Kodėl vaikų darželyje reikia skirti dėmesį lyderystės ugdymui?

Lietuvoje pastaruoju metu švietimas įvardijamas kaip prioritetinė sritis, kurioje išskirtinis vaidmuo tenka lyderystei. Dar 2006 m. pradėti darbai suderintam su įvairiomis interesų grupėmis švietimo vadybos projektui „Lyderių laikas“ parengti. Projektas „Lyderių laikas“, finansuotas iš Europos Sąjungos lėšų. Projektas orientuotas į besikeičiantį švietimo sistemos veikėjo vaidmenį, pagrindinius švietimo pokyčius, dinamiškos, nuolatos kintančios visuomenės švietimo poreikius ir lūkesčius. Lyderystei dėmesys skirtas ir 2015 m. patvirtintoje „Geros mokyklos koncepcijoje“. Apie lyderystę aptariama ir „Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėse“ (2017), projekte „Mokykla 2030“. Strateginiuose švietimo dokumentuose prioritetas teikiamas mokyklos vadovui, mokytojui lyderiui, kurie geba užtikrinti naujosios Z kartos mokinių kokybišką ugdymą.

Lyderystė neatsiejama nuo mokinių, neišskiriant darželinukų ir priešmokyklinės klasės mokinių lyderystės ugdymo. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie ugdymo įstaigos vadovo indėlį ar pedagogą lyderį, bet apie lyderystės ugdymą, jos formavimą(si) bei reikšmę darželyje ir priešmokykliniame ugdyme. Šiame asmenybės veiklos etape dedami pamatai vėlesniems gyvenimo etapams.

Šiuo straipsniu siekiama atskleisti lyderystės ugdymo reikšmę ikimokyklinio ir priešmokyklinio tarpsnio vaikams ir pasidalinti įžvalgomis apie galimą lyderystę darželyje.

Lyderystės samprata

Lyderystės apraiškų ieškoma įvairiose srityse, tarp jų ir edukologijoje. Lyderystė turi daug įvairių apibrėžimų. Pati lyderio sąvoką kilusi iš anglų kalbos. Joje žodis „leader“ reiškia vadas, vadovas, o žodis „leadership“ reiškia vadovavimas arba lyderiavimas. „Lietuvių kalbos žodyne“ lyderis apibūdinamas kaip: „1. politinės partijos ar visuomeninės organizacijos narių pripažintas vadovas; 2. sporte: a) sportininkas ar komanda, varžybose užimantys pirmąją vietą; b) svarbiausias grupės žmogus, galintis organizuoti visos grupės veiklą, reguliuoti jos narių tarpusavio santykius“. Iš pirmo žvilgsnio žodžiai „lyderis“ ir „vadovas“ panašūs, tačiau jų reikšmė skiriasi. Lyderis pirmiausia siejamas su išskirtiniu asmenybės bruožu, o vadovas paprastai siejamas su už tam tikrą veiklą atsakingu asmeniu. Iš tiesų lyderystė yra aukštesnio lygio veikla nei vadovavimas. Vadovas priima realybę, o lyderis ją keičia, vadovas orientuojasi į sistemas ir struktūras, o lyderis – į žmones.

Skiriasi mokslininkų požiūris į lyderystės sampratą. Kaip nurodoma mokslinėje literatūroje vien per pastaruosius šešiasdešimt metų yra sukurtos net šešiasdešimt penkios skirtingos lyderystės klasifikavimo sistemos su skirtingais apibrėžimais. Lambert, L. (2011) supratimu, lyderystė – bendro tikslo siekimas mokantis visiems kartu, kaip gebėjimas padėti mokytis kitiems, mokytis iš kitų, paveikti kitų mokymąsi, sudaryti galimybes kitiems mokytis. Anot Northouse, P. G. (2009), lyderystė – tai procesas, kurio metu vienas asmuo daro įtaką žmonių grupei, kad būtų pasiektas bendras tikslas. Pasak Šilingienė, V. (2012), lyderystė, kaip kūrybinė ir dvasinė galia, kai lyderiui paklūstama ne todėl, kad privaloma, o todėl, kad to norima. Dukynaitė, R. (2015) lyderystę apibrėžia kaip sudėtingą įvairialypį procesą, pokytį, sąveiką, o ne tiek ir ne tik kaip padėtį, statusą, pareigas, hierarchiją ar savybę, elgesį. Lyderystė laikoma pagrindu kiekvienam ugdytiniui sėkmingai mokytis bei siekti savo užsibrėžtų tikslų. Tradiciškai vaikai ir mokiniai subręsta, tampa lyderiais tuose darželiuose ir mokykloje, kuri yra pasiekusi aukštą lyderystės mokymo lygį.

Lyderio ugdymo reikšmė darželyje

„Lietuvos švietimo strategijoje 2013–2022“ ir Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ nurodyta, kad Lietuvai reikia lyderių – kūrybingų, atsakingų ir atvirų asmenybių, kurios skatins pažangos procesus ir lems teigiamus pokyčius visose visuomenės gyvenimo srityse asmenines, mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialines-pilietines, kultūrines, kūrybiškumo.

Stiprūs lyderiai gali atsirasti bet kuriame gyvenimo laikotarpyje, neišskiriant ir darželinukų bei priešmokyklinės  klasės ugdytinių. Dar net geriau, jeigu tokio amžiaus ugdytinis pradės suvokti savo kaip lyderio stiprybes, tai gali pasitarnauti teigiamiems jo priimamiems sprendimams. Todėl jau ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinės klasės vaikus galima ugdyti taikant įvairius mokymo modelius, pritaikant skirtingą motyvaciją, nes jie geba nustatyti lyderius.

Taikant tinkamus lyderystės ugdymo metodus, dar darželyje ir priešmokyklinėje klasėje lyderis padės mokytis kitiems savo draugams, pats mokysis iš kitų bei paveiks kitų mokymąsi. Tokie ugdytiniai yra daugiau savimi pasitikintys, pozityviau veikia grupėse, gali ateityje išauginti savo teigiamas charakterio savybes. Turintis lyderio savybes ugdytinis efektyviau geba išspręsti tarp savo draugų kilusį konfliktą, prioritetą atiduodamas ne kumščiui, bet deryboms. Ankstyvas lyderystės ugdymas leidžia pažinti save, tapti geresniais bendruomenės nariais ir lyderiais bei sudaro geras sąlygas lyderystės siekti kituose vaiko gyvenimo etapuose.

Lyderystė vaikų darželyje

Lyderio ugdyme išskirtinis vaidmuo tenka ugdymo įstaigai, ypatingai pedagogams, kurie yra vieni iš svarbiausių, ugdytiniams darančių poveikį ir veikiantys jų mokymąsi. Nors mokslinėje literatūroje auklėtojui lyderiui skiriamas didelis dėmesys, tačiau nėra vieno apibrėžimo koks jis turėtų būti. Pagal vieną nuomonę, kiekvienas pedagogas daro įtaką kitiems, todėl jis yra lyderis. Pagal kitą nuomonę, pedagogai lyderiai yra tie asmenys, kurie turi svajonę ką nors pakeisti ir sugeba jos siekti arba iš naujo pažadinti savo entuziazmą, dirbdami kartu su kolegomis pagal profesinės kultūros principus. Lyderystė darželyje turėtų būti suprantama kaip abipusis, tikslingas ugdymas bendruomenėje; kiekvienas turi teisę, atsakomybę ir gebėjimą būti lyderiu; tikslingos aplinkos kūrimas – kiekvieno prioritetas; žmonių įsitraukimas priklauso nuo aiškiai nubrėžtų lyderystės rėmų; pedagogai yra ryžtingi vedliai realizuojant tikslus. Be pedagogo lyderio negalimas darželinukų ugdymas. Tam pasitarnauja darželio pedagogų ir ugdytinių tėvų betarpiškas bendradarbiavimas.

Kiekvienas darželio pedagogas turėtų būti pirmiausia yra lyderis savo srities profesionalas, kuriantis palankią ugdymui aplinką ne tik savo ugdytiniams, bet ir sau, gebantis nuolat reflektuoti, siekiantis tobulėti ir skatinantis kitus tobulintis. Ugdydamas darželinukų lyderių kompetencijas pedagogas per įvairaus pobūdžio kūrybines veiklas turėtų įtraukti juos į aktyvų ir sąmoniną ugdymąsi; veikla turėtų būti individualizuojama ir diferencijuojama; ugdymui sukurta provokuojanti aplinka. Didelis dėmesys turėtų būti teikiamas aktyviesiems metodams: žaidimams, vaidinimams, vaizdžioms pateiktims, darbui grupėse arba ugdymui bendradarbiaujant, vienas kito ugdymui arba įsivertinimui, atkakliam klausinėjimui ir kt. Ugdymo metu turėtų būti sukuriama ir tinkama psichologinė atmosfera; atsižvelgiama į vaikų gebėjimus ir galimybes; skatinami darželinukai pilnai įsitraukti ir dalyvauti veiklose; mokinami praktiškai pritaikyti įgūdžius, žinias ir gebėjimus kasdieninėje veikloje ir kt. Darželyje didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vyresniųjų darželinukų nuomonei, jų vidinei motyvacijai, psichologiniam atsparumui bei refleksijai. Tai sudarytų galimybes ugdyti nuo mažens tokio darželio vaikams lyderiui tinkamas savybes.

Taigi, kad vaikų darželyje nuo mažens turėtų būti didelis dėmesys skiriamas lyderystės ugdymui. Tai sudaro sąlygas darželinukams save geriau pažinti, valdyti, rūpintis kitais, leisti būti bendruomenės dalimi, daryti jam pozityvią įtaką. Darželyje mažasis lyderis nuo mažens turėtų būti skatinamas būti savarankišku, atsakingu, pasitikinčiu, susivaldančiu bei geriau save suvokiančiu žmogumi.

+11

0