Mokomės veikdami: gerosios patirtys

Prof. dr. Giedrė Kvieskienė

Gerosios patirties pavyzdžiai sietini ne tik tiesiogiai su suaugusiųjų ugdymu, tačiau ir su specifiniais suaugusiųjų poreikiais, ar situacijomis: geografine atskirtimi, socialine atskirtimi, judumu, ir kitomis. Apžvalgoje pateikiami tarptautiniai atvejai, kuriais analizuojamas suaugusiųjų įtraukimas į mokymąsi, ugdymo turinį bei taikomus metodus.

Bedarbių ir siekiančių darbo mokymai Kuldygos regiono suaugusiųjų švietimo centre

 

Programa siekta mokyti darbo ieškančiuosius ir bedarbius Kuldygos (Latvija) regione, kad šie įgytų konkurencingumo darbo rinkoje, tokiu būdu tobulindami profesinius įgūdžius ir asmenines savybes, reikalingas darbui. Tai neformaliojo ugdymo programa, kurios trukmė 120 valandų (vyksta mėnesį arba pusantro). Mokymosi principas – „mokomės veikdami“, todėl teorinė medžiaga išmokstama aktyvios mokymų dalyvių veiklos metu. Tokiu būdu pasiekti ne tik užsibrėžti programos tikslai ir uždaviniai, bet ir gautas greitas dalyvių „grįžtamasis ryšys“, kaip jiems sekasi mokytis, ką išmoko taikyti praktiškai.

 

Programą sudaro keturi moduliai. Kiekviename iš jų laikomasi to paties principo – „mokomės veikdami“, tokiu būdu išlaikyta vientisa visos programos struktūra, filosofija ir metodologija. Dalyviai ne tik dalyvavo mokymuose, bet ir naudojosi interneto šaltiniais, duomenų bazėmis, ieškodami jiems reikiamos informacijos, ją apdorodami, klasifikuodami.

 

Šių mokymų metu ypatingas dėmesys skirtas lektoriams. Programos įgyvendinimo sėkmė pirmiausiai priklauso nuo lektoriaus, dėstytojo profesionalumo, darbo švietimo srityje patirties. Reikia paminėti, kad, deja, ne visi mokyklose dirbantys mokytojai gali mokyti suaugusiuosius. Todėl, pavyzdžiui, Latvijos suaugusiųjų švietimo asociacija parengė specialią mokymų programą ir metodinę medžiagą suaugusiųjų mokytojams. Suaugusiųjų įsitraukimas į mokymosi procesą priklauso nuo mokymų turinio, laiko ir vietos. Jei tenka patiems finansuoti mokymus, padidėja asmeninės išlaidos, o tai turi įtakos pasirinkimui.

 

Programa paremta praktiniu dalyvių žinių taikymu ir tarpusavio bendradarbiavimu (dirbama poromis, mažomis grupėmis, individualiai, ieškoma medžiagos internete, rengiami pristatymai ir pan.). Programos pradžioje išsiaiškinami dalyvių poreikiai ir lūkesčiai, asmeniniai kiekvieno tikslai. Tada pristatoma teorinė medžiaga, jos taikymas atliekant praktines užduotis (individualiai arba mažomis grupėmis). Programos struktūra: projekto tikslai ir uždaviniai; problemos apibrėžimas, strateginio planavimo technikos (SWOT) analizė; problemų medis, projekto komandos formavimas; pasiskirstymas veiklomis ir pasidalijimas atsakomybėmis projekto komandoje; laiko planavimas; projekto atskaitomybė; loginė matrica; projekto kūrimas ir paraiškos rengimas.

Pexels.com nuotr.

Jei dalyviai pageidauja, programą galima plėsti, pavyzdžiui, įtraukiant verslo plano rengimą; paprasto projekto ir verslo plano palyginimą, įtraukti vaidmenų žaidimus „Žaislų gamyba“, „Bankas“ ir kt. Galima papildomai skirti namų užduočių, praktinių veiklų.

 

Programos patrauklumas – tai sąveikus mokymosi procesas, naudojimasis dalyvių žiniomis ir patirtimi, daug praktinių užduočių ir veiklų, pagarbà kiekvieno dalyvio poreikiams ir asmeniniams tikslams, konkretaus projekto parengimas. „Mokomės veikdami“ principas – labai efektyvus.

 

Šis gerosios praktikos pavyzdys rodo, kad įtraukiantys, aktyvūs mokymo metodai, kai derinami skirtingi mokymo būdai, ne tik suteikia suaugusiesiems motyvacijos mokytis, siekti naujų žinių, tačiau ir formuoja naujus mokymosi įgūdžius. Tai galima sieti ir su náuda, gáunama mokantis teminių dalykų, įgyjant specifinių bei naudingų žinių.

 

Programa „įtraukia“ ir socialiai – skatina visų dalyvių asmeninį ir profesinį augimą. Be to, nepaisant jų išsilavinimo, socialinio, kalbos statuso, amžiaus ar lyties, siekia, kad kiekvienas galėtų įsidarbinti ir / ar persikvalifikuoti, keisti profesiją, prisideda prie regiono socialinių problemų sprendimo.

Suaugusiųjų mokyklos „La Verneda – Sant Marti“ patirtis

 

Suaugusiųjų mokykloje „La Verneda – Sant Marti“ pirmą kartą ateinančių į mokyklą žmonių sutikimas laikomas svarbia užduotimi, kurią būtina atlikti individualiai. Laiko skiriama kiekvienam asmeniui, atėjusiam į mokyklą. Priimant, registruojant ir paskiriant į grupes – pagrindinis vaidmuo tenka ankstesniųjų metų dalyviams, nes jie įgiję patirties, puikiai supranta, ką reiškia ateiti pirmą kartą.

 

Nutarimas, kuris pasirengimo lygis priskirtinas naujam dalyviui, grindžiamas dialogu ir bendru sutarimu. Laikomasi nuostatos, kad kiekvienas asmuo suvokia, kokiame procese dalyvauja, ir yra paskiriamas į grupę ar lygį, kuriame mokysis sparčiausiai. Personalas ir savanoriai atidžiai stebi, kad sutikimo metu atėjęs asmuo nesijaustų esąs tikrinamas. Šis pavyzdys rodo, jog didinant suaugusiųjų įtraukimą į mokymąsi visą gyvenimą, sukuriamos tinkamos aplinkos sąlygos, padedančios atėjusiam naujam asmeniui integruotis į mokymosi aplinką. Tai daugiau psichologinių sąlygų išlaikymas, komforto zonos kūrimas. Tad labai svarbu, kai suaugęs asmuo asmeniškai priimtų sprendimą dalyvauti ugdymo sistemoje.

Mokytis motyvuojantys liaudies aukštieji kursai

 

Švedijoje „Mokytis motyvuojantys liaudies aukštieji kursai“ (Study motivating folk high courses), skirti darbo ieškantį jaunimą paskatinti tęsti mokslus, pasiekė labai gerų rezultatų. Baigę kursus, maždaug 40 procentų dalyvių arba mokėsi toliau, arba įsidarbino, o daugiau kaip du trečdaliai buvo motyvuoti tęsti mokslus ir tikėjo, kad švietimas yra kelias į darbą. Specialūs Liaudies aukštųjų mokyklų (Folk high schools) kursai ir studijų rateliai (study circles) migrantams padeda įsitvirtinti Švedijos visuomenėje. Tokie kursai pabėgėliams, kurie prašosi prieglobsčio, organizuojami visoje Švedijoje. Šios specialios pastangos buvo sėkmingos, kadangi grindžiamos jau turimomis kompetencijomis ir suaugusiųjų mokymosi nacionalinėje struktūroje jau dabar esančiomis organizacijomis, kurioms skiriamas reguliarus valstybės finansavimas. Tai tvarus suaugusiųjų mokymosi modelis, kuris yra pakankamai lankstus, kad būtų pajėgus spręsti naujus visuomenės poreikius ir iššūkius. Šis pavyzdys rodo, kad Švedijoje plėtojamas sisteminis požiūris į suaugusiųjų asmenų švietimą – tam skiriamas valstybinis finansavimas. Kita vertus, matyti, kad parenkamos tam tikros mokymosi programos, orientuojant jas į tam tikras socialines grupes – darbo ieškantį jaunimą, pabėgėlius ir pan.

Senjorų tinklas

 

Norvegijoje siekiama padėti senjorams kuo geriau prisitaikyti prie naujausių technologijų pokyčių. „Senjorų tinklas“– nevyriausybinė organizacija, siekianti įtraukti vyresniuosius į elektroninio pasaulio tinklą, padėti naudotis kompiuteriu ir internetu. Organizacijos veikla ne tik skirta pagyvenusiems žmonėms, bet yra jų ir administruojama, ten dirba savanoriai. Organizacijos darbą remia vyriausybė, Bilo Geitso (Bill Gates) fondas, telekomunikacijų kompanijos ir keletas nevyriausybinių organizacijų. Veikia 75 regioniniai mokymo centrai / klubai, kuriuose susitinkama, bendraujama, mokomasi, dalijamasi žiniomis ir patirtimi. Tinklas „Seniornett“ yra Suaugusiųjų asociacijos narys. Tad veikla plėtojama radus finansavimą ir senjorus įtraukiant į tokių veiklų administravimą.

 

Įdomus ir vykdytas projektas Islandijoje „Kartų palikimas“. Tyrimo rezultatai rodo, kad senjorai tikisi ne tik įdomių, bet ir naudingų kursų. Kas tai galėtų būti, išskyrus keliones, kurios paprastai patenkina visų lūkesčius? Gerai pagalvojus, gimė idėja išmokyti vyresniuosius užrašinėti savo atsiminimus, kad jais galėtų dalytis su jaunesniaisiais, o atsiminimai išliktų ateinančioms kartoms. Taip atsirado kursas „Kartų palikimas“. Mokymuose dalyvavo 12 asmenų – 4 vyrai ir 8 moterys. Anksčiau jie nedalyvavo mokymuose ir tai jiems buvo nauja patirtis. Todėl norėta sukurti ypač jaukią mokymosi aplinką, kurioje daug šviesos, ramu, patogu dirbti, visą laiką galima įsipilti kavos, užkąsti, pabendrauti ir darbo, ir pertraukų metu.

 

Atokvėpio metu prie dalyvių prisidėdavo ir centro darbuotojai, teiraudavosi, kaip jiems sekasi. Kursų tikslas – išmokyti užrašyti savo prisiminimus įvairiais būdais, gyvenimo istorijas – kaip biografijas, atsiminimus, esė, publicistiką ir pan. Kursų metu buvo mokoma naudotis papildomais šaltiniais, dokumentuoti medžiagą, naudotis kompiuteriu ir tekstų rengykle „Word“. Įdomu tai, kad tuos pačius įvykius skirtingi žmonės skirtingai prisimena ir interpretuoja. Kursas buvo labai sėkmingas, surinkta medžiaga saugoma archyve.

 

Aptarus kelis pateiktus kitų šalių patirties pavyzdžius, matome, kad kitose šalyse taip pat siekiama aktyvinti suaugusiųjų švietimą, naudoti įdomesnius užsiėmimus, naujus metodus. Reikėtų neužmiršti ir judumo galimybių, kai mokymuose vienu metu gali dalyvauti kelių šalių atstovai.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *