Mokiniams įdomiausi – praktiniai darbai

Rasa Zubrickienė – Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė, yra įgijusi švietimo konsultantės sertifikatą, vadovauja „VGTU klasės“ biochemikų grupės tiriamajai veiklai, kuri organizuojama Vilniaus Tech universitete. Mokytoja yra parengusi edukacinių programų, kurios vyksta ir kitose aukštosiose mokyklose, mokslo centruose (Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, biotechnologijų bendrovėje „Thermo Fisher Scientific“), parengė ir įgyvendina pasirenkamojo dalyko „Praktinė biologija“ programą, padedančią mokiniams ne tik gilinti gamtamokslines kompetencijas, bet ir ugdytis atsakingą mokslinį požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, veda atviras integruotas pamokas, į jas kviečia medikus, kitus sveikatos specialistus. Laisvalaikiu pedagogė dainuoja chore ir vaidina dramos studijoje. Kviečiame su ja artimiau susipažinti.

Kokios mintys aplankė sužinojus apie apdovanojimą?

Gauti Metų mokytojo nominaciją – tai ne tik įvertinimas bei pripažinimas, bet ir didelis įpareigojimas ateities pedagoginei veiklai. Sužinojus buvo sunku tuo patikėti, nes yra daugybė šaunių, puikiai dirbančių mokytojų, vertų didžiausių įvertinimų bei padėkų. Šį apdovanojimą laikau profesinės veiklos „Gyvenimo apdovanojimu“.

 

Papasakokite apie „VGTU klasės“ biochemikų grupės tiriamąją veiklą.

Kai Alytaus Jotvingių gimnazija, kurioje dirbu jau beveik du dešimtmečius, 2015 m. pradėjo kurti STEAM (integralus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymas) inovacijų kultūrą ir įgyvendinti į STEAM ugdymą orientuotas formalaus ir neformalaus mokymo(si) formas bei užmezgė tikslingus akademinius ryšius su Lietuvos universitetais, vienas iš jų buvo VGTU (dabar Vilniaus Tech universitetas). Gimnazijoje įkurtos „VGTU klasės“, orientuotos į STEAM veiklą: fizikos, matematikos, transporto inžinerijos ir biochemijos srityje.

 

Kiekvienais mokslo metais prie „VGTU klasių“ veiklų prisideda iki penkiasdešimties gimnazistų, kurie ne tik gilina pasirinktos srities žinias, bet ir kartu su dėstytojais atlieka praktinius tyrimus universiteto laboratorijose. Veiklos ne tik kruopščiai planuojamos, derinamos, bet ir sistemingai įgyvendinamos, o pasirinktos temos papildo ugdymos(si) programas, leidžia mokiniams praktiškai susipažinti su moksline tiriamąja veikla, planuoti tolimesnį savo karjeros kelią.

Mano vadovaujama biochemikų grupė laboratorinius darbus daugiausiai atlieka Fundamentaliųjų mokslų fakulteto chemijos ir bioinžinerijos katedroje bei Aplinkos inžinerijos fakulteto aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedroje. Mokymasis netradicinėse aplinkose mokiniams labai patinka, jie vertina įgyjamą patirtį, patiriamus įspūdžius, todėl esant galimybei vykstame ir į kitų socialinių partnerių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijas.

 

Atnaujinant ugdymo turinį siūloma iki 10 klasės gamtos mokslų mokyti integruotai, ar pritariate šiam siūlymui? Ar dažnai tenka vesti integruotas pamokas su kolegomis – su kokių dalykų mokytojais bendradarbiaujate ir kokias bendras veiklas vykdote?

Manau, jog įvairių mokomųjų dalykų turinio integracija leidžia geriau suvokti bendrą pasaulio vaizdą, susieti žinias su realiai supančia aplinka. Tačiau nesu įsitikinusi, ar visų gamtos mokslų integravimas į vieną dalyką būtų tinkamas visais atvejais. Gal tai galėtų būti viena iš galimybių individualizuoti turinį, nes mokinių ugdymo(si) tikslai skirtingi – vieniems pakanka tik pagrindų, kiti siekia gilesnių konkretaus gamtos mokslo dalyko žinių bei kompetencijų, rengiasi specializuotoms studijoms ir pan. Manau, kad sėkmingos dalykų integracijos galima pasiekti labiau derinant skirtingų dalykų bendrąsias ugdymo programas.

 

Integraciniai ryšiai dalykinėje sistemoje pagyvina mokymosi procesą, padeda geresnius dalykinių žinių bei įgūdžių pagrindus, todėl su kolegomis nuolat ieškome galimybių kaip skirtingų dalykų žinias taikyti viename kontekste. Toks poreikis kyla savaime, kai susiduriame su problema, kurią reikia analizuoti įvairiais aspektais, tada paaiškėja, kad reikia įvairių sričių žinių bei gebėjimų. Tokiu būdu suplanuojamos ir sistemingai vedamos integruotos biologijos – matematikos, chemijos, fizinio ugdymo, istorijos ir kitos pamokos. Pavyzdžiui, mikroskopinius dydžius mokiniai skaičiuoja taikydami matematikos taisykles, o mikroskopinių struktūrų dydį vertina stebėdami jas mikroskopu, analizuodami mėginio atvaizdo ir realaus mėginio dydžių santykį. Žmogaus evoliuciją analizuoja biologiniame ir istoriniame kontekstuose, nagrinėdami evoliuciją kaip biologinį procesą, remdamiesi paleontologiniais, lyginamosios anatomijos ir embriologijos duomenimis ir kaip istorinį, veikiamą globalizavimo ir skaitmeninimo, tokiu būdu prognozuodami ateities perspektyvas. Toks integruotas ugdymas ne tik motyvuoja mokinius mokytis visų dėstomų dalykų, bet ir padeda geriau suvokti ir analizuoti gautas žinias bei pritaikyti jas kasdieniame gyvenime.

 

Papasakokite keletą įsimintiniausių – gražiausių arba sukėlusių daugiausia iššūkių – įvykių, nutikusių per jūsų mokytojavimo praktiką.

Kiekviena diena mokykloje savaip unikali įvykiais ir nutikimais. Visada labai džiugina mažesni ar didesni mokinių pasiekimai, įdomūs kolegų darbai, jaudinantys tradiciniai gimnazijos renginiai ir šventės bei sugrįžtantys buvę mokiniai su unikaliomis savo sėkmės istorijomis.

 

Ar mokiniai, susidūrę su tiriamąja veikla, daug ką išbandę praktiškai, labiau susidomi biologija (ir gamtos mokslais apskritai), lengviau išmoksta teorinių žinių?

Praktiniai darbai mokiniams visada labai įdomūs, nes ne tik leidžia suprasti teorijos ir praktikos ryšį, bet ir įgyti mokslinio metodo patirties. Atlikdami eksperimentus grupėmis mokiniai bendrauja, bendradarbiauja, planuoja tyrimą, siekia užsibrėžtų tikslų, svarsto, link kokių įžvalgų ir išvadų tai veda. Mokymasis tampa ne tik įdomesnis, bet ir įtraukiantis, todėl neretai skatina labiau domėtis mokslu, jo galimybėmis ir perspektyvomis. Todėl visada džiugina rezultatas – abiturientų studijų pasirinkimai, susiję su biomedicina ir kitais gamtos mokslais.

 

Kaip vertinate ir ar naudojate pamokose šiuolaikines technologijas? Jūsų nuomone, ar reikia per pamokas surinkti mokinių išmaniuosius telefonus?

Manau, kad šiuolaikinės technologijos – neatsiejama ne tik gyvenimo, bet ir šiuolaikinių pamokų dalis, suteikianti vaizdumo, padedanti sudominti, paįvairinti ugdymo(si) procesą. Šiuolaikinių technologijų dėka galime sėkmingai organizuoti ir nuotolinį ugdymą, kuris vis dažniau tampa dabartinio gyvenimo realybe. Sėkmingai derinamos tradicinės ir skaitmeninės mokymosi priemonės padeda pasiekti geresnių rezultatų, todėl, atsižvelgdama į situaciją, nevengiu tradicinę lentą ir kreidą derinti su interaktyviąja (sąveikiąja).

Dėl išmaniųjų telefonų naudojimo pamokų metu, manau, reikia susitarti mokytojui ir mokiniams, ar net visai mokyklos bendruomenei. Tai gali būti ir puiki mokymosi priemonė, bet jei telefonas pamokoje naudojamas ne mokymosi tikslais, blaško dėmesį, bendru sutarimu, galima ir surinkti. Savo kabinete turiu vietą telefonams, bet mokiniai patys nusprendžia, kada į ją vertėtų padėti tokį svarbų, bet kai kada trukdantį mokytis, daiktą.

 

Kokią mokyklą svajojate matyti ateityje?

Turbūt kiekviena bendruomenė stengiasi kurti savo svajonių mokyklą. Manau, kad visi norime mokytis ir dirbti jaukioje ir saugioje aplinkoje, kur būtų gera ir įdomu patirti mokymosi ir pažinimo džiaugsmą, turėti kūrybinę ir minties laisvę, gerbtume vieni kitus, tikėtume ir pasitikėtume, turėtume bendrų tikslų ir aiškią viziją – kokia ta mūsų ateities mokykla…

 

Esate įgijusi švietimo konsultantės sertifikatą, konsultuojate „Lyderių laikas 3“ projekte dalyvaujančias savivaldybių komandas – kokiais klausimais jas konsultuojate. Ko, jūsų manymu, šiuo metu trūksta Lietuvos švietimui ir kuo galime girtis, džiaugtis?

Dalyvavimą „Lyderių laikas“ projekte laikau vienu reikšmingiausių įvykių savo profesiniame kelyje, kuriame įgijau ne tik žinių, įvairių kompetencijų, neįkainojamos patirties, bet ir sutikau daugybę nuostabių žmonių, tikrų švietimo lyderių. „Lyderių laikas 3“ projekte kartu su kitais konsultantais dalyvauju savivaldybių komandų konsultacijose, švietimo organizacijų renginiuose. Konsultacijų ir kitų renginių esmė orientuota į kiekvienos savivaldybės pokyčio projekto unikalumą ir tvarumą, siekiant kiekvieno mokinio pažangos.

 

Manau, kad Lietuvos švietime tikrai yra kuo džiaugtis – daugybe geros praktikos pavyzdžių įvairiausiose šalies ugdymo įstaigose, kuriose dirba daug atsidavusių vaikų ugdymui(si) švietimo specialistų. Jei pavyktų susisteminti sukauptą gerąją patirtį, suderinti praktiką su nacionaline strategija, gebėti tartis ir susitarti visais lygmenimis skatinant komandinį darbą ir pasitikėjimo kultūrą, didinant ugdymo įstaigų pajėgumą siekti veiklos rezultatų, susijusių su lūkesčiais, Lietuvos švietime, tikėtina, trūkumų būtų tikrai mažiau.

 

Iš kur semiatės įkvėpimo, ką veikiate laisvalaikiu?

Įkvėpimo šaltiniu dažnai tampa pedagoginė veikla, kai ieškau įdomesnių ugdymo(si) sprendimų. Kartais netikėtą idėją padiktuoja net gelstantis klevas už klasės lango. Vertingos kūrybinės patirties suteikia ir prasmingas laisvalaikis dainuojant kameriniame chore „Varsa“, vaidinant su mokiniais dramos studijoje „Taškas“ ir, be abejo, laikas su šeima bei draugais keliaujant, susipažįstant ne tik su Lietuvos, bet ir viso pasaulio gamtos ir kultūros vertybėmis.

 

Ačiū už pokalbį.