Kas pagelbės pasirenkant specialybę ukrainiečiams?

Gediminas Ratkevičius
,
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius

Iš visų pusių pilasi gerumo, pagarbos, paramos banga broliams ukrainiečiams. Ne išimtis ir viena mažiausių, bet ekonomiškai tikrai gyva Elektrėnų savivaldybė. Pas mus užsiregistravę bene 300 ukrainiečių, 50 mokinių jau lanko mokyklas ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, 7 – ikimokyklinio ugdymo grupes. 6 ugdytiniai lanko meno mokyklas. Jau dabar kaupiame unikalią patirtį kaip per mėnesį staigiai persiorientuoti. Elektrėnų savivaldybė unikali tuo, kad nei rusiškų nei lenkiškų mokyklų nėra. Tad pasirinkimas vienas – lietuviškos klasės.

 

Ką gi staigiai padarėme – penktokams ukrainiečiams paskyrėme lituanistę, kuri papildomai mokė lietuvių kalbos. Be to, pastebėjome bendraklasį vieviškį, kuris vienintelis moka keletą sakinių rusiškai ir padeda susiorientuoti kiek kitoje realybėje. Įdomu tai, kad ukrainiečiai ištisą savaitę ne tik mokosi, bet jau ir lieja prakaitą krepšinio aikštelėje, o nutirpus ledams išbandys ir buriavimą ant Elektrėnų marių.

 

Mainais ukrainiečiai Elektrėnų sporto centre į dvikovą pakvietė mūsų jaunuosius vandensvydininkus. 10–12 metų amžiaus Ukrainos rinktinė gyvena Beižionyse. Devyniems mokiniams organizuojamas nuotolinis ugdymas. Komanda Elektrėnus pasirinko neatsitiktinai – tai bene vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame yra neperpildytas 50 metrų ilgio baseinas.

 

Mūsų dviejų savaičių patirtis ugdant progimnazijų moksleivius lietuvių kalba – įkandamas riešutas. Fizika, matematika ar chemija, kur lietuvių kalba nedominuoja – irgi įveikiama. Dalis vaikų pareiškė norą mokytis Elektrėnų ir Vievio meno mokyklose. Populiariausia veikla – tapyba ir gitaros pamokos.

 

Septyni ikimokyklinio amžiaus vaikai jau ugdomi ikimokyklinėse įstaigose, esančiose ne tik Elektrėnuose ar Vievyje, bet ir kitose seniūnijose, jiems organizuojamas pavėžėjimas. Artimiausiu metu dar daugiau kaip 10 ikimokyklinukų pradės lankyti ugdymo įstaigas. Sudėtingiau yra Elektrėnuose ir Vievyje, nes nėra laisvų vietų. Vaikams organizuojamas ugdymas ir laisvalaikio užimtumas, o tėvams sudaromos galimybės įsidarbinti.

 

Kur kas sudėtingiau su baigiamųjų klasių gimnazistais. 95 proc. mokslo ukrainiečiai baigė Tėvynėje, 5 proc. liko Lietuvoje. Planai, kur stoti, ukrainiečiams susijaukė, bet galbūt įmanoma pasirinkti techniškas ar meno specialybes Lietuvoje. Užduotis lyg ir įveikiama, bet neatsakytų klausimų daug.

 

Pasirinkti laikomus egzaminus reikia jau artimiausiomis dienomis. Nacionalinė švietimo agentūra informavo, kad prieglobstį Lietuvoje gavę baigiamųjų klasių moksleiviai iš Ukrainos galės laikyti brandos egzaminus ir įgyti vidurinį išsilavinimą Lietuvoje. Iš Ukrainos atvykę vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokiniai prašymą dėl brandos egzaminų pasirinkimo ir laikymo vėliausiai turi pateikti iki šių metų gegužės 24 dienos. Jeigu prašymas bus pateiktas iki balandžio 1 dienos, tuomet atvykęs mokinys galės dalyvauti pagrindinėje brandos egzaminų sesijoje. Jei mokinys prašymą pateiks po balandžio 1 dienos, jis dalyvaus pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje. Šiuo metu mūsų savivaldybėje yra 6 abiturientai.

 

Kiek žinome ir Kauno technikos universitetas, ir „Vilniaus Tech“ jau siunčia agitacines komandas į gimnazijas ukrainiečius privilioti į IT specialybes. Kad ir kokie niūrūs kadrai pasiekia iš Ukrainos, gyvenimas privalo suktis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.