, ekosistemos funkcijas. Tai vandens reguliavimas, biologinė įvairovė, maisto medžiagų ciklas, klimato kaitos švelninimas, kraštovaizdžio ir kultūros paslaugų teikimas. Dirvožemis – neatsinaujinantis išteklius. Kad susidarytų centimetras dirvožemio, reikia šimtų metų, o kad jį sunaikintume, pakanka poros ar net mažiau metų. Nustatyta, kad iki 70 procentų visų dirvožemių yra „nesveiki“ dėl dabartinės naudojimo praktikos, taršos, urbanizacijos ir klimato kaitos padarinių. Dirvožemio „sveikata“ labai svarbi šaliai sprendžiant pagrindinius iššūkius. Atlikus analizę nustatyta, kad Europos Sąjungoje yra iki 3 milijonų užterštų vietų, kurios kelia grėsmę sveikatai. Žemės ūkio dirvožemiuose nuolat mažėja anglies. 50 procentų durpynų nusausinta, prarandama didelė dalis anglies, o tai prisideda prie klimato krizės. Ketvirtadalis dirvožemio paveiktas vandens erozijos, o kitam ketvirtadaliui kyla labai didelis dykumėjimo pavojus. Atlikus ekonominius skaičiavimus, paaiškėjo, kad su dirvožemio degradacija susijusios išlaidos Europos Sąjungoje viršija 50 milijardų eurų per metus“ – konferencijoje kalbėjo dr. Zita Kriaučiūnienė.

 

***

Konferencijos pranešėjai pasidalijo, koks šiuo metu svarbus ir kiek daug duodantis yra mokslo sektorius, kai viskas taip greitai keičiasi, kai kiekvieną sekundę pasaulyje ir Lietuvoje atrandama naujų dalykų. Visoms naujovėms sukurti, ištirti, atrasti geriausias jų versijas – reikia ir mokslininkų, ir investicijų. Tad nepaprastai svarbu ne tik stebėti, bet ir vertinti tai, kas šiandien daroma projektuose, kokių galimybių atveria kuriami mokslo centrai ir mokslui atsidavę mokslininkai.