Jaunimas nori jų vidinius poreikius atliepiančios literatūros

Jei manote, kad darbas bibliotekoje yra nuobodus ir apsiriboja tik knygų išdavimu, klystate. Štai Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bibliotekos vedėja Renata Miškinienė ne tik organizuoja įvairius su skaitymu ir knygomis susijusius renginius, bet ir vadovauja „Kino klubui“, šalia bibliotekos veikia „Vieno kūrinio galerija“. Todėl nenuostabu, kad pasiekimai buvo pastebėti – R. Miškinienė šiemet yra viena iš dviejų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtos Vaikų literatūros premijos laureatų. Kviečiame su jos darbais ir mintimis susipažinti iš arčiau.

 

Dažnai kalbama apie tai, kad vaikai įnikę tik į išmaniuosius telefonus, internetą, kompiuterinius žaidimus ir su knygomis „nedraugauja“. Ar tikrai taip yra ir nuo ko tai priklauso? Galbūt viskas suaugusiųjų rankose ir įmanoma vaikus sudominti skaitymu net ir šiais laikais?

Skaitmeninių technologijų plėtra įneša daug pokyčių mūsų gyvensenoje. Gyvename nuolatinės globalios informacijos sraute, kurį turime išmokti valdyti, atsirinkti, kritiškai vertinti ir pritaikyti. Įsitraukti į šį srautą paprasta, tačiau neprarasti savo gyvenimo – reikia mokytis. Rasti pusiausvyrą vartojant technologijas, įsigilinti į savo paties būtį reikia bendrų tiek tėvų, tiek ugdymo įstaigų pastangų. Manau, kad šiais skaitmeniniais laikais literatūra įgauna naujų verčių. Pažvelgti į savo jausmus, išgyvenimus, patirtis per literatūros prizmę – tarsi žvilgterėti į save iš šono. Toks žvilgsnis leidžia save pamatyti objektyviau, susitapatinus su veikėju, įgyti naujų emocinių patirčių. Todėl mokyklos bibliotekininkas, esantis taip arti jauno žmogaus, yra nepaprastai susijęs su ugdymo procesu. Jis gali ir turi padėti ugdyti kritišką informacijos vertinimą ir skaitymą padaryti aktualiu procesu. Manau, kad mokyklos bibliotekininko ir mokytojo bendradarbiavimas padeda ugdyti skaitytojus.

 

Kokia skaitymo skatinimo veikla vyksta Jūsų gimnazijoje? Esu girdėjusi apie „Skaitytojų klubą“, „AJBG skaitytojo konstituciją“, papasakokite apie šias ir kitas iniciatyvas plačiau. 

Mokyklos bibliotekoje dirbu 23 metus. Mano auditorija per šiuos metus keitėsi nuo skaitymo skatinimo veiklų su pradinių klasių mokiniais iki besimokančių gimnazijos klasėse. Veiklų ir iniciatyvų sąrašas būtų ilgas. Stengiuosi atliepti literatūrines aktualijas, kasmet dalyvaujame akcijoje „Metų knygos rinkimai“, pasirinkdami skirtingus knygų penketus. Pristatydama naujausią literatūrą, ieškau įvairių, jaunimui priimtinų būdų. Kartu su mokiniais kelerius metus esame rengę šiuolaikinės lietuvių poezijos skaitymus neįprastose erdvėse: mokyklos bendrabučio rūsyje, uždaryto miesto knygyno patalpose, pėsčiųjų take palei Šventosios upę. Tekstą sieju su vaizdu – pristatau jaunimui poeziją vaizdo įrašų meno pavyzdžiais. Kviečiame pasidalyti savo eilėraščiais rašančius žmones. Džiugiausia, kad išdrąsėjama ir jaunimas tokių jaukių, neformalių susibūrimų metu ima skaityti savo poeziją.

 

Pajutę poezijos galią, ėmėmės kurti tarpdisciplininius spektaklius, kuriuose jungėme pačių mokinių kurtą filmuotą vaizdą, muziką ir judesį. Perskaitėme ne vieną tekstą, uždavėme ne vieną klausimą, o atsakymą pateikėme savita kūrybine forma spektakliuose:

„Kinas juda“

„LaužanTabu. Atspindžiai“

Spektakliai – pasakojimai apie savo miestą (Anykščius) ir jame vykstančius procesus – padėjo pamatyti supančią tikrovę ir savo santykį su ja kitomis akimis. Tai tarsi vaizdo dienoraščiai.

 

„AJBG skaitytojo konstitucija“ kilo iš diskusijų su „Skaitytojų klubo“ ir „Kino klubo“ jaunimu apie skaitymo ir medijų vartojimo santykį. Nutarėme, kad būtina apklausti visų klasių mokinius, koks jų požiūris į skaitymą. Apibendrinę apklausos rezultatus sukūrėme šią iniciatyvą. Daugelis mokinių išsakytų minčių apie skaitymą nudžiugino. „Skaityti tiek ilgai, kiek reikia, interpretuoti knygų turinį savaip, dalintis mintimis apie knygas“ – skelbia vienas iš teiginių. Tai teikia džiaugsmo ir vilties, kad skaitymas kaip būdas rasti atsakymus jaunimui nesvetimas.

Šalia bibliotekos jau 16 metų veikia „Vieno kūrinio galerija“, kurioje savo meninę kūrybą pristato kiekvienas to norintis mokinys. Tai – meninės saviraiškos erdvė, kurioje jaunas kūrėjas atidarymo metu susirinkusiai auditorijai pristato tik vieną savo darbą. Per savo gyvavimo istoriją šioje galerijoje jau buvo parodyti 107 jaunų žmonių kūrybos pavyzdžiai. Daugeliui tai buvo pirmas tiesioginis savo kūrybos pateikimas ir viešas susitikimas su žiūrovu. Dažnai prisistatymo tekste atsiranda ir asmeninės literatūrinės kūrybos fragmentas.

 

Kasdienė veikla mokyklos bibliotekoje, susidūrimas su jaunu abejojančiu, ieškančiu atsakymų žmogumi yra tikrais skaitymo skatinimas. Tuomet fokusas nuo didelių iniciatyvų nukrypsta į konkretų žmogų su jo konkrečiais poreikiais. Tada sustoja laikas ir pradeda aiškėti, kokie klausimai šiam skaitytojui kelia nerimą. Jei pavyksta pasiūlyti knygą, kuri atitinka jo vidinius poreikius, įvyksta jungtis ir skaitymas tampa pagalbos įrankiu.

 

Esate ne tik bibliotekininkė, bet ir „Kino klubo“ vadovė. Kaip kilo mintis suburti tokį klubą ir ko mokiniai jame išmoksta, kokių įgūdžių įgyja? 

Daug ir atvirai bendrauju su jaunimu, girdžiu jų išsakomas mintis apie patirtį, emocinius išgyvenimus, savianalizės momentus, norą suprasti, pažinti save. Žinau, kad jauni žmonės savęs ieško pasitelkę įvairias medijas, daug laiko skiria socialiniams tinklams, internetui, kompiuteriniams žaidimams. Skaitmeninis turinys gali būti tikslingas, padedantis pažinti aplinką arba atriboti nuo tikrovės ir kurti iškreiptus santykius. Kinas moko vizualiai pasakoti istorijas ir yra būtent ta medija, kuri gali padėti atrasti savo tapatybę. Per kino edukaciją ugdomas emocinis raštingumas, mokomasi dirbti komandoje, kritiškai mąstyti, skatinamas kūrybiškumas, o svarbiausia – pratinama stebėti supančią aplinką ir jai suteikti prasmių. Kinas padeda kalbėtis nepatogiomis temomis, nuasmenintai pažvelgti į visuomenės ir vieno asmens problemas. Kino peržiūrų metu analizuojama, diskutuojama, išsakomos mintys, išklausoma ir išgirstama. Mokyti audiovizualinio raštingumo mokyklose yra nūdienos būtinybė.

 

Kino klubas Anykščių Jono Biliūno gimnazijos bibliotekoje įsikūrė 2011 m. su pirmaisiais kino edukacijos projektais, vykdomais Lietuvos mokyklose. Mūsų filmo idėja buvo atrinkta ir į mokyklą atvyko gausi profesionalų komanda. Per savaitę sukūrėme pirmąjį mokykloje vaidybinį filmą „Kelias į muziką“ ir jaunimas nutarė gimnazijoje įkurti „Kino klubą“. Kadangi mano domėjimasis kinu mokiniams buvo gerai žinomas, jie patikėjo man vadovauti šiai veiklai. Jau daugelį metų trunka bendradarbiavimas su europinėje kino edukacijoje glaudžiai dirbančia nevyriausybine organizacija „Meno avilys“. Kasmetiniai projektai „Moving cinema“, „Le Cinéma, sent ans de jeunesse“, „Pasaulio filmavimo diena“ kinu sudomina daugelį mokinių. Kasmet į mokyklą su kūrybinėmis dirbtuvėmis užsuka „Kino busas“. Organizuojame kino peržiūras bendradarbiaudami su festivaliais „Nepatogus kinas“, „Kino pavasaris“, „Suspaustas laikas“. Jau kelerius metus esame įsitraukę į „Miško festivalis“ veiklą, kuriame siužetus, kalbiname pašnekovus, surengėme mokinių kino kūrimo stovyklą. Dalyvaujame mokinių kino konkursuose, įvairiose jaunimo iniciatyvose. Džiugu, kad „Kino klube“ įgyta patirtis ne vieną mokinį paskatino pasirinkti profesionalias kino studijas.

 

Ką dažniausiai skaito mokiniai (be privalomų kūrinių)? 

Mūsų bibliotekoje nestokojame knygų, stengiamės atliepti įvairius skaitytojų skonius. Mėgstantys maginės fantastikos literatūrą ras, ką pasirinkti. Vis daugiau jaunimo susidomi distopine literatūra. Tačiau daugiausia dėmesio sulaukia knygos, kurios nagrinėja žmonių tarpusavio santykius. Jaunimui aktualu tėvų ir vaikų santykių problematika, tapatumo klausimai, jausmų ir išgyvenimų temos, sudėtingos šeimos situacijos, knygos, kuriose kalbama apie savo vietos gyvenime paiešką, vienišumo, priėmimo, kitoniškumo temos. Yra mokinių, besidominčių šiuolaikine poezija, tuomet nepaprastai įdomu diskutuoti, kokie eilėraščiai sudomino.

 

Kaip pasirenkate, kokius autorius kviesti į susitikimus mokykloje? 

Šis klausimas labai sudėtingas, mokyklos stokoja lėšų, kad galėtų pasikviesti norimą autorių. Gerai, kad yra projektai, iniciatyvos, akcijos. Norisi pakviesti į mokyklą tuos autorius, kurių tekstai duotuoju laikotarpiu kalba aktualiomis temomis, kurie atvirai bendrauja su jaunimo auditorija, nebijo atsakyti į nepatogius klausimus. Pripažinti kūrėjai užtikrina susitikimo kokybę, tačiau įdomu pasikviesti ir jaunus kūrėjus. Šiemet su nekantrumu laukiame atkelto susitikimo su rašytoju Dainiumi Vanagu ir jo romanu „Oderis“.

 

Švietimo bendruomenėje daug diskusijų sukėlė atnaujinama lietuvių kalbos ir literatūros programa. Kokie kūriniai ir autoriai joje turėtų būti, remiantis Jūsų asmenine nuomone ir ilgamete darbo mokyklos bibliotekoje patirtimi?  

Jaunimo skaitymo poreikiai ir gebėjimai kinta. Informacijos srautas, pasiekiantis jaunus žmones įvairiais kanalais ir ugdantis jų skaitymo įgūdžius, yra daugialypis. Akivaizdu, kad „klasikinių“ skaitytojų tarp jaunimo mažėja, išskiriama keleto tipų skaitytojai su skirtingais skaitymo poreikiais. Grožinės literatūros tekstas, reikalaujantis iš skaitytojo laiko ir pastangų, turi sudominti jauną žmogų. Tik tada, kai tekstas rezonuoja su skaitančiojo aktualijomis, jo išgyvenimais, patirtimi, jaunas žmogus panyra į skaitymą ir organiškai skaito.

Mano, mokyklos bibliotekininkės, patirtis rodo, kad jaunimas nori jų vidinius poreikius atliepiančios literatūros. Jie gyvena dabartyje ir sprendžia dabarties problemas bei iššūkius. Dabarties nėra be praeities. Literatūros mokymas, mano galva, turėtų būti siejamas su žmogaus pasaulėžiūros raidai svarbiais kūriniais ir nebūtinai chronologiškai dėstant literatūros istoriją. Turėtume atsirinkti kertines vertybines temas ir jas analizuoti pasitelkdami tinkamiausią literatūrą. Mūsų europietiška tapatybė istoriškai kyla iš Europos kultūrinės patirties, todėl skleidžiant šias vertybes vertėtų pasitelkti europietišką ir pasaulinę literatūrą. Manau, kad būtina skaityti visą literatūros kūrinį, o ne ištrauką, kūrinio analizei skiriant daugiau laiko. Ne kūrinių ir autorių gausa moko perprasti literatūrą, o argumentuota ir įsisąmoninta kūrinio analizė. Norą skaityti šiuolaikinę lietuvių literatūrą sužadina rašytojas, į mokyklą atvykęs ir pristatęs savo knygą.

 

Dėkoju už pokalbį ir linkiu daug įdomių sumanymų ir atradimų.